LRT žurnalistams jokiu būdu negalima kritikuoti valdžios

Už kritiką teisingumo ministrei – LRT laidų vedėjui pradėtas tyrimas

Praėjusią savaitę kilus ažiotažui dėl nacionalinio transliuotojo LRT taikomo mobingo prieš manančius ne taip, kaip reikia, dabar žiniasklaidoje aiškėja ir daugiau atvejų, kai mėginama užčiaupti neparankias nuomones, todėl baiminamasi dėl precedento, kai nacionaliniam transliuotojui dirbantys žurnalistai nebegalės kritikuoti valdžios. Laidų vedėjas Virginijus Savukynas sulaukė nemalonumų po to, kai viešai savo socialinėje paskyroje sukritikavo teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos iškeltą drausmės bylą advokatui Ignui Vėgėlei.

V. Savukynas teigė kovo 8-ąją sulaukęs LRT etikos kontrolierės sprendimo, kuris esą buvo priimtas kovo 7 dieną ir jį apskundęs Tarybai. Žurnalistas teigė kol kas situacijos komentuoti negalintis ir viliasi, kad Taryba savo sprendimo nevilkins^[1].

Tokios nemalonios akistatos žurnalistas sulaukė po to, kai 2022 metų rugsėjo 30 dieną savo feisbuko paskyroje sukritikavo teisingumo ministrės E. Dobrowolskos veiksmus prieš I. Vėgėlę.

„Teisingumo ministrė iškėlė drausminę bylą Ignui Vėgėlei dėl to, kad jis kėlė klausimus. Jie gali patikti, gali nepatikti, tačiau tokią teisę garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija. Manau, kad tai yra vienas iš baisiausių žingsnių, kuriuo pasikėsinta į laisvę. Kaip ir putino ruzzijoje nepatinkančius žmones siekiama užčiaupti. Nemanau, kad šiai ministrei yra vieta Vyriausybėje“, – rašė V. Savukynas.

Portalas „Delfi“ nurodo, kad iš pradžių šis klausimas buvo svarstytas LRT žurnalistų etikos komisijoje, kuri pateikė rekomendacijas dėl šio įrašo atlikti tyrimą.

Reaguodamas į tokią nacionalinio transliuotojo poziciją, V. Savukynas atkirto pasinaudojęs Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos įstatymų suteiktomis teisėmis reikšti savo nuomonę, o ją turėti jam leidžianti Konstitucija. Tokius LRT veiksmus jis teigė vertinantis kaip grubią spaudimo priemonę ir persekiojimą už išreikštą kritiką ministrei ir jo konstitucinių teisių pažeidimą.

Anot jo, buvo grubiai pažeista Lietuvos Respublikos informavimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalis.

Rado pažeidimų žurnalisto veikloje

Tuo tarpu etikos kontrolierė nustatė, kad V. Savukynas savo tokiu pasisakymu pažeidė kelis LRT žurnalistų etikos kodekso straipsnius^[1]:

12 str. , kuriuo remiantis žurnalistai negali išskirti ar akcentuoti nė vienos politinės organizacijos, valstybės institucijos ar kitų interesų grupių požiūrio, o skelbiama informacija privalo būti atribota nuo asmeninių pažiūrų ir interesų grupių įtakos;

47 str., pagal kurį LRT viešąsias socialinių tinklų paskyras traktuoja kaip viešąją erdvę ir laisvai prieinamą informacijos šaltinį; juose žurnalistai veikia vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir kitais teisės aktais;

50 str., nurodantį, kad LRT žurnalistai, asmeniškai pasisakydami ar komentuodami socialiniuose tinkluose, laikosi šio kodekso nuostatų.

Tačiau sulaukęs tokio verdikto V. Savukynas nusprendė teikti skundą LRT Tarybai, kuriame nurodė, kad tokio tyrimo pradėjimas ir vykdymas pažeidžia tiek Lietuvos teisės aktuose, tiek Europos Žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintą žmogaus saviraiškos laisvę, o kartu ir kritikuoti valstybės įstaigų ir pareigūnų veiklą.

Pareiškėjas skunde nurodė taip pat aptikęs ir galimus pačios etikos kontrolierės pažeidimus nagrinėjant LRT žurnalistų profesinės etikos pažeidimų nuostatų nagrinėjimo tvarkos aprašo pažeidimus, o kartu ir galimą šališkumą bei politinį suinteresuotumą. V. Savukynas nurodė visą šį tyrimą laikantis antikonstituciniu ir grubiu LR informavimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies pažeidimu.

Etikos kontrolierė neveikia kaip visiškai nepriklausomas vienetas

Dėl LRT etikos kontrolierės D. E. Andrikienės nešališkumo ir nepriklausomumo klausimų kilo ir Europos humanitarinio universiteto lektoriui, KTU politikos mokslų doktorantui Vytautui Valentinavičiui, kuris svarstė, jog kontrolierė išties nėra nepriklausoma ir privalo vykdyti LRT direktorės pavedimus ar gauti jos pritarimą.

