LRT išlaikyti valdantieji pinigų negaili: vien šiais metais skirs 73 mln.

LRT – rekordinė valdančiųjų parama

Šiais metais Lietuvos radijui ir televizijai (LRT) išlaikyti numatyta skirti nei daug, nei mažai: 72 mln. 886 tūkst. eurų. Iš jų, 23 mln. 900 tūkst. eurų bus skirti darbuotojų darbo užmokesčiui^[1].

Nacionalinis transliuotojas tokio dydžio lėšomis disponuoti gali būtent dėl valstybinio finansavimo, kuris valdžioje esant dabartiniams valdantiesiems, tik augo.

Juk 2023 m. nacionaliniam transliuotojui buvo skirta 63 mln. 439 tūkst. eurų, iš jų 19 mln. 900 tūkst. – atlyginimams^[2].

2022 m. LRT gavo 55 mln. 434 tūkst. eurų, iš jų – 16 mln. 400 tūkst. teko atlyginimams. 2021 m. iš valstybės biudžeto LRT gavo 53,79 mln. eurų, o 2020 m. LRT tenkinosi jau tik „tik“ 46,3 mln. eurų^[3].

Taigi, per ketverius metus LRT biudžetas išaugo daugiau nei 26 mln. eurų. Žinoma, būtina atsižvelgti į infliaciją ir kitus veiksnius, tačiau pokytis akivaizdus ir neraminantis.

Juk LRT biudžetas tiesiogiai priklauso nuo surenkamų mokesčių – 1 proc. GPM ir 1,3 proc. akcizo mokesčių. Tai reiškia, kad Lietuvoje esant vienam didžiausių SND akcizui, jis tiesiogiai didina ne ką kitą, o LRT biudžetą.

Tai vyksta šalyje, kur kalbama apie finansus, kurių reikia krašto apsaugai, civilinei saugai, protestuojančių mokytojų algoms ar kitiems reikalams.

Finansiškai paremti LRT nori ne visi 

LRT finansavimas ir visas biudžetas – tikrai ne nauja tema. Metai po metų gyventojai atkreipia dėmesį į tokį milžinišką nacionalinio transliuotojo biudžetą, bet valdantieji apie tai kalbėti nenori. 

Galbūt ir ne be reikalo. Juk ne vienas pastebi, kad vyrauja tam tikros tendencijos: LRT palankiau vertina konservatorių valdžią, o šiai partijai esant valdžioje ir didinant dalį mokesčių, storėja ne ko kito, o LRT piniginė.

Ar tokios ir panašios viešojoje erdvėje girdimos įžvalgos yra tiesa ar tik dar viena konspiracinė teorija, spręsti gali kiekvienas. Juk faktai, susiję su LRT finansavimu – nėra slapti. 

LRT biudžetas apskaičiuojamas automatiškai pagal valstybės gautas pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio ir akcizo ir yra tiesiogiai priklausomas nuo valstybės surenkamų mokesčių: LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1 proc. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir 1,3 proc. iš akcizo pajamų. 

Skelbiama, kad penktadalis LRT metinio biudžeto lėšų grįžta atgal į biudžetą kaip įvairūs valstybei mokami mokesčiai.

Lietuvoje dažnai teigiama, kad toks finansavimo modelis yra itin pažangus, nes užtikrina visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą nuo politinės valdžios. Ši nepriklausomybė vis dažniau kvestionuojama.

Kaip ir LRT populiarumas visuomenėje. Galima pastebėti, kad nepaisant net ir milžiniško biudžeto, LRT nusileidžia komerciniams kanalams.

Remiantis „Kantar.lt“ TV auditorijos tyrimo, atlikto 2023 m. gegužės mėnesį, rezultatais, populiariausias TV kanalas yra TV3, jau toliau seka LRT ir LNK^[4].

O biudžetų skirtumai stulbina. Jei LRT gali didžiuotis dešimtimis milijonų mokesčių mokėtojų pinigų, LNK grynasis pelnas 2022 m. siekė 4 858 000 eurų^[5], o TV3, remiantis 2021 m. duomenimis, sugeneravo 6 374 000 eurų grynąjį pelningumą^[6].

Metas atsinaujinti? LRT žvalgosi į naują milijoninę būstinę

Dar prieš keletą metų pasigirdo kalbos apie tai, kad LRT reikia naujo pastato. Buvo teigiama, kad senasis pastatas neatitinka reikalavimų, yra itin senas ir prastos būklės, o pastačius naują, jo išlaikymo išlaidos per metus sumažėtų maždaug trečdaliu.

Tai atskleidė studija, kuri kainavo apie 50 tūkst. eurų. O pati naujoji būstinė galimai kainuotų apie 50 mln. eurų^[7]. Jau sulaukta architektūrinių pasiūlymų, iš kurių pirmoje vietoje atsidūrė idėja pavadinimu „6 kiemai“.

Tačiau kyla pagrįstas klausimas: kas gi finansuos šį LRT persikraustymą? Deja, bet istorija rodo, kad tai tikriausiai padarys ne kas kitas, o mokesčių mokėtojai.

Nesvarbu, kad vieni LRT kanalų nežiūri, o naujienų portalo neskaito; paremti nacionalinio transliuotojo persikraustymą į prestižiškesnę būstinę bent keliais eurais gali tekti kiekvienam.

Dideliais finansais pasidalinama su vadovais

O milžiniškais finansais pasigirti galintis LRT šių pinigų nešykšti ir dosnią dalį atriekia darbuotojams. Ne tiek eiliniams žurnalistams, kiek aukščiausio lygio vadovams. 

