Didžiulis kalorijų deficitas padeda numesti svorio, tačiau nėra rekomenduotinas
Kopenhagos dieta yra mitybos planas, kuris esą padeda per trumpą laiką atsikratyti net 10 kilogramų. Ši dieta jau ne vienerius metus sklando internete kaip itin veiksmingas ir greitas būdas numesti svorio. Tačiau ją išbandyti pasiryžtų tikrai ne kiekvienas, nes tai veikiausiai pati griežčiausia dieta, kokią galima aptikti.
Jos besilaikantis žmogus per dieną gali suvartoti ne daugiau nei 600 kalorijų, o kai kurios variacijos leidžia ne daugiau nei 1000 kalorijų[1]. Tai skamba kaip badavimas ir kūno sekinimas, kadangi iš tiesų vidutiniam vyrui kasdien reikia ~2500 kalorijų, o moteriai – ~2000. Būtent todėl vargu ar galima rasti daug dietologų ar kitų sveikatos specialistų, kurie rekomenduotų griebtis šios griežtos, bet trumpalaikės dietos.
Visgi, atsiranda nemažai stiprią valią turinčių žmonių, kurie pabando rizikuoti ir išmėginti Kopenhagos, dar vadinamos Danijos Karališkosios ligoninės, dietą. Jie susižavi pažadais vos per 13 dienų netekti iki 10 kilogramų, tačiau itin svarbu suvokti, jog greitai numestas svoris gali grįžti su kaupu, o didelis kalorijų deficitas tinkamas anaiptol ne kiekvienam organizmui.
Kopenhagos dietos taisyklės: kalorijų skaičiavimas, griežti apribojimai ir pakankamas vandens gėrimas
Teigiama, kad Kopenhagos dieta atsirado Danijos Karališkojoje ligoninėje[2]. Įstaigos darbuotojai tariamai sukūrė mitybos planą, kad padėtų pacientams greitai numesti svorio prieš laukiančią operaciją.
Tačiau tiksli dietos kilmė neaiški ir nėra konkrečių įrodymų, patvirtinančių tokius teiginius. Labai abejotina, jog ji buvo sukurta medikų, nes tai nėra sveika dieta ir smarkiai prasilenkia su sveikos mitybos įpročiais. Bet nepaisant savo abejotinų ištakų ir mokslinių naudos įrodymų trūkumo, ši dieta ne sykį buvo aprašyta įvairiuose žurnaluose bei sėkmingai plito iš lūpų į lūpas.
Kopenhagos dietos planas yra panašus į kitų mažai kalorijų turinčių dietų planus. Svarbiausia suvartoti itin mažai kalorijų, o mitybos pagrindas – daug baltymų turintys maisto produktai, kuriuose būtų mažai riebalų. Tad Kopenhagos dietos mitybos planas savaitei gali atrodyti taip:
- Pirmadienis:
Pusryčiai: 1 kietai virtas kiaušinis, 1 obuolys.
Pietūs: 85 g keptos vištienos krūtinėlės, 30 g žalumynų.
Vakarienė: 85 g keptos žuvies, 90 g garuose virtų brokolių. - Antradienis:
Pusryčiai: kavos puodelis su vienu šaukšteliu cukraus.
Pietūs: 400 g virtų špinatų, 2 kietai virti kiaušiniai ir 1 pomidoras.
Vakarienė: 200 g kepsnys su salotomis. - Trečiadienis:
Pusryčiai: skrebutis su arbata be cukraus. - Pietūs: 1 puodelis neriebaus jogurto ir 250 g kumpio.
Vakarienė: 200 g jautienos kepsnys su salotomis. - Ketvirtadienis:
Pusryčiai: 1 kietai virtas kiaušinis, 1 greipfrutas.
Pietūs: 85 g keptos vištienos krūtinėlės, 30 g žalumynų.
Vakarienė: 85 g keptos žuvies, 180 g garuose virtos cukinijos. - Penktadienis:
Pusryčiai: kavos puodelis su vienu šaukšteliu cukraus.
Pietūs: 2 kietai virti kiaušiniai, 400 g virtų špinatų ir 1 pomidoras.
Vakarienė: 200 g jautienos ir 150 g salotų. - Šeštadienis:
Pusryčiai: kavos puodelis ir riekelė skrudintos baltos duonos.
Pietūs: 2 kietai virti kiaušiniai, 100 g lieso kumpio ir 150 g salotų.
Vakarienė: 1 pomidoras, 1 virtas salieras ir 1 obuolys. - Sekmadienis:
Pusryčiai: 1 kietai virtas kiaušinis, 1 kriaušė.
Pietūs: 85 g keptos vištienos krūtinėlės, 30 g žalumynų.
Vakarienė: 85 g keptos žuvies, 128 g garuose virtų morkų.
