Ruporui „LRT“ reikia naujo pastato, senasis, sako, yra „apverktinos“ būklės: kaina gali siekti ir 50 mln. eur.

LRT pastatas, sako, nebetinkamas naudoti, reikia naujo

Dar 2019 metais Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija – piliečių pinigais išlaikomas transliuotojas – pribrendo naujo pastato įsigijimui. Teigiama, kad senasis pastatas nebeatitinka reikalavimų, yra itin senas, apverktinos būklės. Tas nustatyta atliktoje studijoje, kuri kainavo apie 50 tūkst. eurų. Tiesa, pastačius naują pastatą jo išlaikymo išlaidos per metus sumažėtų maždaug trečdaliu, o kiek kainuos pats pastatas, dar neaišku, tačiau kalbama apie 50 milijonų eurų siekiančias investicijas. 

Vilniuje, Simono Konarskio gatvėje, esantys LRT pastatai yra didžiausias ir pagrindinis LRT nekilnojamo turto objektas, nors LRT pastatų turi ir kituose miestuose. Visgi pagrindinė būstinė yra būtent Vilniuje. Tiesa, didžioji dalis patalpų čia yra nuomojamos kitiems asmenims ir veikloms. 5 proc. patalpų yra visai nenaudojamos, vadinasi iš viso didžiulio pastatų komplekso naudojama vos 15 proc. tam, kad LRT visuomenei pateiktų, sakoma, nešališkas naujienas. 

Na, o tose patalpose, kuriose LRT dirba, žiemą būna šalta, vasarą – labai karšta, kai kuriuose kabinetuose esą karštis siekia ir 37 laipsnius. Vėdinimo sistemos nėra arba ji neefektyvi. 

Dėl to buvo sprendžiama, kaip gi čia geriau tvarkytis – palikti viską kaip yra, atnaujinti esamus pastatus arba statyti visai naują LRT pastatą. Na, o esamas pastatas ir jame naudojamos patalpos taptų… muziejumi^[1].

Architektai dalyvavo LRT pastato konkurse, jau aiškus nugalėtojas

Šalies architektams, be abejonės, tapti LRT pastato autoriais yra didelė garbė ir prestižas. Tačiau faktas ir tas, kad siūlymai čia netinka paprasti. Sulaukta buvo devynių architektūrinių siūlymų, o pirmoje vietoje atsidūrė idėja, pavadinimu „6 kiemai“.

Idėjos autoriai sako, kad naujasis pastatas ir jo aplinka turėtų rasti dermę su senuoju LRT pastatu, maža to, jis turėtų simbolizuoti demokratiją ir skaidrumą.

Projektuojamas pastatas pasižymi pagarba kontekstui, jo naudotojui ir sklype augantiems želdiniams. Lakoniški didžiųjų LTN ir Televizijos salių tūriai tarsi kaladėlės dėliojamos ant skaidraus pagrindo, kuriame įrengiamos biurų patalpos. LRT būstinė projektuojama siekiant maksimaliai integruotis tarp esamų medžių paverčiant pastaruosius neatskiriama sudėtine

pastato dalimi. Dėl to projektuojami vidiniai kiemai su želdiniais juose. Kiekvienam departamentui numatyti skirtingomis savybėmis pasižymintys rekreaciniai kiemai/terasos. LTN kiemelis sukurtas aplink esamus želdinius. Jis tarsi mažas parkelis, oazė, skirta darbuotojų rekreacijai ir laidų filmavimui. Televizijos departamento kiemelyje pagal naudotojų veiklos pobūdį numatyta galimybė lauko kino stebėjimui, laidų peržiūrai. Radijo departamento kiemelis yra savotiška akis – žvelgianti į viešąją erdvę ir istorinį LRT pastatą. IT departamentui skirta stiklinė terasa – akis žvelgianti į Rytų pusę. Administracijos terasa numatyta ant stogo tarp Radijo ir LTN korpusų. Jie iš aukščiausio pastato taško gali stebėti tiek istorinį, tiek naują LRT pastatą, tiek viešąją erdvę/parką. Galima teigti, kad naujasis LRT pastatas yra tarsi daiktas savyje – paslapčių dėžutė, kurioje kuriamos įvairios istorijos. LRT būstinė, istoriškai atrodanti lakoniška, yra orientuota į vidų ir pasižymi skirtingų erdvių įvairove, atitinkančia vartotojų darbo ir rekreacijos poreikius nuolat kintančioje darbo aplinkoje.

