Prezidento rinkimai – mažiau nei už dviejų mėnesių
Šie metai Lietuvai bus ypač derlingi rinkimų prasme. Mūsų šalyje gali pasikeisti didžioji dalis centrinės valdžios – juk vyks tiek šalies vadovo, tiek ir Seimo bei Europos Parlamento (EP) rinkimai.
O šis rinkimų maratonas prasidės po kiek daugiau nei dviejų mėnesių, gegužės 12 d., kai įvyks plačiai aptarinėjami Lietuvos Respublikos prezidento rinkimai.
Rinkimai vyks geopolitinių įtampų fone, vis dažniau girdint kalbas apie tiesioginį Vakarų įsitraukimą į karą Ukrainoje, karių siuntimą ir augančią grėsmę iš Rytų. Rinkimai rengiami tuomet, kai ir Lietuvos vidaus politikoje net šaliai egzistencinio išlikimo klausimais trūksta vienybės bei susitelkimo.
Būtent todėl svarbu, kad gegužės 12 d. savąją balsą už pasirinktą kandidatą atiduotų kuo daugiau tai padaryti galinčių Lietuvos piliečių.
Šiam reikalui, dar neapsisprendusiems arba apie artėjančius prezidento rinkimus žinantiems nedaug, pateikiame pačią svarbiausią informaciją: siūlome sužinoti apie svarbiausias artėjančių prezidento rinkimų datas bei kviečiame susipažinti su kandidatais, kurių šiais metais tikrai netrūksta.
Kada rinksime naują šalies vadovą?
Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 m. gegužės 12 d. Nepavykus per pirmąjį turą išrinkti valstybės vadovo, antrasis būtų rengiamas po dviejų savaičių – gegužės 26 dieną. Šiuo metu bus renkamas prezidentas ateinantiems penkeriems metams[1].
Kaip ir įprastai, Lietuvos prezidento rinkimai vyks sekmadienį, likus dviem mėnesiams iki dabartinio, pareigas einančio šalies vadovo kadencijos pabaigos.
„Pagal Konstitucijos 80 straipsnį prezidento eiliniai rinkimai vykdomi paskutinį sekmadienį likus dviem mėnesiams iki prezidento kadencijos pabaigos. Šiuo metu pareigas einantis prezidentas Gitanas Nausėda prisiekė ir visus prezidento įgaliojimus įgijo 2019 metų liepos 12 dieną. Vadinasi, eiliniai prezidento rinkimai turi būti vykdomi būtent 2024 metų gegužės 12 dieną“, – dar praėjusiais metais sakė Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen[2].
Kaip vyksta šalies vadovo rinkimai?
Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip keturiasdešimt metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu.
Tas pats asmuo prezidentu gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės.
Prezidentą kas penkerius metus renka Lietuvos piliečiai pagal visuotinę, lygią, tiesioginę rinkimų teisę, slaptu balsavimu.
Išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jei rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė visų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip 1/3 visų rinkėjų balsų.
Jei pirmajame balsavimo rate nė vienas kandidatas nesurenka reikiamos balsų daugumos, po 2 savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas, jame dalyvauja 2 kandidatai, gavę daugiausia balsų. Išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiau balsų.
Piliečiai savo balsą atiduoda savo rinkiminėje apygardoje, priskirtoje pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Rinkėjas iš anksto gali balsuoti ir kitoje apygardoje. Sergantys, senyvo amžiaus piliečiai gali balsuoti namuose. Užsienyje gyvenantiems lietuviams taip pat sudaromos sąlygos atiduoti balsą.
Artėjant gegužės 12 d. vyksiantiems prezidento rinkimams, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) skelbia, kad balsuoti užsienyje jau užsiregistravo beveik 21 tūkstantis rinkėjų, didžioji dalis jų balsuos Jungtinėje Karalystėje, JAV, Norvegijoje, Vokietijoje bei Airijoje[3].
Kandidatai jau įpusėjo savo rinkiminę kampaniją
Rinkimų politinė kampanija prasideda nuo rinkimų datos paskelbimo ir baigiasi praėjus 100 dienų nuo VRK sprendimo, kuriuo nustatomi galutiniai rinkimų rezultatai arba rinkimai pripažįstami negaliojančiais, įsigaliojimo dienos.
