Suprasti akimirksniu
  • Prasideda pasiruošimas „Eurovizijos“ dainų konkurso maratonui
  • Renginiui jau užtikrintas milijoninis finansavimas
  • Lietuvoje taip pat nestigo kritikos renginiui
  • Prasideda Lietuvos atranka į konkursą: joje – net 45 dalyviai
  • Bilietai į lietuviškųjų atrankų į „Euroviziją“ finalą – už 40 tūkst. eurų
Šaltiniai
„Eurovizija“
„Eurovizijos“ dainų konkursas. ELTA nuotrauka

Prasideda pasiruošimas „Eurovizijos“ dainų konkurso maratonui

Nors iki vieno didžiausio pasaulyje „Eurovizijos“ dainų konkurso liko dar beveik 5 mėnesiai, pasiruošimo darbai įgauna pagreitį. Jau dabar yra žinoma, kad 69-asis „Eurovizijos“ dainų konkursas vyks Bazelyje, Šveicarijoje, po to, kai 2024 m. didžiajame finale pergalę iškovojo nei su viena lytimi savęs netapatinantis atlikėjas „Nemo“ su daina „The Code“[1].

Šiuo metu taip pat yra žinoma, kad 2025 m. „Eurovizijos“ dainų konkurso didysis finalas vyks gegužės 17 d., šeštadienį, Šv.Jakobso halėje, Bazelyje, o pusfinaliai – gegužės 13 d., antradienį, ir gegužės 15 d., ketvirtadienį.

Kurį laiką Šveicarijoje buvo intensyviai diskutuojama dėl to, kurį miestą pasirinkti renginiui. Tarp svarstomų variantų buvo ne tik pasirinktasis Bazelis, tačiau ir Ženeva, Bernas ar Ciurichas. Vis dėlto, konkurso šeimininku šių metų rugpjūtį po ilgo atrankos proceso, organizuoto Šveicarijos transliuotojo SRG-SSR kartu su Europos transliuotojų sąjunga (EBU), pasirinktas Bazelis.

Planuojama, kad renginyje dalyvaus mažiausiai 37 šalys, panašus skaičius kaip 2024-aisiais metais, tačiau oficialus dalyvaujančių šalių sąrašas bus paskelbtas vėliau: kai kurios šalys dar nėra galutinai patvirtinusios dalyvavimo, dalis jų svarsto apie sugrįžimą į konkursą.

Kaip įprasta, „Eurovizijoje“ taip pat bus organizuojami papildomi renginiai, tokie kaip oficialūs vakarėliai „Euroclub“ ir „Eurovizijos kaimelyje“, kuris bus įrengtas Bazelio „Messe & Congress“ centre. Renginio bilietų prekyba turėtų prasidėti pačioje 2024 m. pabaigoje arba 2025 m. pradžioje. 

Konkursas vyks Bazelyje. ELTA nuotrauka
Konkursas vyks Bazelyje. ELTA nuotrauka

Renginiui jau užtikrintas milijoninis finansavimas

Neseniai Šveicarijos Bazelio miesto rinkėjai parėmė beveik 40 mln. dolerių arba 38 mln. eurų viešąjį finansavimą 2025 m. „Eurovizijos“ dainų konkursui surengti. Tam reikalui buvo surengtas referendumas – tai įprasta praktika Šveicarijoje, kur ypač remiamasi visuomenės nuomonėmis[2].

Referendumo rezultatai parodė, kad 66,4 proc. miesto rinkėjų pritarė tam, kad renginiui būtų panaudoti mokesčių mokėtojų pinigai. Pinigai bus skirti pagrindinį renginį lydinčioms programoms ir, be kitų iniciatyvų, bus finansuojamas dalyvių apgyvendinimas ir išplėstas viešasis transportas.