Svarbu įsidėmėti, jog laikantis griežto mitybos plano rekomenduojama vartoti papildus, jog organizmui nepradėtų trūkti dalies maistinių medžiagų. Vanduo taip pat tampa itin svarbia kasdienybės dalimi, nes būtina išgerti bent du litrus vandens per dieną. Be to, maisto ruošimui negalima naudoti aliejaus, o alkoholio gėrimas taip pat yra draudžiamas.
Kopenhagos dietos pliusai – greitas svorio metimas ir trumpalaikis mitybos planas
Nors Danijos Karališkosios ligoninės dieta daugelio kritikuojama dėl nemenko kalorijų deficito ir galimos žalos organizmui, ją vis tiek kasmet išbando nemažai žmonių, ieškančių atsakymo, kaip greitai numesti svorio. Ji giriama dėl to, jog vos per 13 dienų žmonės sėkmingai atsikrato 5-10 kilogramų, o po to grįžta prie ne tokios alinančios mitybos.
Be to, kai kurie tvirtina, jog Kopenhagos dieta gali pagreitinti medžiagų apykaitą. Tokį mitybos būdą išbandę žmonės aiškina, kad sėkmingai atsikratė kilogramų, šie niekur negrįžo, o greitesnė medžiagų apykaita padėjo džiaugtis geriau atrodančiu kūnu net dvejus metus.
Kai kurios moterys netgi tvirtina, kad pradėjo nykti celiulitas, kurio prieš tai niekaip nepavyko atsikratyti. Tačiau tokie Kopenhagos dietos atsiliepimai veikiau skamba kaip prasimanymas nei reali patirtis.
Danijos Karališkosios ligoninės dieta gali sukelti nemalonius pojūčius ir žalą organizmui
Bandę laikytis šio mitybos būdo ne sykį kalbėjo, jog yra sunku beveik dvi savaites smarkiai apriboti valgymą. Pasibaigus šiam laikotarpiui neretai užklumpa persivalgymas, norisi į save kimšti viską, ko nebuvo leidžiama iki šiol. Be to, bene pats pagrindinis Kopenhagos dietos minusas – galimi nemalonūs pojūčiai ir žala organizmui[3].
Gali atsirasti raumenų mėšlungis, galvos svaigimas, sumažėti energija ar pablogėti nuotaika. Dėl maistininių medžiagų trūkumo gali susilpnėti koncentracija ir dėmesingumas, atsirasti mieguistumas ir silpnumas, tad Kopenhagos dieta netiks aktyvų protinį ir fizinį darbą dirbantiems asmenims. Be to, žmonėms tenka kęsti alkio jausmą, kurį vargu ar pavyks numalšinti tik vandeniu ir becukrėmis arbatomis.
Dauguma specialistų taip pat perspėja, jog krentantys kilogramai veikiausiai reiškia tik tiek, jog iš organizmo šalinasi vanduo, o ne riebalai. Ir kaip būdinga tokioms griežtoms dietoms, po to, kai žmogus ir vėl pradeda valgyti normaliai, svoris dažniausiai sugrįžta. O mažo kaloringumo dietos gali iššaukti inkstų ir žarnyno ligas.
Tai taip pat nėra ilgalaikė dieta, kurią įmanoma sekti kelis mėnesius ar dar ilgiau. Jos galima laikytis tik 13 dienų, o sėkmingai užbaigus dietą reikėtų padaryti net dvejų metų pertrauką. Jei nepavyko išsilaikyti visas 13 dienų, kitas bandymas irgi negali įvykti vos po savaitės ar kelių. Tokiu atveju, prieš vėl bandant smarkiai sumažinti gaunamų kalorijų kiekį, rekomenduojama palaukti ne mažiau nei 6 mėnesius .
Tokio didelio tarpo veikiausiai reikia todėl, jog tai nėra sveika mityba[4]. Dėl didelio kalorijų ribojimo ir skurdžios mitybos gali sutrikti baltymų, angliavandenių ir riebalų suvartojimo pusiausvyra. Būtent dėl savo nesveikų principų ši dieta nerekomenduojama ir nėščioms ar žindančioms moterims, sergantiems ar neseniai pasveikusiems žmonėms. Jei imuninė sistema yra nusilpusi, alinančios dietos didina tikimybę susirgti pakartotinai.
Nepaisant to, jog daugelis nori kuo greičiau pamatyti dietų rezultatus ir džiaugtis gražesne figūra, būtina suprasti, jog konkretus mitybos planas turėtų būti pasirenkamas atsakingai. Prieš kardinaliai keičiant savo valgymo įpročius, reikėtų pasitarti su dietologu ar savo gydytoju. Deja, Kopenhagos dieta nėra grįsta gausiais moksliniais įrodymais, o daugelis mitybos specialistų linkę perspėti, kad toks griežtas mitybos būdas nėra skirtas ilgam laikui ar apskritai nėra sveikas. Tad geriau rinktis lėtesnį, bet sveikesnį būdą sutvarkyti savo svorį. Pavyzdžiui, tam gali tikti keto dieta ar paleo dieta.
