LRT darbuotojų algos: gali pavydėti ir seimūnai, ir ministrai

Aukštais atlyginimais pasigirti negalinčioje Lietuvoje – LRT vadovų darbo užmokesčiai muša rekordus

Darbas vieniems yra didžiulė aistra ir pašaukimas, kitiems – pastovias pajamas garantuojantis įsipareigojimas. Vis dėlto, tiek vieniems, tiek kitiems – atlyginimas yra vienas esminių karjeros posūkius ir planus koordinuojančių veiksnių. Tačiau didelė dalis Lietuvos darbuotojų savo gaunamu atlygiu nėra patenkinti.

Paskutinį 2022 m. ketvirtį vidutinės mūsų darbuotojų darbo pajamos siekė 1 844 eurus neatskaičius mokesčių^[1]. Tačiau dalies lietuvių atlyginimai net nesiekia minimalios mėnesinės algos (MMA).

O neseniai vykdyta tarptautinė pasitenkinimo atlyginimu apklausa „Alma Career“ atskleidė, kad tik 1 iš 4 darbuotojų yra patenkintas savo atlyginimu. Lietuvoje nepatenkintų savo atlyginimu asmenys sudaro net 42 proc^[2].

Kita vertus, skųstis dėl atlygio gali ne visi. Didžiulę valstybės ir mokesčių mokėtojų paramą gaunantis Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) itin didelių algų nešykšti vadovams.

Nors vis dažniau pastebima, kad LRT nevykdo savo veiklos planų ir negali pasigirti pačiu didžiausių populiarumu šalyje, mėnesiniai vadovų atlygiai siekia tūkstančius ir gerokai lenkia net aukščiausiųjų valstybės vadovų atlyginimus.

LRT darbuotojų atlyginimams – dešimtys milijonų

Remiantis „Sodros“ duomenimis, šių metų sausį ne viena Lietuvos įmonė savo darbuotojams išmokėjo milžiniškus atlyginimus. 39 darbdaviai darbuotojams mokėjo didesnius nei 10 tūkst. eurų siekiančius vidutinius atlyginimus, o didžiausia mediana – programinės įrangos kūrimo įmonėje „Ubiquiti Networks Europe“ – 10,348 tūkst. eurų^[3].

Tačiau nors tokių rekordininkų sąraše LRT nėra, atlyginimais skųstis nacionalinio transliuotojo darbuotojai, o tiksliau – vadovai – negali. Remiantis 2021 m. duomenimis, tuo metu LRT turėjo 590 darbuotojų, kurių atlyginimams bendrai išleido 16,7 mln. eurų^[4].

Vidutinis darbo užmokestis siekė 2371 eurą per mėnesį neatskaičius mokesčių, o ši suma yra net keletą kartų menkesnė už LRT generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės atlygį.

LRT generalinė direktorė per metus gauna apie 83,5 tūkst. eurų atlyginimo, kas yra maždaug 7 tūkst. eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių. Palyginkime: remiantis 2023 m. duomenimis, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kas mėnesį uždirba 6189^[5]. Premjerė Ingrida Šimonytė, remiantis Vyriausybės duomenimis, 2023 m. uždirba 6 tūkst. eurų. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, remiantis URM duomenimis, uždirba 5193 eurus.

LRT generalinės direktorės M. Garbačiauskaitės-Budrienės pavaduotojas Gytis Oganauskas per visus 2021 m. taip pat uždirbo 83,5 tūkst. eurų. Tuo tarpu 6-ių departamentų vadovams LRT iš viso sumokėjo 507 tūkst. eurų arba vidutiniškai – 84,5 tūkst. eurų per metus kiekvienam.

O 2021 m. nebuvo kažkuo išsiskiriantys, mat 2020 m. LRT taip pat buvo tikras atlyginimų rekordininkas: tuomet per metus daugiau nei 121 tūkst. eurų gavo interneto departamento vadovas Ričardas Baltaduonis. Kas mėnesį jis gaudavo po daugiau nei 10 tūkst. eurų.

2019 m. LRT finansinėje ataskaitoje skelbiama, kad generalinė direktorė M. Garbačiauskaitė-Budrienė gavo apie 5,9 tūkst. eurų siekiančią algą, administravimo ir veiklos vykdymo departamento vadovas Tomas Rytel kas mėnesį gaudavo net apie 8,3 tūkst. eurų, o jau minėtas R. Baltaduonis – taip pat gaudavo 10 tūkst. eurų.