Jau kuriant šį institutą ekspertas teigė davęs pastabų, kad LRT Etikos kontrolierė taps galimu instrumentu, kuriuo naudosis vadovybė, siekdama susidoroti su nepatinkančiais žurnalistais.

„Kitas svarbus aspektas, galimas diskriminatyvus LRT etikos kodekso taikymas. Pavyzdžiui, pagal tai, kas rašoma kontrolierės rašte, „kad galima daryti prielaidą, kad žurnalisto Facebook paskyroje minėto įrašo teiginiai šios paskyros sekėjams galėjo sukelti regimybę, kad žurnalistas pasisako LRT vardu ir tas pasisakymas yra šališkas“, galima būtų tą patį pritaikyti ir Ritai Miliūtei, kuri drąsiai reiškia savo pilietinę poziciją, tačiau, ar jos pilietiškumas nepaliečiamas, nes ji nekritikuoja valdančiosios daugumos ir baudžiami tik tie, kurie kritikuoja valdžią už tai, kad ji ėmėsi politinių veiksmų teisinėmis priemonėmis prieš Ignas Vėgėlė?“ – rašė ekspertas.

Po jo įrašu taip pat pakomentavo ir pats I. Vėgėlė, rėžęs, kad dabar jau akivaizdu, kad iš galimo instrumento LRT etikos kontrolierė jau tapo visu įrankiu, o kasdien Lietuva išgirsta vis kokią naują pritrenkiančią naujieną, vis labiau artinančią mus prie autokratijos režimo.

„Keiksmai ir vulgarūs žodžiai iš TSPMI „valstybės kūrėjų“ ar premjerės lūpų, „nacionalinio transliuotojo“ mobingas ir žurnalistų persekiojimas, jokio lygiateisiškumo ar kažkada deklaruoto skaidrumo. Ir viskas vardan bendrojo gėrio: sovietai irgi viską darė komunistinio rytojaus vardan“, – komentavo I. Vėgėlė.

LRT taiko dvigubus standartus kritikuojantiems valdančiuosius ir jiems pritariantiems

Apie dvigubus standartus prakalbo ir Seimo „valstietis“ Arvydas Nekrošius, svarstęs, kuriems žurnalistams yra taikomi LRT įstatymai, mat tai neatitinka ir R. Miliūtės bei Indrės Makaraitytės veiklos.

Politikas pasidalino ištrauka iš kovo 7 d. LRT etikos kontrolierės sprendimą, kuriame buvo nurodyta, kad V. Savukynas savo asmeninėje feisbuko paskyroje paskelbė įrašą, kuriuo išreiškė savo asmenines pažiūras Vyriausybės atstovo atžvilgiu.

Sprendime taip pat nurodyta, kad įvertinus visas aplinkybes ir surinktą medžiagą, buvo priimtas sprendimas, kad LRT programų vedėjas pažeidė Kodekso 12 straipsnį, pagal kurį „žurnalistai negali išskirti ar akcentuoti nė vienos politinės organizacijos, valstybinės institucijos ar kitų interesų grupių požiūrio, o skelbiama informacija privalo būti atribota nuo asmeninių pažiūrų ir interesų grupių įtakos“.

Ateis laikas, kai reikės pasiaiškinti dėl savo politinių pažiūrų

Grėsmę demokratijai ir saviraiškos laisvei įžvelgė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Aurelijus Veryga, prisiminęs praėjusios kadencijos metu vykdytus įvairiausius tyrimus, kai pažeidimus nagrinėdama etikos kontrolierė turėjusi dirbti kiaurą parą. Tačiau tuo metu esą nieko panašaus nebuvo, o politikas svarsto, kad galimai yra nurodyta, kuriuos ministrus kritikuoti galima, o kurių – ne.

Visgi, toks apynasris reiškiantiems neparankią nuomonę, anot parlamentaro, reiškia ne ką kitą kaip atėjimą laikmečio, kai kaip kadaise, kai reikės pasiaiškinti dėl savo politinių bei religinių pažiūrų ir net kasdienės veiklos.

„Galite sakyti, kad aš paranojikas, bet jei skaitote knygeles, tai žinote iš istorijos, kad žmonės iš klaidų menkai tepasimoko. Nieko mes iš to sovietmečio panašu, kad nepasimokėme“, – rėžė A. Veryga.

Jam pritarė ir teisininkas Ramūnas Aušrotas, kuriam spauda visada asocijavosi su laisvu kalbėjimu, tačiau dabar, veikiausiai, laikai pasikeitė, nes vietoje BBC stiliaus, kurį taip žadėjo atnešti dabartinė nacionalinio transliuotojo generalinė direktorė, į LRT buvo įnešta dalelė Rusijos.

Užsimojo susidoroti su „OpTV“ laidoje sudalyvavusia VU dėstytoja

Šią savaitę žiniasklaidoje nuskambėjo ir Vilniaus universiteto (VU) dėstytojos doc. dr. Jolantos Mažylės atvejis, kai ši, po to, kai davė interviu alternatyviam naujienų kanalui „OpTV“, sulaukė tikrų nemalonumų, o galimai pagrindinė mobingo iniciatorė – LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Pastarosios elgesį įvertinusi Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) valdyba nurodė, kad Žurnalistų bakalauro programos komiteto bei atskirų jos narių elgesys dėstytojos atžvilgiu buvo netinkamas.

