Lietuva patiria bene didžiausią ekonomikos vargą visoje ES
Lietuva atsidūrė labiausiai vargstančių Europos Sąjungos (ES) valstybių trejete, nors pagal paskutinio 2022 m. ketvirčio duomenis buvo dar 7-oje pozicijoje tarp kitų 27 ES valstybių[1].
2022 m. IV ketv. didesnį nei Lietuva ekonominį vargą patyrė Italija, Ispanija, Švedija, Vengrija, Suomija ir Prancūzija. Tačiau dabar didžiausią ekonominį vargą patiria tik Ispanija, Graikija, tuomet seka būtent Lietuva. Mažiausiai ekonomiškai vargstančios šalys 2023 m. pirmame ketvirtyje buvo Lenkija, Nyderlandai, Slovėnija[2].
Ekonomikos vargo indeksas yra skaičiuojamas imant tris ekonomikai svarbiausius rodiklius: BVP augimą, infliaciją ir nedarbo lygį šalyje.
Tai yra pagrindiniai rodikliai, kurie leidžia įvertinti ekonomikos sveikatos būklę, bet indeksu nėra vertinama skurdo situacija šalyje.
Ekspertai teigia, kad vertinant paskutinius duomenis, Lietuvoje tokį neigiamą rodiklį lėmė didelis BVP nuosmukis ir aukštas nedarbo lygis.
Akcentuojama, kad BVP augimas ir infliacija mažina perkamąją galią, todėl lietuviai gali įsigyti mažiau už tą pačią pinigų sumą.
Be to, aukštas nedarbo lygis ir didelis laisvų darbo vietų skaičius signalizuoja, kad daug darbingo amžiaus žmonių Lietuvoje nedirba ir gyvena tik iš socialinių išmokų.
Tai reiškia, kad Lietuva toliau grimzta į ekonominių problemų liūną, tačiau šalies valdžia to užsispyrėliškai nepripažįsta ir teigia, kad niekada anksčiau taip gerai negyvenome.
Didžiausia problema – nedarbas ir infliacija
Kaip teigia Ekonomikos vargo indeksą parengusio Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Martynas Gruodis, Lietuvos ekonomikai 2023-ųjų pradžia buvo sunki, o palyginti su ES vidurkiu, visi Ekonomikos vargo indeksą sudarantys rodikliai – nedarbo lygis, BVP pokytis ir infliacija – buvo prastesni.
„Tai lėmė, kad Lietuvos ekonomika ne tik tapo viena iš trijų šalių patyrusių didžiausią ekonomikos vargą, bet ir fiksavo vieną didžiausių šio rodiklio pokyčių per ketvirtį. Sparčiau ekonomikos vargo indekso rodiklis augo tik Graikijoje, Maltoje ir Čekijoje“, – sako M. Gruodis.
LLRI ekspertas pažymi, kad per pirmąjį 2023 m. ketvirtį, lyginant su paskutiniu 2022 m. ketvirčiu, Lietuvos BVP krito 2,1 proc., o tai buvo ryškiausias ketvirtinis BVP kritimas nuo koronaviruso pandemijos pradžios.
Pastebima ir tai, kad nors infliacija Lietuvoje normalizavosi, tačiau išliko didesnė už ES vidurkį: 2023 m. I ketv. infliacija Lietuvoje siekė 2 proc., ES – 1,9 proc.
Problema tampa ir tris ketvirčius iš eilės augantis nedarbo lygis. M. Gruodžio teigimu, nedarbas šoktelėjo net 1,5 proc. punktu ir 2023 m. pirmąjį ketvirtį pasiekė 7,7 proc.
„Vis dėlto laisvų darbo vietų skaičius ir toliau išlieka didelis, taigi tikroji padėtis darbo rinkoje gali būti dar sudėtingesnė, o dalis darbingo amžiaus gyventojų yra pakliuvę į nedarbo spąstus“, – sako ekspertas.
Jo teigimu, tam, kad šalies ekonomikos neapibrėžtumo laikotarpis būtų išgyventas, reikia atsižvelgti ir į 2024 m. valstybės biudžeto priėmimą.
„Užsitęsęs mokesčių reformos svarstymas kelia riziką, jog ekonomikos atsigavimui reikalingos pataisos nebus priimtos iki šių metų galo. Įmonėms tai kuria papildomą neapibrėžtumą dėl ateities“, – pabrėžia ekspertas M. Gruodis.
Valdantieji teigia, kad Lietuvos ekonomika pavijo Japoniją bei Skandinavijos šalis
Tačiau vienos vargingiausiai gyvenančios ES šalies titulas ir kitos ekonominės bėdos valdančiųjų nejaudina, nes jų supratimu, su reikšmingomis problemomis Lietuva nesusiduria.
