- Konservatoriai tarė savo žodį: Vyriausybė žada dirbti toliau
- Dėl konservatorių pasitraukimo įsitikinę nebuvo nei patys partijos nariai, nei koalicijos partneriai
- Skubotais pareiškimais konservatoriai išryškino nesutarimą partijos viduje, sukėlė koalicijos partnerių pyktį
- I. Šimonytės Vyriausybės klaidų netrūksta: žmonės piktinosi ir pandemijos valdymu, ir politiniais skandalais
Konservatoriai tarė savo žodį: Vyriausybė žada dirbti toliau
Penktadienio popietę į prezidiumo posėdį susirinkę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariai nutarė, kad šalies Vyriausybė nepaisant tvyrančios įtampos – lieka darbuotis toliau[1].
Dar savaitės pradžioje, Seimui atmetus pirmalaikių parlamento rinkimų idėją, TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigė, kad dėl Vyriausybės likimo spręs partijos prezidiumas[2].
Tuo tarpu koalicijos partneriai – Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio lyderiai pareiškė, kad kol nėra galutinio nutarimo, koalicijos sutartis galioja. Jie taip pat paragino dėl Vyriausybės ateities konservatorius apsispręsti kuo greičiau.
Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau yra sakiusi, kad jei nebus priimtas sprendimas paleisti Seimą, ji po NATO viršūnių susitikimo Vilniuje trauksis iš pareigą.
„Jeigu Seimas neras savyje valios perkrauti save, (...) tokiu atveju, tiesiog aš teiksiu savo atsistatydinimo prašymą, kas reiškia, kad Vyriausybė atsistatydins po NATO summito“[3].
Tačiau šią savaitę premjerė jau prakalbo kitaip: teigė, kad dėl to, jog į šias pareigas ją delegavo partija, ši ir turi spręsti, ar jai atsistatydinti, ar dirbti toliau.
Pirmalaikius rinkimus konservatoriai siūlė surengti reaguodamas į žiniasklaidos tyrimus dėl savivaldos politikų galimo piktnaudžiavimo jiems skiriamomis išmokomis. Vadinamasis „čekiukų“ skandalas į dienos šviesą buvo iškeltas per visuomenininko Andriaus Tapino pradėtą akciją „Skaidrinam“.
Po jos paaiškėjo, kad kai kurie savivaldos politikai, dabar jau dirbantys Seime ir užimantys vienas svarbiausių pareigų, itin švaistūniškai naudojo jiems skirtas lėšas. Dėl šio skandalo jau pasitraukus konservatorių švietimo, mokslo ir sporto ministrei Jurgitai Šiugždinienei, su lėšų švaistymo veiksmais susieti ir kiti valdančiųjų politikai.
Visuomenėje tęsiantis nepasitenkinimui, grupė konservatorių tuomet ir užregistravo Seimo nutarimo projektą dėl pirmalaikių parlamento rinkimų, pareiškus, kad šiuo metu yra būtina „perkrauti“ visą politinę sistemą.
Dėl konservatorių pasitraukimo įsitikinę nebuvo nei patys partijos nariai, nei koalicijos partneriai
Seimui antradienį nepalaikius TS-LKD siūlymo dėl išankstinių rinkimų, premjerė I. Šimonytė sušvelnino savo pozicijas. Ji atsitraukė nuo ankstesnių savo žodžių ir pripažino, kad pareikšdama apie galimą atsistatydinimą „leido sau šiek tiek per daug“, todėl sprendimą dėl tolimesnio jos darbo Vyriausybėje turėtų priimti TS-LKD prezidiumas.
Jai antrino ir TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis, nurodęs, kad galimybes Ministrų kabinetui tęsti darbą pirmiausiai vertins koalicijos partneriai, o vėliau reikės sulaukti ir TS-LKD prezidiumo pozicijos[4].
Šalies vadovas Gitanas Nausėda visą šią situaciją įvertino ironiškai, kritikuodamas konservatorių demonstruojamą neapsisprendimą ir nuolat besikeičiančią nuomonę.