Kovo 17 dieną LŽS taip pat išplatino pranešimą, kuriame pažymėjo, kad visuomenės informavimo etikos komisija susipažino su LŽS valdybos pareiškimu dėl doc. dr. J. Mažylės atvejo, kai prieš ją buvo vykdomas spaudimas ir nepagrįstas persekiojimas universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos bakalauro studijų programos komiteto posėdžiuose dėl šios dalyvavimo „OpTV“ organizuojamoje laidoje „Sengirė“.

„Lietuvos žurnalistų sąjungos valdybos pareiškime konstatuojama, kad Vilniaus universiteto doc. dr. J.Mažylė nebuvo pakviesta nė į vieną iš trijų šio komiteto posėdžių, kuriuose buvo svarstomas jos elgesys ir dalykinė kompetencija. Ši informacija nebuvo paneigta“, – teigiama LŽS pranešime.

LŽS taip pat konstatavo Visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimą, kai kritikuotai dėstytojai nebuvo suteikta teisė atsakyti į kritiką, o komisijos žiniomis, jos nuomonė iki dabar neišklausyta.

Žurnalistų sąjungos nuomone, toks elgesys sukuria precedentą nepagarbiai elgtis bei neišklausyti kritikuojamo asmens nuomonės ir patiems universitete studijuojantiems būsimiesiems žurnalistams.

Anot LŽS, doc. dr. J. Mažylė laidoje „Sengirė“ dalyvavo vedina tikslų papasakoti apie išeivijos žurnalisto Vytauto Gedgaudo kūrybą ir jo nepaprastą asmenybę.

„Komisijos narių nuomone, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas, kaip nė vienas kitas Universiteto padalinys turėtų būti suinteresuotas puoselėti diskusijų kultūrą, nuomonių įvairovės, pagarbos oponentui dvasią, žodžio laisvės kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijos kiekvienam asmeniui garantuotos teisės, užtikrinimą“, – akcentavo LŽS.

Nacionalinis transliuotojas rengia neskaidrius pirkimus

O štai dar vienas akmuo į LRT daržą – dienraščiui „Lietuvos rytas“ užkliuvo tai, kad 2021 metų LRT ataskaitoje minima, kad neskelbiamos apklausos būdu buvo įvykdytas net 771 pirkimas, o kai kurių iš jų suma esą net viršija daugiau kaip šimtą tūkstančių eurų^[2].

Pats LRT tokius veiksmus aiškina tuo, kad siekiant auditorijai pateikti kokybišką ir prasmingą turinį, dalis programų ir su jomis susijusių paslaugų pagal poreikį esą perkamos neskelbiamų apklausų metu.

Kaip paaiškėjo, už radijo programą „Santara“ buvo atseikėta 20 tūkst. 202 eurų suma, už „Dokumentiniai filmai ir serialai“ – 20 tūkst. eurų, už „Vaidybiniai filmai ir serialai“ tris kartus buvo sumokėta po 58 tūkst. eurų, už laidą „Svarbi valanda“ – 13 tūkst. 750 ir 50 tūkst. eurų, už laidą „Ryto suktinis su Zita Kelmickaite“ – 15 tūkst. 200 eurų, 1 329 eurai ir 31 tūkst. 160 eurų, o per kelias dienas esą pinigai buvo išmokėti vienam fiziniam asmeniui^[2].

Tačiau paaiškėjo, kad tokių įvykių yra ir daugiau. Štai verslininkas Tomas Balžekas, kuris iki 2021 m. rugpjūčio pabaigos buvo LRT tarybos nariu, iš jam bei jo žmonai priklausančios įmonės „Kino pasaka“ ir UAB „Media bitės“, pardavinėdami paslaugas vos nepateko į interesų konfliktą.

Laidų pirkimo konkursuose dalyvavo ir juos laimėjo ir tokie etatiniai LRT darbuotojai kaip televizijos laidų vedėjas Ignas Krupavičius, buvusi laidų vedėja Ugnė Siparė, kurios vyras dirbo LRT prodiuseriu. Šiam užimant šias pareigas taipogi mėginta „prastumti“ ir motiną Ugnę Siparienę su jos valdoma įmone „Idea Mecca“, laimėjusia ne vieną konkursą laidai rengti.

Visgi, „skaidraus“ nacionalinio transliuotojo „Lietuvos rytui“ pateikti atsakymai apie susidariusią situaciją buvo gana šabloniški, o juos rengęs LRT tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka teigė, kad LRT rengiamuose konkursuose pagal viską gali dalyvauti visos kūrybinės grupės, atitinkančios LRT keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Konkurse dalyvaujančių kūrėjų projektus esą vertina Programų pirkimo komisija, atrenkanti geriausius pasiūlymus, remdamasi aiškiai suformuluotais kriterijais.