Priešingai, neva išgyvename pačius geriausius laikus, tikrą aukso amžių. Žinoma, pačių Lietuvos gyventojų tokios kalbos nenuramina: neaišku, ar tai reikėtų vertinti kaip konservatorių humorą, ar kaip visišką valdžios nesupratimą apie tai, kas vyksta valstybėje.
Štai, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas, europarlamentaras Andrius Kubilius net teigia, kad „iš Sovietų Sąjungos pabėgome būdami ubagai, o dabar pralenkėme Portugaliją, Graikiją, Ispaniją, dalį Centrinės Europos bei esame tame pačiame lygyje kaip Japonija“[3].
„Aš nuolat kartoju, kad svarbiausia yra ne tai, jog jau pralenkėme Portugaliją, Graikiją, atrodo, kad ir Ispaniją bei didžiąją dalį centrinės Europos bei esame tame pačiame lygyje kaip Japonija, bet svarbiausia yra tai, kad šiek tiek pralenkėme Estiją“, – kalbėjo A. Kubilius, pripažinęs, kad Lietuvos atsilikimas nuo Skandinavijos valstybių ir Vokietijos siekia apie 20-30 proc., bet, jo manymu, tai jau ranka pasiekiama.
Tokius teiginius, grindžiamus neaišku kuo, A. Kubilius išsakė rugsėjo mėnesį vykusiame konservatorių partijos suvažiavime. Čia ir kiti partijos nariai džiūgavo dėl to, kiek daug Lietuva pasiekė ir kaip toli pažengė. Tačiau pačiu didžiausiu entuziastu Lietuvos pažanga vis dėlto išlieka A. Kubilius.
Iš tiesų, tai net ne pirmas kartas, kai A. Kubilius drąsiai giria bendrapartiečius, šiuo metu esančius valdžioje. Dar praėjusiais metais jis savo feisbuko paskyroje taip pat pareiškė, kad pagal ekonominius rodiklius Lietuva jau pasivijo Japoniją ir teigė, kad paskutiniai dešimtmečiai Japonijos ekonomikai nebuvo labai sėkmingi, o Lietuva tuo tarpu augo labai sparčiai.
Politikas taip pat teigė, kad Lietuva Vidurio Europoje lygiuojasi su stipriausiomis valstybėmis – nuo 2000-ųjų augo sparčiau nei dauguma kaimyninių valstybių. Jau dabar, pasak A. Kubiliaus, Centrinėje Europoje Lietuva yra pirmaujančių trejetuke – labai nedaug atsilieka nuo Čekijos ir Slovėnijos, tačiau jau aplenkė Lenkiją, Vengriją ir Estiją.
A. Kubilius įsitikinęs, kad dabartinė Vyriausybė yra sėkmė Lietuvai
Didysis optimistas A. Kubilius itin palankiai vertina visą dabartinių valdančiųjų darbą ir viliasi, jog jiems taip puikiais seksis ir prezidento rinkimuose, pabrėždamas, kad tai yra milžiniška sėkmė mūsų valstybei.
„Tokia Vyriausybė yra sėkmė Lietuvai. Tikiu, kad tai pripažins net ir Vilija Blinkevičiūtė. Tikiu, kad po metų turėsime ir prezidentą ar prezidentę, kurie nebesistengs būti dar viena Vyriausybe ar tikruoju opozicijos lyderiu. Tikiuosi, kad turėsime prezidentą, kuris tikrai sugebės telkti Lietuvą tiek moderniam augimui, tiek naujam sėkmės etapui“, – sakė A. Kubilius[4].
Jis taip pat prognozuoja, kad ši valdžia liks ir po 2024 m. Seimo rinkimų, nes, neva Ministrų kabinetas pasižymi puikiu darbu.
„Ši Vyriausybė tikrai dirba gerai ir dėl to, kad gyvename ypatingu laiku. Kas tuo netikite, įvardinkite garsiai, kuri iš buvusių kairiųjų vyriausybių būtų su visomis šio laikmečio krizėmis susitvarkiusi geriau? Niekas negali įvardinti“, – kalbėjo A. Kubilius.
Vieną skandalą keičiant kitu, lietuviai Vyriausybės darbą vertina kritiškai
Tačiau su tokiais teiginiais nesutinka nemenka dalis lietuvių. Remiantis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ 2023 m. kovo 17–27 dienomis atlikta visuomenės nuomonės apklausa, teigiamai Vyriausybės darbą vertina vos 5,1 proc. respondentų, o neigiamai – net du trečdaliai respondentų.
O pagrindo nepasitenkinimui tikrai yra. Pavasarį Lietuvos politinę padangę sukrėtė dabar jau liūdnai pagarsėjęs „čekiukų“ skandalas, atskleidęs savivaldos politikų piktnaudžiavimo jiems skirtomis finansinėmis išmokomis mastus.
