- LRT – brangiai valstybei ir mokesčių mokėtojams kainuojantis nacionalinis transliuotojas
- Komercinė žiniasklaida kalba apie nelygybę ir net kreipėsi į tarptautinį teismą
- Viešuosiose konkursuose žadėjo nebedalyvauti, tačiau dalyvauja ir juos laimi
- LRT taškosi pinigais reklamai ir pastatų remontui
LRT – brangiai valstybei ir mokesčių mokėtojams kainuojantis nacionalinis transliuotojas
Žiniasklaida atlieka labai svarbų vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje. Juk tai yra pagrindinis naujienų šaltinis ir galimybė realiu laiku gauti informaciją apie tai, kas šiuo metu vyksta pasaulyje.
Be to, žiniasklaidos industrija prisideda prie ekonomikos, kurdama darbo vietas ir pajamas: žiniasklaidos priemonės ir platformos sukuria darbo vietų ir skatina ekonomikos augimą dėl pajamų iš reklamos, prenumeratos ir turinio licencijavimo.
Tačiau dažnai, žiniasklaida ne tik generuoja pelną. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) atveju – ieško būdų papildyti savo biudžetą, kuris ir taip yra dosniai pildomas valstybės ir kiekvieno Lietuvos mokesčio mokėtojo lėšomis.
Oficialiai skelbiama, kad LRT finansavimas yra skiriamas visuomeninio transliuotojo misijai vykdyti – teikti kokybišką, patikimą informaciją ir atspindėti nuomonių įvairovę, kurti turinį įvairioms visuomenės grupėms, transliuoti profesionalias šviečiamąsias, kultūrines ir pramogines programas, telkiančias ir vienijančias Lietuvos žmones.
Visuomenei pateikiama informacija, kad LRT iš viso valdo 7 žiniasklaidos priemones: 3 radijo programas (LRT RADIJAS, LRT KLASIKA, LRT OPUS), 2 televizijos programas (LRT TELEVIZIJA, LRT PLIUS), pasaulio lietuviams skirtą LRT LITUANICĄ ir naujienų portalą LRT.lt[1].
Metinis LRT biudžetas yra tiesiogiai priklausomas nuo valstybės surenkamų mokesčių: LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1 procentą valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir 1,3 procento iš akcizo pajamų.
2022 m. valstybės biudžeto asignavimai, skirti LRT, sudarė 55,43 mln. eurų. 2021 m. – 53,79 mln. eurų, 2020 m. – 46,3 mln. eurų. Vyriausybės patvirtintame biudžeto projekte nacionaliniam transliuotojui 2023-iaisiais numatyta skirti 63 mln. 439 tūkst. eurų.
Taigi, LRT biudžetas kasmet tik auga, tačiau jei dešimčių milijonų negana, LRT gauna ir papildomų pajamų iš tokios veiklos, taip pat produkcijos sublicencijų ir pardavimo, patalpų nuomos. 2019 m. tokios papildomos lėšos sudarė 2,5 mln. eurų, 2020 m. – 1,7 mln. eurų, 2021 m. – 1,1 mln. eurų, 2022 m. – 1,64 mln. eurų.
Palyginimui, LNK TV arba „Laisvo ir nepriklausomo kanalo“ grynasis pelnas 2022 m. siekė 4 858 000 eurų, 2021 m. – 3 459 000 eurų, 2020 m. – 2 449 000 eurų[2]. Primename, kad LNK yra ištisa kanalų grupė: tai ir BTV, ir info TV, TV1, 2TV, lnk.lt naujienų portalas[3].
Tuo tarpu „All media Lithuania“ arba TV3, remiantis 2021 m. duomenimis, sugeneravo 6 374 000 eurų grynąjį pelningumą, 2020 m. – 6 097 000 eurų[4].
Atsižvelgiant į tokius finansinių galimybių skirtumus galima daryti prielaidą, kad finansuose didžiausią įtaką turi populiarumas: galbūt LRT, būdamas nacionaliniu transliuotoju, yra žymiai populiaresnis nei konkurentai.
Tačiau tai nėra tiesa. Remiantis „Kantar.lt“ TV auditorijos tyrimo, atlikto 2023 m. gegužės mėnesį, rezultatais, populiariausias TV kanalas yra TV3, toliau seka LRT ir LNK[5].
