Į LRT tarybą deleguota teisininkė R. Ruškytė
LRT tarybos sudėtis vėl keičiasi – ir šis pokytis jau dabar kelia diskusijų bangą tarp čia dirbančių žurnalistų. Lietuvos vyskupų konferencija į tarybą delegavo teisininkę Ramutę Ruškytę – ilgametę teisės profesionalę, dirbusią aukščiausiose valstybės institucijose. Jos kandidatūra buvo patvirtinta vienbalsiai, tačiau šis sprendimas iškart sulaukė ne tik dėmesio, bet ir kritinių vertinimų.
R. Ruškytė šiuo metu dirba teisingumo ministrės patarėja, konsultuoja konstitucinės ir administracinės teisės klausimais, taip pat yra Teisėjų garbės teismo narė. Anksčiau ji ėjo teisėjos pareigas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, vadovavo padaliniams Vyriausybės kanceliarijoje ir Konstituciniame Teisme[1].
Be to, ji aktyviai dirbo akademinėje srityje – yra paskelbusi daugiau nei 20 mokslinių straipsnių ir yra Civilinės teisės vadovėlio bendraautorė. LRT taryboje ji pakeis nuo 2020 metų dirbusią buvusią ambasadorę Ireną Vaišvilaitę.
Kritika iš žurnalistų: LRT taryba nėra depolitizuojama
Naujasis paskyrimas reiškia ir karjeros pokyčius – pagal įstatymą, LRT tarybos nariai negali būti politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai, todėl R. Ruškytė paliks darbą ministerijoje. Ji patvirtino, kad atsistatydinimo pareiškimas jau pateiktas ir pasitrauks iki darbo taryboje pradžios.
Pati teisininkė pabrėžia, kad per visą karjerą išlaikė neutralumą, dirbo su skirtingų politinių pažiūrų atstovais ir sprendimus visada vertino per teisės, o ne politikos prizmę.
Tačiau Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė teigia, kad toks sprendimas rodo, jog LRT taryba nėra depolitizuojama. Anot jos, žmogaus, neseniai dirbusio politinio pasitikėjimo pareigose, paskyrimas be jokio „atšalimo laikotarpio“ kelia abejonių dėl institucijos nepriklausomumo.
LRT įstatymo pataisos – paskutiniame svarstymo etape
Tuo tarpu Seimo Kultūros komitetas artėja prie finišo svarstydamas LRT įstatymo pakeitimus, kurie iš esmės keistų nacionalinio transliuotojo valdyseną. Per kelias savaites parlamentarai išnagrinėjo apie pusantro šimto siūlymų, tačiau diskusijos išliko įtemptos – penktadienį net buvo balsuota dėl siūlymo apskritai atmesti visą projektą[2].
Šiai idėjai pritarė opozicija, tačiau sprendimą nulėmė komiteto pirmininko Kęstučio Vilkausko balsas, leidęs tęsti darbą. Galutinius sprendimus dėl likusių pasiūlymų ir įsigaliojimo datos planuojama priimti artimiausiame posėdyje.
Tarp svarbiausių numatomų pokyčių – LRT tarybos narių skaičiaus didinimas nuo 12 iki 15, jų kadencijos trumpinimas iki ketverių metų bei griežtesni reikalavimai kandidatams. Taip pat siūloma steigti naują valdymo organą – valdybą, o vietoje Trišalės tarybos į LRT tarybą atstovą deleguotų nevyriausybinių organizacijų koalicija.
Vis dėlto dalis iniciatyvų kelia ginčus, ypač siūlymai dėl redakcinės politikos kontrolės – kritikai įspėja, kad didesnė tarybos įtaka galėtų kelti riziką žiniasklaidos nepriklausomumui, ypač turint omenyje, kad joje daugumą sudaro su politika susiję nariai.
Ministerija aiškinasi R. Miliūtės santykius su LRT
Tuo tarpu LRT atsidūrė ir Kultūros ministerijos akiratyje – institucija kreipėsi dėl žurnalistės Ritos Miliūtės vaidmens laidoje „Langas į valdžią“. Ministerija paprašė paaiškinti, kokiu pagrindu ji veda šią laidą ir kokie yra jos sutartiniai santykiai su nacionaliniu transliuotoju.
Į tai LRT atsakė, kad laida buvo atrinkta programų konkurse, o pati R. Miliūtė dirba pagal kūrybinę sutartį. Generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė pabrėžė, jog tai įprasta praktika, užtikrinanti skaidrų ir konkurencingą turinio kūrimą.
Kultūros ministrė tuo pat metu sukritikavo opoziciją dėl stringančių diskusijų apie LRT įstatymo pakeitimus, o viešojoje erdvėje netyla ir skandalas dėl galimo slapto įrašinėjimo socialdemokratų posėdyje, kuriame minimi LRT žurnalistai.