Vykstant rinkimų politinei kampanijai registruojami rinkimų politinės kampanijos dalyviai, kandidatai, vykdoma rinkimų agitacija, atliekama rinkimų politinės kampanijos finansavimo ir politinės reklamos stebėsena ir kontrolė[4].
Rinkimų politinės kampanijos metu svarbiausi šie etapai:
1) rinkimų politinės kampanijos dalyvių registravimas – šiuo etapu registruojami rinkimuose ketinantys dalyvauti rinkimų politinės kampanijos dalyviai. Pareiškinių dokumentų teikimas pradedamas likus 83 dienoms ir baigiamas likus 65 dienoms iki rinkimų dienos;
2) kandidatų kėlimas (išsikėlimas) – šiuo etapu keliami arba keliasi ir registruojami kandidatai;
3) rinkimų agitacija – vyksta nuo kandidatų registracijos ir paskelbimo iki rinkimų agitacijos draudimo pradžios;
4) rinkimų agitacijos draudimas – 7 valandos iki balsavimo rinkimų dieną pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos; šiuo etapu draudžiama vykdyti bet kokią rinkimų agitaciją;
5) rinkimų diena (pakartotinio balsavimo diena) – nuo 7 iki 20 val. rinkimų (pakartotinio balsavimo) dieną rinkimų agitacija nevyksta;
6) baigiamasis etapas – nuo balsavimo pabaigos iki praėjus 100 dienų nuo galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo – jo metu teikiamos ataskaitos.
Svarbu atsiminti, kad pretendentai į prezidentus kandidato statusą įgyja tik įregistruoti VRK. Likus iki rinkimų ne mažiau kaip 30 dienų, VRK oficialiai skelbia kandidatų sąrašą.
Tuomet šie kandidatai turi teisę pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, specialiose rinkimų agitacijos laidose ir skelbti savo ar juos iškėlusios politinės partijos arba politinio komiteto rinkimų programą.
Parašų rinkimų etapas įsibėgėja
Vasario 21 d. kandidatai į prezidentus pradėjo rinkti parašus. Iki kovo 28 d. jie turi surinkti daugiau kaip 20 tūkst. parašų. Tą jie gali daryti ir popieriniu, ir elektroniniu būdu svetainėje „rinkejopuslapis.lt“.
Vasario 26 d. konservatorių kandidatė Ingrida Šimonytė paskelbė surinkusi reikiamus parašus ir sustabdė tolesnį jų rinkimą. Už ją pasirašė daugiau kaip 33,7 tūkst. rinkėjų.
Vasario 28 d. Laisvės partijos kandidatas į prezidentus Dainius Žalimas taip pat surinko reikiamą kiekį parašų dalyvauti šalies vadovo rinkimuose.
Kovo 2 d. apie surinktus reikiamus parašus paskelbė ir dabartinis šalies vadovas, antros kadencijos siekiantis Gitanas Nausėda, surinkęs virš 20 tūkst. parašų. Tokį kiekį parašų G. Nausėda surinko per daugiau nei 10 dienų. 2019 m., kandidatuojant pirmai kadencijai, jam tai padaryti užtruko dvi su puse paros.
Kiti aštuoni kandidatai, kuriems VRK yra išdavusi parašų rinkimo lapus, parašus vis dar renka. Tarp jų – Ignas Vėgėlė, Giedrimas Jeglinskas, Andrius Mazuronis, Aurelijus Veryga, Remigijus Žemaitaitis, Eduardas Vaitkus, Valdas Tutkus bei Arūnas Rimkus.
Zenonas Andrulėnas ir Gintautas Kniukšta rinkėjų parašų rinkti dar nepradėjo. Tai padaryti jie galės tik po to, kai pateiks pareiškinius dokumentus VRK. To nepadarius iki kovo 8 d. 17 val., šie du politinės kampanijos dalyviai toliau dalyvauti Prezidento rinkimuose nebegalės.
Kovo pradžioje kandidatas į prezidento rinkimus Žilvinas Treigys pranešė persigalvojęs ir prezidento rinkimuose nebedalyvaus.
Susipažinkite: kandidatai į Lietuvos Respublikos prezidento postą
Šiuo metu 13 politinės kampanijos dalyvių tęsia kovą dėl valstybės vadovo posto.