Manoma, kad „Eurovizijos“ dainų konkursas yra puiki galimybė Bazeliui, kuriame yra įsikūrusios farmacijos milžinės „Novartis“ ir „Roche“, pristatyti save kaip kultūrinį miestą, supažindinti lankytojus su meno ir kultūros įžimybėmis, muziejais ir kitais lankytinais objektais.

Remdamasis dviejų pastarųjų metų „Eurovizijos “konkursų, vykusių Jungtinėje Karalystėje Liverpulyje ir Švedijoje Malmėje, finansiniais rezultatais, Šveicarijos Bazelis tikisi iš renginio uždirbti apie 60 mln. Šveicarijos frankų arba 64 mln. eurų.

Tiesa, dėl 2025 m. „Eurovizijos“ valstybinio finansavimo referendumas buvo surengtas po to, kai nacional-konservatyvioji Šveicarijos federalinė demokratinė sąjunga (EDU) surinko pakankamai parašų tam pasipriešinti. Mažoji politinė partija, propaguojanti tradicines krikščioniškas vertybes, kritikavo mokesčių mokėtojų pinigus renginiui, kuris, jos nuomone, propaguoja antisemitizmą ir okultizmą.

Lietuvoje taip pat nestigo kritikos renginiui

O Lietuvoje pastaruoju metu taip pat nestinga kritikos „Eurovizijos“ dainų konkursui, net kalbama apie tai, kad mūsų šaliai renginyje apskritai nereikėtų dalyvauti. Vasarą net buvo paplitusi peticija, kurią parengė politikas, europarlamentaras Petras Gražulis. Ja siekta surinkti pakankamą piliečių parašų skaičių ir pasitraukti iš renginio, o šiam naudojamus mokesčių mokėtojų pinigus skirti šeimos renginiams.

„Šis renginys tapo LGBT propagandos įrankiu, kurio metu vertinamos ne dainos ar atlikėjų gabumai, bet seksualinių iškrypimų demonstracijos ir jų šou elementai. Satanizmo seansai, homoseksualų, transeksualų, belyčių ir panašių asmenų paradai tapo Eurovizijos varikliu, kurį akivaizdžiai remia šalių selektyviai sudarytos komisijos. Faktas, kad renginyje buvo uždraustas Europos sąjungos vėliavos naudojamas, bet laisvai leidžiamos LGBT vaivorykštės apie Euroviziją pasako daugiau nei reikia“, – rašome peticijos tekste.

Po šios peticijos tekstu jau pasirašė daugiau nei keli tūkstančiai Lietuvos žmonių, o į iniciatyvą netruko sureaguoti ir nacionalinis transliuotojas LRT, pareiškęs, kad „Eurovizija“ yra visuomeninių transliuotojų organizuojamas konkursas – Lietuvoje sprendimą dalyvauti priima LRT ir pasitraukti iš konkurso neplanuoja“.

O „Eurovizija“ sulaukė ir daugiau kritikos: pavyzdžiui, šiais metais aistras itin kurstė Izraelio dalyvavimas renginyje. Ne vienerius metus konkursas buvo laikomas politiniu: tiek dėl tam tikrų žinučių, tiek dėl vadinamojo balsavimo blokais, kai balsuojama už artimiausius kaimynus. Tačiau šiais metais situaciją paaštrino tai, kad konkurse dalyvavo karą Gazoje tęsiantis Izraelis, tačiau Rusijai, pradėjusiai karą Ukrainoje, konkurso durys buvo griežtai užvertos.