Remiantis 2021 m. duomenimis, kai LRT turėjo 590 darbuotojus, bendrai jų atlyginimams išleista 16,7 mln. eurų^[8]. LRT generalinė direktorė per metus gavo apie 83,5 tūkst. eurų atlyginimo, kas yra maždaug 7 tūkst. eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių. 

Palyginkime: remiantis 2023 m. duomenimis, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kas mėnesį uždirba 6189.

Žinoma, galima teigti, kad sėkmingas darbas reiškia ir didelį atlygį, tačiau tokia koreliacija egzistuoja ne visada. 

LRT kiekvienų metų veiklos ataskaitoje nurodo planuojamus veiklos rezultatus, bet planai dažnai lieka neįgyvendinti.

2020 m. nacionalinis transliuotojas planavo, kad televizijos auditorijos dalis pasieks 13,5 proc., tačiau pavyko pasiekti tik 13,4 proc. ribą. Nors tai atrodo kaip itin menkas trūkumas, iš tiesų tai yra ne dešimtys, tačiau tūkstančiai žiūrovų. 

Taigi taip nutikus, mažinamos ambicijos. Tiek 2022 m., tiek 2023 m. LRT susimažino planuojamą pasiekti auditorijos dalį.

Šią situaciją įvertinęs ekonomistas, profesorius Povilas Gylys teigė, kad su atlyginimo dydžiu turėtų būti susieta ir darbo kokybė.

„Jei LRT atliktų savo misiją, dar būtų galima kentėti. Tačiau LRT vietoj to, kad informuotų visuomenę, ją dezinformuoja. Vietoj to, kad kaip sarginiai šunys prižiūrėtų politikus, dalyvauja politikoje ir, mano manymu, vykdo politinius užsakymus. O tai yra antipolitika“, – sakė jis^[9].

O prasto darbo įrodymų yra ir daugiau. Pernai kilo nemenkas skandalas, kai laidų vedėjas Virginijus Savukynas sulaukė nemalonumų po to, kai socialinėje paskyroje sukritikavo teisingumo ministrės Evelinos Dobrowolskos iškeltą drausmės bylą advokatui Ignui Vėgėlei.

Reaguodamas į tokią nacionalinio transliuotojo poziciją, V. Savukynas pareiškė, kad tiesiog naudojosi Lietuvos Konstitucijos ir įstatymų suteiktomis teisėmis reikšti savo nuomonę.

Tokius LRT veiksmus jis teigė vertinantis kaip grubią spaudimo priemonę ir persekiojimą už išreikštą kritiką ministrei ir jo konstitucinių teisių pažeidimą.

Iš tiesų, V. Savukynas teigė sulaukęs LRT etikos kontrolierės sprendimo, jog jis pažeidė kelis LRT žurnalistų etikos kodekso straipsnius. 

Vis dėlto, jau tada kai kurie ekspertai pastebėjo, kad LRT etikos kontrolė galimai nėra vykdoma nepriklausomai, o tai reiškia, kad šiuo instrumentu kaip įrankiu susidoroti gali naudotis atitinkamos jėgos.

Komerciniai kanalai LRT išskirtinumu piktinasi 

LRT išskirtinumą pastebi ir konkurentai, apskundę LRT finansavimo modelį Europos Komisijai (EK). Tai padarė Interneto žiniasklaidos asociacija, tačiau EK atmetė jos skundą. Dabar byla persikėlė į ES Teisingumo Teismą.

Be to, dar 2021 m. komercinės žiniasklaidos atstovai kreipėsi į Kultūros ministeriją, ragindami peržiūrėti nacionalinio transliuotojo LRT finansavimą.

Interneto žiniasklaidos asociacija ragino nacionaliniam transliuotojui skirtą finansavimą suderinti su EK, sukurti išorinį nepriklausomą LRT turinio ir finansų kontrolės mechanizmą.

Savo ruožtu teisės ekspertai taip pat teigia, kad Lietuva nėra suderinusi visuomeninio transliuotojo finansavimo modelio su EK, nors nuo 1994 m. šioje srityje įvyko daug pokyčių.

Išeitis – mokesčių mokėtojų pinigais nebefinansuoti nacionalinio transliuotojo?

Ne visos Europos valstybės savo nacionaliniams transliuotojams yra tokios dosnios kaip Lietuva. Iš tiesų, Europoje taikomi ganėtinai skirtingi visuomeninių transliuotojų finansavimo būdai^[10].

Pavyzdžiui, remiantis 2022 m. duomenimis, Vokietijoje visuomeniniai kanalai ARD ir ZDF daugiausia finansuojami iš koncesijos mokesčių, tačiau Danijoje visuomeniniai transliuotojai kaip ir Lietuvoje yra finansuojami mokesčių mokėtojų lėšomis. Serbijoje ir Slovakijoje visuomeniniai transliuotojai finansuojami iš viešųjų šaltinių, mokesčių ir reklamos. Dauguma kitų visuomeninių kanalų Europoje finansuojami tik iš reklamos.

Kiek kitokia situacijoje yra Jungtinėje Karalystėje, kur 2022 m. vyriausybė nusprendė, kad sekančius dvejus metus transliuotojo finansavimas bus įšaldytas, o 2027 m. bus visiškai panaikintas abonentinis mokestis, tad BBC turės sumažinti savo programų biudžetą^[11].

2027 m., kai baigsis galutinė licencinio mokesčio finansavimo sutartis, BBC turės derėtis su vyriausybe dėl visiškai naujo finansavimo modelio. Galimi variantai yra prenumeratos paslauga arba dalinė privatizacija.