Valstiečiai mano, kad ministras Dainius Kreivys nebegali toliau eiti pareigų

Atėjo metas perkrauti Vyriausybę

Antradienį Lietuvos žiniasklaida paskelbė skandalingą žinią, jog valstybės kontroliuojamos bendrovės „Igničio grupės“ akcijų turi tokio svarbaus fakto nedeklaravę finansų viceministras Gediminas Norkūnas bei energetikos ministras Dainius Kreivys.

Kritikos dėl nekontroliuojamos energetikos situacijos jau anksčiau sulaukęs D. Kreivys vėl bemaž akimirksniu atsidūrė po padidinamuoju stiklu. Atskleista, kad „Igničio grupės“ akcijų turi su D. Kreiviu susijusi bendrovė „Norteo“, kurią kontroliuojančios bendrovės „Catus“ 40 proc. akcijų valdo būtent energetikos ministras^[1].

Nors valdantieji su premjere Ingrida Šimonyte priešakyje suskubo ginti savo ministrą ir puolė stebėtis, kaip kolegos politikai bei visuomenė čia gali įžiūrėti nederamą interesų konfliktą, opozicijos atstovai suskubo pareikšti, kad ministrui D. Kreiviui atėjo metas trauktis iš pareigų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) kreipėsi į valdančiuosius ir prezidentą Gitaną Nausėdą bei pareiškė, kad atėjo metas „baigti tyčiotis iš Lietuvos žmonių“ ir „atėjo laikas perkrauti Vyriausybę“.

Nors D. Kreivio sąsajos su „Igničio grupe“ šiuo metu atrodo it akivaizdus interesų konfliktas, opozicijos pasipiktinimas gali niekur ir nenuvesti. Vangiai dirbančios opozicinės jėgos šį rudenį jau bandė rengti interpeliaciją D. Kreiviui, tačiau tuomet pritrūko balsų.

Tiesa, vakar interpeliacija buvo surengta ir užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui. Šis į interpeliacijos klausimus atsakinėjo pustuštėje Seimo salėje, o opozicinės jėgos ir vėl pristigo balsų. Tad ir vėl niekas nepasikeitė.

Ministro sąsajos su „Igničiu“ – daugiau nei akivaizdžios

Antradienio rytą buvo paviešinti „LRT.lt “ tyrimo rezultatai, kurie atskleidė, kad „Ignitis grupės“ akcijų turi įmonė „Norteo“. Ją kontroliuoja bendrovė „Catus“, o 40 proc. šios bendrovės akcijų turi energetikos ministras D. Kreivys^[2].

Pats ministras teigė nieko nežinantis apie „Norteo“ įsigytas akcijas. Jis patvirtino, kad nėra šio ryšio deklaravęs ir žadėjo pasidomėti, ar tai padaryti derėtų.

Apie analogišką interesų konfliktą prabilta ir finansų viceministro G. Norkūno atveju. Paaiškėjo, kad G. Norkūnas šiuo metu yra įmonės akcininkas ir gauna dividendus, nors pats jis apie tai nepranešė. Akcijų pirkimo faktą 2020 metų spalį jis deklaravo, bet tuomet ministerijoje dar nedirbo^[3].

Viceministras turi finansų ministrės užnugarį

Finansų ministrė Gintarė Skaistė stojo ginti savo viceministro ir pareiškė, kad žinojo, jog G. Norkūnas turi valstybės kontroliuojamos „Igničio grupės“ akcijų, bet problemos ji čia nemato.

„Viceministras sandorį dėl akcijų įsigijimo buvo deklaravęs, galbūt ten yra detalių ar kaip sandorį, ar kaip turimas akcijas, iš principo situaciją dėl turimų akcijų žinau ir konsultavimasis su VTEK vyko, tai kažkokių netikėtų naujienų, kurių būčiau nežinojusi, nesužinojau“, – teigė G. Skaistė.

Finansų ministrė taip pat pabrėžė, jog anksčiau buvo sutarta, jog bet kokios sąsajos bus deklaruotos ir tik tuomet bus vertinama, ar ryšys daro įtaką asmeninei naudai.

Vis dėlto, šiuo metu ministrė yra įsitikinusi, kad G. Norkūno ryšiai su bendrove jo sprendimų priėmimui įtakos neturi, nes dividendai gaunami iš įmonės yra nedideli, o sprendimai Finansų ministerijoje dėl įmonės ir jos akcijų valdymo priimami kolegialiai^[4].