LRT atstovai teigė, kad dar 2020 m. įstaigos taryba nusprendė padidinti algas vadovams, nes generalinės direktorės atlyginimas, neva, seniai nebeatitinka rinkos tendencijų^[6]. 

LRT vadovų algos – beveik dvigubai didesnės nei prezidento, tačiau atsakomybė – menka

Tai, kad LRT vadovai gauna tokias įspūdingas pinigų sumas gali nustebinti daugelį. Juk dažnai įsivaizduojama, kad tokiais mėnesiniais atlyginimais pasigirti gali nebent prezidentas ar kiti valstybės vadovai, kurie, neatsižvelgiant į jų asmenybių vertinimą ar politines preferencijas, eina atsakingesnes pareigas.

Būtų sudėtinga paneigti, kad prezidento, ministro pirmininko ar Seimo pirmininko pareigybės reikalauja didesnės atsakomybės bei kvalifikacijos, tačiau jie gauna ženkliai mažesnį atlyginimą nei LRT, kurį patį finansuoja valstybė ir mokesčių mokėtojai, vadovai.

Šią situaciją įvertinęs ekonomistas, profesorius Povilas Gylys teigia, kad su atlyginimo dydžiu turėtų būti susieta ir darbo kokybė.

„Jei LRT atliktų savo misiją, dar būtų galima kentėti. Tačiau LRT vietoj to, kad informuotų visuomenę, ją dezinformuoja. Vietoj to, kad kaip sarginiai šunys prižiūrėtų politikus, dalyvauja politikoje ir, mano manymu, vykdo politinius užsakymus. O tai yra antipolitika“, – sako jis^[7].

P. Gylys pažymi ir tai, kad valstybės vadovų algos turi būti gerokai didesnės, nei mokamos LRT. Jo teigimu, jei valdžia dirbs blogai, tada ir LRT gaus mažiau pinigų, nes transliuotojui iš biudžeto pervedama tam tikra BVP dalis, o BVP dydis gana tiesiogiai priklauso nuo vykdomos politikos.

Primename, kad LRT metinis biudžetas yra tiesiogiai priklausomas nuo valstybės surenkamų mokesčių: LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1 procentą valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir 1,3 procento iš akcizo pajamų^[8].

Vyriausybės patvirtintame biudžeto projekte nacionaliniam transliuotojui 2023-iaisiais numatyta skirti 63 mln. 439 tūkst. eurų. 2022 m. valstybės biudžeto asignavimai, skirti LRT, sudarė 55,43 mln. eurų. 2021 m. – 53,79 mln. eurų, 2020 m. – 46,3 mln. eurų.

Planuojamų veiklos rezultatų LRT pasiekti nesugeba

Galima teigti, kad sėkmingas darbas reiškia ir didelį atlygį, tačiau tokia koreliacija egzistuoja ne visada. Nors LRT kiekvienų metų veiklos ataskaitoje nurodo planuojamus veiklos rezultatus, kuriuos turėtų pasiekti vienais ar kitais metais, planai dažnai lieka neįgyvendinti.

2020 m. nacionalinis transliuotojas planavo, kad televizijos auditorijos dalis pasieks 13,5 proc., tačiau pavyko pasiekti tik 13,4 proc. ribą. Nors tai atrodo kaip itin menkas trūkumas, iš tiesų tai yra ne dešimtys, tačiau tūkstančiai žiūrovų. Rezultatų nepasiekia ne tik televizija, bet ir radijas.

Atrodo, kad LRT pastaraisiais metais net nekelia sau ambicingų tikslų ir renkasi žaisti saugiai. Tiek 2022 m., tiek 2023 m. LRT susimažino planuojamą pasiekti auditorijos dalį nuo anksčiau būtų 14 proc. ar 15 proc. iki 13 proc., nors nacionalinio transliuotojo biudžetas tik auga ir galimybių augti, regis, nestinga.

Tačiau net ir nepaisant menkų veiklos rezultatų, LRT vadovai sau negaili premijų: 2021 m. gavo per 50 tūkst. eurų piniginių premijų ir priedų. O problemų tame LRT neįžvelgia ir pabrėžia, kad kanalų auditorijų lentelėse pateikiami duomenys ir prognozės nėra vienintelis ir svarbiausias veiklos sėkmės rodiklis.