„Jūs manote, kad įmanoma dantų pastą sustumti atgal į tūbelę? Pabandykite, tikrai vargu bau at pavyks“, – sakė prezidentas.
Tuo tarpu mažieji valdančiosios koalicijos partneriai primygtinai ragino TS-LKD prezidiumą priimti būtinus sprendimus kaip įmanoma greičiau. Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas dar prieš konservatorių prezidiumą prognozavo, kad I. Šimonytės Vyriausybė nesitrauks.
„Anksčiau buvo pasakyta, ir konservatorių partijos prezidiumas nuotoliniame posėdyje yra pasakęs, kad, nepavykus pirmalaikiams Seimo rinkimams, I.Šimonytės Vyriausybė turės atsistatydinti. Antradienį buvo pasakyta, kad visgi neatsistatydina – aš vertinu tai normaliai, nes nėra pagrindo nei pirmalaikiams Seimo rinkimams, nei Vyriausybės atsistatydinimui – ir kad spręs konservatorių partijos prezidiumas. Dabar buvo sukviesti koalicijos partneriai pasitarti, kas čia bus. Mano įsitikinimu, reikia greitai spręsti, ar konservatorių partijos prezidiumas duoda palaikymą I.Šimonytei ir jos vadovaujamos Vyriausybės tęstinumui“, – kalbėjo liberalas[5].
Vis dėlto, E. Gentvilas teigė, kad tikrai neis ir neprašys I. Šimonytės toliau tęsti darbus[6].
„Aš I.Šimonytę laikau gera premjere, gera politike ir gera politikos vadybininke. Norėčiau, kad ji dirbtų ir toliau. Bet, atsiprašau, eiti ir prašyti: Ingrida, gal galėtum dirbti, – tikrai to nebus. Tegul tokį sprendimą daro ją į premjerus delegavusi partija“, – sakė E. Gentvilas.
TS-LKD narys Paulius Saudargas taip pat kalbėjo, kad bendrapartiečių verdiktą jis gali numanyti, spėdamas, kad partija nupsręs, jog toliau pasitiki premjere ir kvies ją toliau vadovauti Vyriausybei bei tęsti pradėtus darbus.
Skubotais pareiškimais konservatoriai išryškino nesutarimą partijos viduje, sukėlė koalicijos partnerių pyktį
O kaip teigia Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Eugenijus Sabutis, konservatorių tariamo „perkrovimo“ politika tik įnešė sumaišties politinėje darbotvarkėje: išryškino nesutarimus tarp savų, buvo įpykdyti koalicijos partneriai[7]. Jis taip pat pareiškė manantis, kad Vyriausybė su premjere priešaky nebeišsivaikščios.
„Nurimus aistroms ir „perkrovus“ savo vidinius kompiuterius, valdančioji dauguma dirbs toliau su nedideliais pasistumdymais, kurie neišvengiamai iškils dėl laisvos vietos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, taip pat kils klausimų ir dėl kitų ministrų – finansų ir kultūros – likimo. Nepaisant šių klausimų, ministrų kabinetas dirbs kaip dirbęs ir didesnių turbulencijų čia nebeišvysime“, – sakė LSDP narys.
E. Sabutis, kalbėdamas apie dar tolimesnę ateitį teigė, kad neatmestina galimybė, kad prasidėjus Europos Komisijos (EK) narių skyrimo procedūroms, vis dažniau išvysime dvi pavardes, kurios bus siūlomos į minėtą poziciją: I. Šimonytės ir G. Landsbergio.
„Todėl visi konservatorių pasisakymai dėl priešlaikinių rinkimų ar gąsdinimai dėl Vyriausybės griūties buvo ir yra iš piršto laužti bei siekę sukurti tam tikrą mitą, kad konservatoriai kėdžių nesilaiko“, – sakė LSDP narys, įvertinęs pastarųjų savaičių skandalą ir jo pasekmes.