„Man atrodo, kad išskaidymas sprendimų priėmimo algoritmo leidžia diversifikuoti rizikas“, – situaciją komentavo finansų ministrė^[5].

Premjerė problemų nemato

Tačiau pasirodžius tokiai skandalingai informacijai apie politikų asmeninius saitus su energetikos bendrove, žymiai daugiau dėmesio sulaukė energetikos ministras D. Kreivys ir jo ryšiai su „Ignitis grupe“.

Jis pats viešai net nėra deklaravęs, kad jo iš dalies kontroliuojama įmonė turi valstybės valdomos „Ignitis grupės“ akcijų.

Šį kartą savo kolegą užstojo ir pati premjerė. Jos teigimu, fizinių asmenų ir institucinių investuotojų valdoma „Ignitis grupės“ akcijų dalis yra labai maža ir net įmonei išmokėjus dividendus didžiausią naudą visada gautų mokesčių mokėtojai, nes 75 proc. akcijų valdo valstybė.

„Ta situacija man yra žinoma, mane šiek tiek stebina įžiūrėjimas čia interesų konflikto, turint minty, kad Energetikos ministerija, nors ir yra Energetikos ministerija, o „Ignitis“ yra energetikos įmonė, tikrai nevaldo šitos įmonės akcijų, nepriima sprendimų dėl įmonės veiklos ir nedalyvauja nei jokiuose valdymo organuose, nei kažkokiu būdu gali paveikti įmonės sprendimą išmokėti dividendus“, – antradienį sakė I. Šimonytė.

Pasak premjerės, sudėtinga įsivaizduoti tokią situaciją, kai dėl kažkokio sprendimo, kuriame dalyvautų ministras, susiklostytų tokia situacija, kad jis kažkokiu būdu galėtų siekti sau asmeninės naudos^[6].

Vis dėlto, I. Šimonytė patvirtino, kad šiuo atveju būtų tikrai etiška sulaukti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) išvados.

Opozicija skelbia naują karą ministrui Dainiui Kreiviui

Nors ministras D. Kreivys ir turi įtakingą gynėją, tačiau gali susidurti ir su didesnėmis problemomis. Vos pasirodžius žiniai apie aukšto rango politikų asmenines sąsajas su „Ignitis grupe“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) kreipėsi tiek į valdančiuosius, tiek ir į šalies vadovą Gitaną Nausėdą.

Šešėlinės vyriausybės atstovai pareiškė, jog atėjo metas „baigti tyčiotis iš Lietuvos žmonių“, o ši krizė yra „pats laikas perkrauti Vyriausybę“^[7].

„Esant tokia įtemptai situacijai dėl energijos kainų, mūsų manymu, už energetiką atsakingo ministro skaidrumu neturi kilti net menkiausios abejonės, o šiuo metu jų kyla ne viena. Ar gali būti skaidrūs politiko sprendimai, jei jie turi įtakos įmonės pelnui? Atsakymas vienareikšmiškas – ne. Todėl raginame ministrą kuo skubiau prisiimti atsakomybę ir pasitraukti iš užimamų pareigų“, – sako Arvydas Nekrošius, šešėlinis energetikos ministras.

Tuo tarpu parlamentarė Aušrinė Norkienė klausia valdančiųjų konservatorių, ar jie patys kreipsis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), ar tą padaryti turi LVŽS.

„Mūsų manymu, skaidrumą deklaruojantys konservatoriai turi patys nedelsiant kreiptis į VTEK dėl D. Kreivio, o valdantieji turi kuo skubiau sėsti ir tartis, kaip jie perkraus Vyriausybę, nes problemos tik gilėja ir jų nesprendimas bei ignoravimas jau tampa pasityčiojimu tiek iš demokratinės sistemos, tiek iš Lietuvos žmonių, kurie turi didelių lūkesčių valdžiai“, – sako A. Norkienė.

Problemą įžvelgia ir Agnė Širinskienė, kuri prisimena ir pačių konservatorių skundus

Opozicinės Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė taip pat sako matanti akivaizdų interesų konfliktą.

„Kai deklaruoji išskirtinį skaidrumą, kaip deklaravo Šimonytės Vyriausybė, manau, tokias akcijas tikrai reikia deklaruoti, juolab energetikos ministras priima sprendimus dėl energetikos srities ir tame tarpe buvo priiminėjami sprendimai dėl „Ignitis“. Manyčiau čia buvo prievolė deklaruoti“, – sako politikė A.Širinskienė^[8].