Komercinė žiniasklaida kalba apie nelygybę ir net kreipėsi į tarptautinį teismą
Dar 2021 m. komercinės žiniasklaidos atstovai kreipėsi į Kultūros ministeriją, ragindami peržiūrėti nacionalinio transliuotojo LRT finansavimą. Interneto žiniasklaidos asociacija ragino nacionaliniam transliuotojui skirtą finansavimą suderinti su Europos Komisija (EK), patikslinti LRT misijos apibrėžimą, finansavimą susieti su patiriamais kaštais ir sukurti išorinį nepriklausomą LRT turinio ir finansų kontrolės mechanizmą[6].
Asociacija su komerciniais kanalais dar 2020 m. EK apskundė LRT finansavimo tvarką. Komercinės žiniasklaidos atstovai nurodė, kad LRT finansavimas iš biudžeto nėra susietas su kaštais vykdant misiją, trūksta tinkamos pajamų ir išlaidų kontrolės.
Tuomet į Komisiją kreipėsi ne tik naujienų portalus „Delfi.lt“, „15min.lt“ ir „lrytas.lt“ vienijanti Interneto žiniasklaidos asociacija, bet ir bendrovė „All Media Lithuania“, valdanti TV3 televiziją. LRT teigė, kad šiuo skundu komercinė žiniasklaida siekia sumažinti LRT finansavimą ir riboti portalą.
2022 m. EK atmetė Lietuvos komercinės žiniasklaidos skundą dėl LRT finansavimo iš valstybės biudžeto tvarkos. Dabar bylą nagrinės ES Teisingumo Teismas.
Teisės ekspertai teigia, kad Lietuva nėra suderinusi visuomeninio transliuotojo finansavimo modelio su EK, o teismui pripažinus, kad esminiai pokyčiai finansavimo schemoje nuo 1994 metų įvyko ir leidimą teikti valstybės pagalbą gauti reikėjo, EK turės konstatuoti valstybės pagalbos taisyklių pažeidimą[7].
Viešuosiose konkursuose žadėjo nebedalyvauti, tačiau dalyvauja ir juos laimi
Dar 2019 m. Seime vyko aštrios diskusijos dėl LRT įstatymo pataisų projekto, kuriame buvo numatyta, kad bet kokia reklama ar kitoks viešosios informacijos rengimas bei skleidimas už atlygį draudžiamas tiek LRT radijo, tiek ir televizijos programose, bei pačiame LRT naujienų portale[8].
Buvo siūloma ir tai, kad LRT savo programose ir portale, skelbdama informaciją galėtų pateikti rėmėjų pavadinimus, logotipus, bet tai privalėtų daryti nemokamai.
Tačiau galiausiai LRT įstatymo projektas Seime priimtas nebuvo, o iki šių dienų galiojantis senasis numato, kad reklama LRT radijo ir televizijos programose draudžiama, tačiau leidžiama už pinigus ar kitokį atlygį skleisti kultūrinę, socialinę ar šviečiamąją informaciją.
Tuo tarpu LRT, su įstatymo pataisomis nesutikusi, vėliau paskelbė, kad atsisako atsisako politinės reklamos, komercinės reklamos, taip pat nedalyvaus jokiuose viešuose pirkimuose, nors, kaip buvo teigiama tuomet, šis sprendimas neigiamai paveiks LRT biudžetą.
Tačiau atrodo, kad tokios kalbos buvo tik vieši pažadai, o LRT iš tiesų pernelyg nenuskriaudė savęs: nors ir savanoriškai pasižadėjo nedalyvauti viešuosiuose pirkimuose, „Delfi.lt“ pavyko atrasti įrodymus, jog LRT toliau tokią savo veiklą tęsė.
2022 m.d fiksuotas pirkimas, kurio vertė siekė 560 tūkst. eurų: tuomet sudaryta sutartis rodo, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos iš LRT nusipirko „Saugaus eismo socialinės reklamos kampanijos televizijose (LRT televizija)“ paslaugas. Bendra sutarties vertė be PVM sudaro 462809 eurų.
Paaiškėjo, kad tai – ne vienetinis nuklydimas į kairę, tačiau nuolatinė LRT praktika. 2021 m. buvo pasirašyta sutartis su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, Šiaulių rajono savivaldybės administracija, Šiaulių turizmo informacijos centru, Vytauto Didžiojo universitetu, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centru, Vaikų gerovės centru „Pastogė“, VšĮ „Klaipėdos šventės“, Lietuvos jūrų muziejumi.