Nepriklausomas kandidatas G. Nausėda praėjusį gruodį apsisprendė, jog vėl dalyvaus prezidento rinkimuose. Apie tai dabartinis valstybės vadovas paskelbė specialioje spaudos konferencijoje, pažymėjęs, kad yra „nusiteikęs ir pasiryžęs tęsti pradėtus darbus“.
Savo pirmosios rinkiminės kampanijos metu G. Nausėda daug ir garsiai kalbėjo apie gerovės valstybę, atrodo, kad tokios pačios strategijos jis laikysis ir šioms kampanijos metu.
Paramą gegužę vyksiančiuose šalies vadovo rinkimuose G. Nausėdai jau išreiškė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir Lietuvos Regionų partija.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatė į Lietuvos prezidento postą yra ministrė pirmininkė I. Šimonytė. Ji apie savo kandidatūrą paskelbė praėjusio spalio pradžioje, feisbuke.
Premjerės Vyriausybė dažnai sulaukia aštrios kritikos dėl daugybės skandalų, įvykusių šios kadencijos metu, o ir pačios I. Šimonytės asmeniniai reitingai nėra itin geri.
Apie savo planus 2024 m. prezidentiniuose rinkimuose jau yra paskelbęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas A. Veryga. Buvęs sveikatos apsaugos ministras apie šiuos planus paskelbė dar praėjusį rugpjūčio mėnesį.
Savo rinkiminėje kampanijoje politikas išskiria būtinybę ginti tradicines šeimos vertybes.
Laisvės partija prezidento rinkimuose iškėlė buvusio Konstitucinio Teismo (KT) pirmininko D. Žalimo kandidatūrą.
Partijos vadovų teigimu, jis „gina liberaliąją demokratiją, sunkiomis akimirkomis saugo Konstituciją“. Pats D. Žalimas anksčiau yra sulaukęs aštrios kritikos, kai galimai pažeidžiant šalies įstatymus, KT pirmininko kėdėje išbuvo ilgiau nei buvo numatyta.
„Darbiečių“ pasirinkimu šalies vadovo rinkimuose tapo politinės jėgos lyderis Andrius Mazuronis.
„Partijos sprendimas kelti mane kandidatu prezidento rinkimuose man yra didelė garbė ir atsakomybė. Mano tikslas – įsitraukti į diskusiją apie tai, ką per penkis metus pavyko padaryti dabartiniam prezidentui, siekiant gerovės valstybės Lietuvoje, ką padarė dabartinė valdančioji dauguma ir konkrečiai – ministrė pirmininkė, kad gyvenimas mūsų šalyje taptų geresnis ir oresnis. Visiškai nesinori stebėti šios diskusijos iš šalies, todėl siekiu būti pilnaverčiu jos dalyviu, dalyvauti ginčuose, pateikti savo klausimus tiems žmonėms, kurie buvo ir yra atsakingi už tai, kaip dabar gyvena mūsų valstybė, o kartu asmeniškai susitikti su Lietuvos žmonėmis ir pristatyti savo matymą bei valstybės ateities viziją“, – apie rinkimus pasisakė A. Mazuronis[5].
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatu rinkimuose yra G. Jeglinskas.
Jis buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas, buvo atsakingas už Aljanso žmogiškųjų išteklių politiką, biudžeto planavimą, informacines technologijas ir ryšius su kitomis NATO organizacijomis.
Vis tik, dėl jo galimybės dalyvauti rinkimuose buvo kilę daug klausimų. Pati partija siekė išsiaiškinti, ar iki 2022 m. spalio NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju dirbęs politikas gali būti kandidatu – G. Jeglinskas nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos Lietuvoje.
Be dabartinio šalies vadovo G. Nausėdos, nepriklausomų kandidatų gretose yra E. Vaitkus, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, daktaras hematologas.
Savo rinkiminėje programoje, kurią profesorius visuomenei jau pristatė, jis daug dėmesio skirtia Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Prezidento rinkimuose dalyvauja ir buvęs Lietuvos kariuomenės vadas V. Tutkus.
Jis žada „padaryti viską, kas nuo jo priklauso, jog Lietuvos žemė netaptų mūšio lauku“. Buvęs kariuomenės vadas aktyviai kritikuoja Vakarų bei Lietuvos poziciją karo tarp Ukrainos ir Rusijos klausimu, teigia, kad dabartiniame geopolitiniame kontekste būtina remti taiką bei dialogą.