A. Širinskienės vertinimu, nepaisant to, kiek akcijų įsigyta, ekonominis interesas atsiranda nuo neapibrėžtos sumos, todėl svarbus pats jų turėjimo faktas, kurį reikėtų deklaruoti.

Parlamentarė vėliau teigė laukianti principingo premjerės ir konservatorių frakcijos sprendimo, kada jie patys savo rankomis parašys skundą į VTEK.

„Praėjusioje kadencijoje tiek buvo „skaidrūs“, kad sugebėdavo paskųsti ir tuos atvejus, kai ministras pamiršdavo deklaruoti esąs ministras. Įdomu, kaip dabar bus su „skaidrumu“, kai akcijos nedeklaruotos tų, kurie priiminėja sprendimus, reikalingus „Ignitis“?, – feisbuke rašo A. Širinskienė^[9].

Valius Ąžuolas tikisi ryškaus prezidento vaidmens

Seimo narys Valius Ąžuolas komentavo žiniasklaidai, jog opozicija tikisi ryškaus prezidento vaidmens, sprendžiant šią krizę ministrų kabinete. 

„Prezidentas priimdamas Kreivį sakė, kad tikisi, jog nesikartos senos istorijos, kai buvo išlindę dalykai su mamos ir „Moki-veži“ akcijomis. Dabar išlindo su „Igničio“ akcijomis. Tai ar bus principingas prezidentas ir pasakys, kad nepasitiki šiuo ministru, ar tai bus nurašyta kaip nieko tokio“, – sakė V. Ąžuolas.

V. Ąžuolas išreiškė abejonę dėl politikų nežinojimo, ar reikia deklaruoti tokius įsigijimus ir teigė, kad ši situacija yra atsakymas į klausimą, kodėl energetikos ministras yra suinteresuotas kuo didesniu „Igničio“ pelnu.

Remigijus Žemaitaitis prabilo apie bandymą „prisiplėšti nemažai turto“

Partijos „Laisvė ir teisingumas“ narys Remigijus Žemaitaitis teigė, kad pats jau anksčiau kalbėjo apie tai, kas dedasi su energetika ir kaip suinteresuoti asmenys, ministrai ir jų pakalikai, jo manymu, bando „pasišildyti“ rankas bei „prisiplėšti nemažai turto“:

„Ar gali būti geriau, kai pats kontroliuoju akcijų prekybą ir pats jas perku?!?!?! Ar gali būti geriau, kai ne aš, o mano įmonė, kuri taip pat nėra visiškai mano, manipuliuoja Igničio akcijomis??? Na, gal ir ne visai aš, o koks nors Kreivys“, – feisbuke piktinasi parlamentaras^[10].

Seimo nariai Ligita Girskienė ir Vytautas Gapšys taip pat neabejoja, kad ministras privalėjo deklaruoti savo sąsajas su „Igničiu“

Seimo narė, „valstietė“ Ligita Girskienė pabrėžė neteisybę ir teigė, jog jei šie faktai būtų paaiškėję apie „valstiečius“, būtų kilęs uraganas ir „galvų kapojimo“ vajus^[11].

Opozicijos atstovas „darbietis“ Vytautas Gapšys, pats turintis kelias „Ignitis“ akcijas, sako kad ministrai ir viceministrai turėtų tokius sandorius deklaruoti, nepriklausomai nuo to, ar to reikalauja įstatymas.

„Tie asmenys, kurie priima sprendimus ir jautrius sprendimus vien dėl to skaidrumo bendro turėtų tai padaryti nepaisant to, ar įstatymas numato jiems tą prievolę konkrečiai, ar jie patys turėtų tai susivokti. Tai yra jautri sritis, ypač matant, kaip ta energetikos situacija dabar vystosi ir kad dabar vieni ar kiti sprendimai su tomis įmonėmis susiję, tai aš manau, kad tikrai tai praverstų padaryti tas deklaracijas“, – sakė jis.

V. Gapšio teigimu, aiškios deklaracijos politikams būtų padėjusios išvengti ir dabar kylančių papildomų klausimų bei spekuliacijų.