2021 m. dalyvaudamas pirkimuose LRT iš jų surinko 110507 eurų. Tokia pati, tik kiek mažiau pelninga veikla buvo fiksuota ir 2020 m., kai LRT iš pirkimų iš viso surinko 102828 eurų.
ŽInoma, LRT 2019 m. tik žodžiu paskelbė, kad nedalyvaus pirkimuose, to daryti nėra uždrausta įstatymu. Vis dėlto, toks akivaizdus žodžio sulaužymas gali būti interpretuojamas dviprasmiškai, juk LRT ir taip sulaukia milijoninės paramos.
Tačiau LRT atstovai problemos neįžvelgia ir teigia, kad LRT dalyvauja tik tuose viešuose pirkimuose, kuriuose įvairios kultūros įstaigos, kitos valstybinės institucijos siekia įsigyti LRT archyvų, filmų licencijų ar transliuoti kultūrinę, socialinę ar šviečiamąją informaciją (vaizdo ir audio klipus, informacinius skydelius), kaip tai numato LRT įstatymas. Pagrindinis LRT valdymo organas – LRT Taryba taip pat palaiko LRT administracijos sprendimą dalyvauti tokio tipo pirkimuose.
Tačiau Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius teigia, kad LRT ir taip gauna pakankamai didelį finansavimą ir poreikio ieškoti papildomo finansavimo tikrai nėra.
Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, tai, kad visuomeninis transliuotojas, kuris yra išlaikomas mokesčių mokėtų pinigais, aktyviai dalyvauja viešuosiuose pirkimuose ir teikia siūlymus kaip komercinė žiniasklaidos priemonė, yra nerimą kelianti tendencija.
„Visuomeninis transliuotojas tolsta nuo visuomeninio transliuotojo misijos ir savo veiklos specifika vis labiau artėja prie verslo. Tai vis labiau iškreipia žiniasklaidos rinką Lietuvoje, ypač, kai taip sparčiai mažėja takoskyra taip visuomeninio transliuotojo ir žiniasklaidos verslo“, – teigė L. Bušinskaitė, pabrėžianti, kad LRT net neturi nepriklausomų išorės kontrolės mechanizmų, o Seimas, Valstybės kontrolė, Finansų ministerija neatlieka išorinės kontrolės, kaip turėtų būti pagal EK valstybės pagalbos taisykles.
LRT taškosi pinigais reklamai ir pastatų remontui
O LRT toliau suka mokesčių mokėtojų lėšų švaistymo vajų. Pernai buvo skelbiama, kad LRT iš feisbuko ir „Google“ įsigijo reklamos už 163 tūkst. eurų sumą. Pasirodo, visuomeninis transliuotojas mokesčių mokėtojų pinigus savo reklamai taško ne tik per feisbuką ir „Google“, bet ir perka reklamą LRT jutubo kanale. Nors tai įprasta komerciniams privatiems verslo subjektams, valstybinis transliuotojas tokia savo veikla gali nustebinti daugelį.
Be to, LRT pinigų negaili ir savo pastatų atnaujinimui ir net buvo paskelbęs architektūrinės idėjos konkursą. Skelbiama, kad šiame konkurse nugulė net 5 projektiniai pasiūlymai, kurių pigiausias siekia daugiau nei 35 mln. eurų, o brangiausias siek4 kiek daugiau nei 179 mln. eurų.
Aistros dėl šio pastato rekonstrukcijos kilo, kai buvo iškeltas klausimas ar išties LRT skelbtas konkursas, kurį du kartus iš eilės laimėjo brangiausias pasiūlytas projektas, buvo skaidrus ir, ar laimėtojas nebuvo iš anksto žinomas. Dėmesys atkreiptas ir į tai, kad nacionalinio transliuotojo pastato rekonstrukcija gali atsieiti net brangiau nei nacionalinio stadiono kompleksas Vilniuje. Vėliau LRT paskelbė, kad nutraukia naujo pastato architektūrinės idėjos konkursą.
Tokie ir panašūs LRT veiklos pavyzdžiai daliai visuomenės kelia klausimą, ar LRT vis dar yra visuomeninis transliuotojas, jeigu iš tiesų veikia, kaip komercinis verslas. Dėl to, pasigirsta kalbų net apie tai, kad Lietuvai derėtų sukti Jungtinės Karalystės keliu, ir visuomeninio transliuotojo atsisakyti.