„Naujo pastato tūrinė kompozicija suformuoja jaukią viešąją erdvę – televizijos parką prie pagrindinio įėjimo. Ši sklypo dalis, iš trijų pusių apsupta pastatų, yra itin jauki, žalia ir demokratiška. Ši erdvė simbolizuoja LRT kaip atviros ir skaidrios įstaigos veidą. Joje žmonės gali nevaržomai susitikti su žurnalistais ir stebėti įstaigos veiklą.

Šiaurinė sklypo dalis skirta sunkiosios technikos manevravimui joje numatyti įvažiavimai į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, KTS garažą, sandėlį ir didžiąsias sales. Sklypo rytų zonoje numatytos LTN automobilių parkavimo vietos. Vakarų pusėje – VIP vietos bei atskiras įėjimas“, – projekto aiškinamajame rašte rašo idėjos autoriai^[2].

LRT finansavimas augs 15 proc. 

LRT finansavimas kasmet yra augantis. Jei 2020 metais LRT buvo skirta 46,3 mln. eurų, tai šiems metams jau numatyta skirti apie 73 milijonus eurų. Metinis LRT biudžetas yra tiesiogiai priklausomas nuo valstybės surenkamų mokesčių: 1 proc. GPM ir 1,3 proc. akcizo pajamų, kurias faktiškai gauna valstybė. 

Iš tokios veiklos, taip pat produkcijos sublicencijų ir pardavimo, patalpų nuomos LRT kasmet užsidirba papildomai lėšų. 2022 m. ji uždirbo 1,64 mln. eurų. LRT teigia, kad šias lėšas naudoja programų pirkimui ir kūrimui, filmų įsigijimui, darbuotojų motyvacijos programoms, taip pat šiomis lėšomis yra remiami lietuviško kino kūrėjai^[3].

Tad iš kur bus paimta dar apie 50 milijonų eurų, kurių reikės naujam LRT pastatui statyti, kol kas neaišku. Galimai kiekvienas mūsų prisidėsime prie to, kad LRT turėtų naujas ir modernias patalpas. Juk dabar skaičiuojama, kad kiekvienas žmogus kasmet sumoka vos 1,6 eur. tam, kad LRT gyvuotų. Argi skaudėtų, jei tektų skirti 3 eurus tam, kad LRT ne tik gyvuotų, bet ir gerai gyvuotų naujame pastate, kuris, kaip sakoma, turėtų simbolizuoti skaidrumą ir demokratiją…

Ar tikrai LRT skaidri ir demokratiška?

Na, bet ar nebus taip, kad tik pastatas tą demokratiją LRT ir atvaizduos? Juk visai neseniai įvykę LRT administracijos ir LRT žurnalistų kivirčai verčia abejoti, ar tikrai demokratijos principais vadovaujantis LRT pateikia informaciją žmonėms?

Dar pernai rugsėjį žinomas Lietuvos žurnalistas Virginijus Savukynas savo feisbuko paskyroje pasidalino įrašu, kritikuojančiu Eweliną Dobrowolską^[5]. 

LRT kontrolierė pripažino, kad V. Svukynas savo įrašu pažeidė net 3 etikos kodekso straipsnius ir pareikalavo įrašą ištrinti. Maža to, LRT administracijai rekomenduota žurnalistą ir dar kaip nors nubausti. V. Savukynas nesutiko su tokiu etikos sargų sprendimų ir jų nuosprendį apskundė. Deja, bergždžiai – LRT taryba paliko galioti etikos sargų sprendimą ir pakomentavo, kad „žodžio laisvė nėra absoliuti“.

Tačiau Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius savo feisbuko paskyroje reiškia palaikymą V. Savukynui.

„Man šokas. Yra blogai. Labai blogai. Blogiau ir būti negali. Bet tikrai gali ir turi būti ateityje geriau.

Daugybė LRT eteryje dirbančių žurnalistų savo Facebook paskyrose o ir laidose yra gerokai aštriau pasisakę apie buvusius premjerus, ministrus, merus ar net dabartinį Lietuvos Prezidentą ar kitų šalių politikus. Gerokai aštriau, pikčiau ir net, sakyčiau, užgauliau. Bet tai yra normalu demokratinėje šalyje“, – rašė jis, per šalį riedant pirmajai skandalo bangai^[6].

„Šis atvejis jau dabar yra egzaminas, kurio kai kas neišlaikė. Ir jis jau tikrai įeis ne tik į Lietuvos žurnalistikos istoriją, bet ir tikrai bus žinomas toli už Lietuvos ribų. Žodžio laisvę savo vieša pozicija ginantis žurnalistas yra baudžiamas ir persekiojamas ne šiaip kur nors, o visuomeniniame transliuotojuje! O svarbiausia, kad dabar pagrindinį demokratijos egzaminą laiko jau nebe LRT vadovai“, – rašė D. Radzevičius.