Algimantas Rusteika: „Elektros aferose ir slaptoje strateginių energetikos įmonių privatizacijoje dalyvauja ir asmeninių interesų turi ir politikai, ir tų strateginių įmonių vadovai“

Visuomenininkas Algimantas Rusteika savo feisbuko paskyroje rašė, kad „Ignitis grupė“ buvo slapta nuo visuomenės dalinai privatizuota dar 2020 metais. Jis taip pat akcentuojta, kad valstybei priklauso jau 74,99 proc. grupės akcijų, kurias prižiūri Finansų ministerija, o privatiems akcininkams tenka beveik trečdalis dividendų, kuriuos išmoka energetinės krizės metu ypač pelninga įmonė^[12].

„Vien už pirmąjį šių metų pusmetį dividendų numatyta išmokėti 45,2 mln. eurų. Tarp tų paslaptingųjų privačių, iki šiol slėptų akcininkų – ir valstybės pareigūnai, interesų turi vyriausybės nariai. Štai, IGNITIS grupės akcininku yra ir dividendus gauna finansų viceministras Gediminas Norkūnas. Finansų viceministras pagal pareigų aprašymą tiesiogiai kuruoja „Ignitis grupę“ ir jos veiklą, įmonės išmokamus dividendus. „Ignitis grupės“ akcijų šiuo metu turi ir bendrovė „Norteo“ – kuri anksčiau vadinosi „SKV-Valda“. Daugiau kaip 90 proc. šios įmonės akcijų valdo UAB „Catus“, kurios 40 proc. akcijų turi energetikos ministras D. Kreivys. „Ignitis grupės“ akcijų yra įsigijęs ir Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos narys, atstovaujantis Darbo partijai, Vytautas Gapšys bei jo sutuoktinė. Ką bekalbėti, kad akcijų turi patys IGNITIS grupės vadovai – generalinis direktorius Darius Maikštėnas, taip pat valdybos nariai Vidmantas Salietis, Živilė Skibarkienė, Mantas Mikalajūnas ir Jonas Rimavičius. Taigi, elektros aferose ir slaptoje strateginių energetikos įmonių privatizacijoje dalyvauja ir asmeninių interesų turi ir politikai, ir tų strateginių įmonių vadovai. Tai savaime suprantama ir nieko keisto. Keista tai, kad šį faktą paviešino LRT. Ir ką tai galėtų reikšti?“, – feisbuke rašo A. Rusteika.

Raginimas trauktis gali niekur ir nenuvesti

Vis dėlto, kilęs nepasitenkinimas ir kritikos banga gali nieko ir neduoti. Opozicija ministrui D. Kreiviui šių metų rugsėjį jau rengė interpeliaciją, tačiau tuomet Seime pritrūko balsų, siekiant jį atstatydinti^[13].

Nepasitikėjimas energetikos ministrui buvo reiškiamas dėl sudėtingos energetikos situacijos. Šalies piliečius ir tautos atstovus neramino aukštos elektros ir dujų kainos, elektros rinkos liberalizacija.

Tuomet interpeliacijos dokumentą pasirašė 62 opozicijai priklausantys parlamentarai, o interpeliaciją inicijavo socialdemokratai. Vis dėlto, už laikinosios komisijos siūlymą pritarti energetikos ministro D. Kreivio atsakymams į interpeliacijos klausimus balsavo 71 Seimo narys, prieš – 54, o 5 susilaikė.

Su interpeliacija Gabrieliui Landsbergiui taip pat nieko nepešė

Tuo tarpu vos vakar Seime praėjo ir užsienio reikalų ministro G. Landsbergio interpeliacija. G. Landsbergiui interpeliacija buvo planuota keletą mėnesių, neseniai jam buvo pateiktas 45 klausimų sąrašas apie diplomatijos vadovo vykdomą Kinijos, Taivano, Kaliningrado tranzito, sankcijų Baltarusijai politiką.

Seimas, apsvarstęs ministro pateiktus atsakymus, nusprendė jiems pritarti. Už tai numatantį Seimo nutarimą balsavo 73 Seimo nariai, prieš – 47, susilaikė 6 parlamentarai. Tokiu būdu interpeliacijos procedūrą sutarta baigti^[14].

Net ir šios interpeliacijos metu opozicija demonstravo vienybės trūkumą. Kai ministro Seimo salėje gyvai buvo klausiama papildomų klausimų, opozicijos salės pusėje dauguma kėdžių buvo tuščios^[15].