I. Šimonytės Vyriausybės klaidų netrūksta: žmonės piktinosi ir pandemijos valdymu, ir politiniais skandalais
I. Šimonytės ministrų kabinetas savo darbus pradėjo 2020 m., per patį COVID-19 pandemijos piką. Nors I. Šimonytė, G. Landsbergis ir kiti įtakingi konservatoriai žadėjo, kad sau kels aukščiausius reikalavimus, vos prasidėjus jų darbams, valdantieji ėmė sulaukti aštrios visuomenės kritikos, kuri bėgant metams, tik augo.
Ir ne be reikalo. Juk jų valdymo metu šalį sukrėtė viena krizė po kitos. Dalį Lietuvos piliečių įsiutino pandemijos valdymo priemonės, kurias pasitelkė valdantieji. Judėjimo apribojimai švenčių metu, kai buvo neįmanoma aplankyti net už keliolikos kilometrų gyvenančių artimiausių šeimos narių, o šventes švęsti vieni buvo palikti seneliai ir net ligoniai, kaip reikiant įpykdė lietuvius.
Neilgai trukus, šalyje buvo įvestas skandalingasis galimybių pasas: įrodyti, kad esame persirgę COVID-19 arba pasiskiepiję turėjo eidami ne tik į gydymo įstaigas, bet ir į maisto prekių parduotuves ar pramogų vietas, o dalis darbuotojų, bijodami prarasti darbą, buvo verčiami vakcinuotis.
Būtent tuo metu Lietuvoje padaugėjo poliarizacijos bei neapykantos kalbos, nevakcinuoti asmenys ėmė susidurti su nuolatinėmis pašaipomis ir net vieša neapykanta, dėl to, kilo įtampa daugelyje socialinių aplinkų: nuo darbo, iki šeimos. Tuomet aršios kritikos sulaukė ir sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio politika.
Konservatorių valdymu pasipiktinusi visuomenė ėmė reikšti savo nepritarimą, ėjo protestuoti ir ginti savo teisių. 2021 m. rugpjūčio 10 dieną prie Lietuvos parlamento organizuotas mitingas peraugo į riaušes. Prie Seimo susirinkusi minia tuomet tvirtino, kad protestuotoja prieš privalomą skiepijimą nuo COVID-19 bei ribojimus tiems žmonėms, kurie nėra pasiskiepiję. Tuo tarpu už savo atžalų laisves kovojančios mamos prie Vyriausybės ir prezidentūros pastato nusiavė batus: taip jos protestavo prieš galimybių pasą vaikams.
Prieš valdančiųjų „genderizmo“ politiką taip pat pasisakė didelė dalis visuomenės narių, kurie aktyviai prisijungė prie Didžiojo Šeimų maršo – protesto akcijos, nukreiptos prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą, lyčių bei LGBT bendruomenės tematikų įtraukimą į visuomenę. Dėl Lietuvos šeimų bei vaikų gerovės susirūpinę piliečiai kritikavo ir skubotai priiminėjamus Civilinės sąjungos įstatymo projektus bei siekį dekriminalizuoti dalį narkotikų.
Lietuvos piliečius Vyriausybės darbe piktino ir daugiau dalykų. Šių metų pavasarį plačiai nuskambėjo nepotizmo skandalas, kuomet paaiškėjo, kad „Lietuvos geležinkeliuose“ (LTG) grupės korporatyvinių reikalų direktore buvo paskirta Agnė Belickaitė – ekonomikos ir inovacijų viceministro Vinco Jurgučio sutuoktinė ir ministrės, Laisvės partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės draugė. Kiek anksčiau, tikras skandalas kilo ir dėl energetikos ministro Dainiaus Kreivio bei finansų viceministro Gedimino Norkūno, kurie buvo įsigiję„Ignitis grupės“ akcijų. Ir tai anaiptol ne visi Vyriausybės sukrėtimai.