Neseniai naują politinę partiją įkūręs Seimo narys R. Žemaitaitis taip pat kandidatuoja prezidento rinkimuose.
Pastaruoju metu politikas dažnai minimas žiniasklaidoje: yra kaltinamas antisemitiniais pareiškimais, neapykantos prieš žydus kurstymu, Seimas dėl tam tikrų jo komentarų net panaikino jo teisinę neliečiamybę.
Rinkimuose nepriklausomai dalyvauja ir profesorius, teisininkas I. Vėgėlė, kuris apie tai pranešė pernai lapkritį.
COVID-19 pandemijos metu išgarsėjęs advokatas, apie ketinimus dalyvauti šalies vadovo rinkimuose yra užsiminęs ir anksčiau, dabar jo reitingai taip pat sparčiai auga. Jo kandidatūrą remia Tautos ir Teisingumo sąjunga, Krikščionių sąjunga.
„Mano vizija – tai auganti Tauta. Ne tik demografine prasme, bet ir kultūrine, dvasine, ekonomine, socialine, pilietine ir visomis kitomis augančios ir stiprios valstybės prasmėmis. Juk tik gausi Tauta gali sukurti gausą visose gyvenimo srityse“, – sako kandidatas[6].
Kandidatai toliau ieško finansinės paramos
O kandidatams toliau renkant parašus, kartu jie ieško ir finansinės paramos. Čia vieniems sekasi geriau, kitiems kiek prasčiau.
Remiantis VRK duomenimis, šiuo metu daugiausia lėšų prezidento rinkimų politinei kampanijai finansuoti yra šių pretendentų į kandidatus sąskaitose:
- A. Veryga (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos keliamas kandidatas) – 202 000 eurų;
- I. Šimonytė (Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų keliama kandidatė) – 150 000 eurų;
- I. Vėgėlė (išsikėlęs kandidatas) – daugiau kaip 73 tūkst. eurų;
- G. Nausėda (išsikėlęs kandidatas) – daugiau kaip 47 tūkst. eurų;
- G. Jeglinskas (Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos” keliamas kandidatas) – beveik 39 tūkst. eurų;
- E. Vaitkus (išsikėlęs kandidatas) – daugiau kaip 28 tūkst. eurų;
- D. Žalimas (Laisvės partijos keliamas kandidatas) – beveik 16,5 tūkst. eurų;
- V. Tutkus (išsikėlęs kandidatas) – beveik 4 tūkst. eurų;
- A. Mazuronis (Darbo partijos keliamas kandidatas) – 2 tūkst. eurų.
Iš viso informaciją apie tai, kiek lėšų jau yra gavę, VRK jau yra pateikę 9 iš 14 politinės kampanijos dalyvių. Kiti kandidatai duomenų apie gautas aukas nėra pateikę VRK[7].
Reitingai išskiria du lyderius, tačiau laiko pokyčiams dar yra
Vasario 15 d. paskelbta „Spinter tyrimai“ visuomenės apklausa parodė, kad didžiausią palaikymą vis dar turi dabartinis šalies vadovas G. Nausėda.
Už antrosios kadencijos Daukanto aikštės rūmuose siekiantį G. Nausėdą sausį būtų balsavę 23,5 proc. respondentų. Artimiausiu G. Nausėdos varžovu yra I. Vėgėlė. Už jį sausį būtų balsavę 12,4 procento respondentų.
Už trečiojoje pozicijoje reitingų lentelėje esančią I. Šimonytę savo balsą šalies vadovo rinkimuose sausį būtų atidavę 10,8 proc. apklaustųjų.
4,1 proc. apklaustųjų sausį savo balsą būtų atidavę buvusiam KT pirmininkui, Laisvės partijos kandidatui D. Žalimui. Nedaug nuo D. Žalimo atsilieka ir parlamentaras R. Žemaitaitis, už kurį sausį būtų balsavę 3,3 proc. šalies gyventojų.
Be to, 2,8 proc. šalies gyventojų sausį teigė savo balsą norintys atiduoti opozicinės LVŽS kandidatui A. Verygai. Kiti kandidatai surinko mažiau kaip po 2 proc. rinkėjų balsų