Tuomet konservatoriai įregistravo nutarimo projektą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų, tačiau pirmalaikių rinkimų idėjai Seime pritarta nebuvo, nors ilgalaikės diskusijos ir skambūs pareiškimai sukėlė nemenkas įtampas.
Dar prieš šį balsavimą I. Šimonytė teigė, kad jei nebus pritarta pirmalaikiams rinkimams, ji liepos viduryje, po NATO viršūnių susitikimo Vilniuje, atsistatydins, tačiau vėliau atsitraukė, pripažino, kad su tokiais teiginiais paskubėjo ir galiausiai, neatsistatydino.
O problemų būta ir gerokai daugiau: kartais atrodė, kad vieną Vyriausybės skandalą iš karto keičia kitas. I. Šimonytės ministrų kabinetas savo darbus pradėjo 2020 m., per patį COVID-19 pandemijos piką.
Dalį Lietuvos piliečių įsiutino pandemijos valdymo priemonės, kurias pasitelkė valdantieji. Judėjimo apribojimai švenčių metu piktino gyventojus, o netrukus, šalyje buvo įvestas skandalingasis galimybių pasas: teko įrodyti, kad esame persirgę COVID-19 arba pasiskiepiję, dalis darbuotojų, bijodami prarasti darbą, buvo verčiami vakcinuotis.
Daliai lietuvių neįtinka ir valdančiųjų stumiama „genderizmo“ politika, diskusijos dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo, Civilinės sąjungos įstatymo, socialinių lyčių bei LGBT bendruomenės tematikų.
Ši tema visuomenę skaldo ir dabar, kai neseniai buvo pristatyta kontraversiška Gyvenimo įgūdžių programa. Prieš ją pasisakė nemenka dalis šalies politikų ir visuomenininkų, su oficialiais dokumentais į Lietuvos valdžią kreiptasi dėl galutinio Gyvenimo įgūdžių programos pašalinimo iš bendrųjų programų sąrašo.
Dar metų pradžioje visą Lietuvą sukrėtė ir pedofilijos skandalas: konservatoriui Kristijonui Bartoševičiui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl lytinio priekabiavimo prie vaikų.
Lietuvos piliečius Vyriausybės darbe piktino ir daugiau dalykų. Šių metų pavasarį plačiai nuskambėjo nepotizmo skandalas, kuomet paaiškėjo, kad „Lietuvos geležinkeliuose“ (LTG) grupės korporatyvinių reikalų direktore buvo paskirta Agnė Belickaitė – ekonomikos ir inovacijų viceministro Vinco Jurgučio sutuoktinė ir ministrės, Laisvės partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės draugė.
Kiek anksčiau, tikras skandalas kilo ir dėl energetikos ministro Dainiaus Kreivio bei finansų viceministro Gedimino Norkūno, kurie buvo įsigiję„Ignitis grupės“ akcijų. Tuomet opozicija ragino D. Kreivį trauktis iš pareigų, tačiau jis to taip ir nepadarė.
Po fiasko konservatoriai valdžios gali nematyti ilgus metus
Nors A. Kubilius optimistiškai pranašauja, kad jo partijai pasiseks ir per ateinančius parlamento rinkimus, istorija rodo ką kitą. Po daugybės nesėkmių visuomenė dažniausiai nori permainų ir rimtų pokyčių. Būtent taip nutiko ir po 2008 m. krizės, kurios padariniai taip pat yra siejami būtent su konservatoriais.
Pasaulinės finansų krizės fone konservatoriai ėmėsi valstybės biudžeto išlaidų didinimo: pridėtinės vertės mokestis (PVM) buvo padidintas nuo 18 proc. iki 19 proc., o vėliau ir iki 21 proc. Buvo panaikintos beveik visos PVM lengvatos, gyventojų pajamų mokestis (GPM) sumažintas nuo 24 proc. iki 21 proc., o jame išskirtas 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokestis.
Tuomet taip pat buvo atsisakyta vienodo neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD), nustatyta, kad mokesčius „Sodrai“ turi mokėti kūrybiniai darbuotojai, ūkininkai ir sportininkai, o įmonių pelno mokestis padidintas nuo 15 proc. iki 20 proc.
Didėjo ir akcizai alkoholiui, tabakui, kurui, buvo nurėžti valstybės tarnautojų, mokytojų, bibliotekininkų, teisėjų, politikų atlyginimai, sumažintos senatvės pensininkų pensijos, motinystės išmokos, vaiko pinigai, bedarbių pašalpos.
Šie pokyčiai taip įpykdė visuomenę, kad sekančiuose rinkimuose konservatoriai patyrė pralaimėjimą ir į valdžią sugrįžo tik po beveik dešimtmečio. Gali būti, kad panašų scenarijų išvysime ir 2024 m. Seimo rinkimuose.