Iš tiesų, Izraelio dalyvavimas sulaukė daugybės kontraversijų: dalis ankstesnių konkurso dalyvių, turėjusių skelbti savo šalies balsavimo rezultatus, atsisakė tai padaryti. Pasipiktinimą reiškė ir dalis šių metų dalyvių, o tam tikrą nepritarimą iššaukė ir politizuota Izraelio atstovės daina. Jos pasirodymo metu besigirdėję švilpimai net turėjo būti slopinami specialia technologija, o prieš karą pasisakančių atlikėjų žinutės buvo cenzūruotos.
Pastaraisiais metais Lietuvos atstovai visuomet pakliūna į konkurso finalą. ELTA nuotrauka
Pastaraisiais metais Lietuvos atstovai visuomet pakliūna į konkurso finalą. ELTA nuotrauka

Prasideda Lietuvos atranka į konkursą: joje – net 45 dalyviai

Nepaisant kontraversijų, Lietuva jau rengiasi 2025 m. „Eurovizijos“ konkursui ir gruodžio 11 dieną paskelbė, kad Lietuvos nacionalinėje atrankoje dėl teisės atstovauti Lietuvą Šveicarijoje varžysis 45 dalyviai[3].

Šį kartą į didžiąją konkurso sceną Šveicarijoje žengti sieks tiek anksčiau „Eurovizijos“ sceną išbandę dainininkai, tiek ir naujokai. Pavyzdžiui, šių metų lietuviškojoje atrankoje dalyvaus 2018-aisiais 12 vietą Lisabonoje užėmusi Ieva Zasimauskaitė, 2014-aisiais Kopenhagoje į finalą nepatekusi Vilija Matačiūnaitė. Atrankoje pasirodys atlikėjas Gebrasy, dainininkė Petunija, merginų grupė „Queens of Roses“ ir kt.

Nacionalinis transliuotojas iš viso šiais metais sulaukė 81 paraiškos, iš kurių atrinko 45 dainas. Pirmoji atrankų laida numatoma sausio 11 dieną.

Bendras atrankos dalyvių sąrašas:

1. Aistay – „Meilę sapnavau“;

2. Amari – „Sirens Call“;

3. Amoralu – „Freedom“;

4. Anyanya – „Running Out Of Time“;

5. „Black Biceps“ – „Visaip man reik“;

6. Donata – „Empower“;

7. „Euften“ – „Goodbye Hell“;

8. Evelina Gancewska – „Aurora“;

9. Ewa – „Tell me lie“;

10. Freya Alley – „Lalala“;

11. Gebrasy – „Whole“;

12. Gøya – „After Storm“;

13. Godo Yorke – „<3 neparodai“;

14. „Halummi“ – „The Flame“;

15. „Hansanova“ – „Leilydo“;

16. Ieva Zasimauskaitė – „Don’t You Ever Leave Me“;

17. Indrė ir Laimonas – „Namo“;

18. Jokūbas Jankauskas – „Far Away“;

19. Joseph June – „Ko man nesakei?“;

20. Justė Baradulinaitė – „Tired“;

21. Justinas – „Alright“;

22. Káro – „Love Bug“;

23. „Katarsis“ – „Tavo akys“;

24. Liepa – „Ar mylėtum“;

25. Lion Ceccah – „Drobė“;

26. LIT – „You‘re Not Alone“;

27. Mantas Ben – „Svajonės po 12“;

28. Mario Junes – „Bury Me“;

29. Matas Ligeika – „Saule“;

30. Matt Len – „Not Alone“;

31. MeidĖ – „Gyvatės“;

32. Noy – „Just Take Me On A Date“;

33. Ofelija – „Širdelė“;

34. Petunija – „Į saldumą“;

35. „Queens of Roses“ – „Taip!”;

36. Rūta Budreckaitė – „Tai kur namai“;

37. Siga – „Walking With My Shadow“;

38. Sophie Ali – „The Bluest Bell“;

39. „Sun Francisco“ – „Atsimerkt“;

40. „The Ditties“ – „Zui Zu Bi”;

41. Thomas G – „Highest Goals“;

42. Tomas Dirgėla – „Pašok“;

43. Ustin – „You‘re The One“;

44. Viktorija Faith – „Scary Beautiful“;

45. Vilija – „Liesti negalima“;

Atrankoje numatyti 5 pusfinaliai, juose pasirodys po 9 atlikėjus, o iš jų tik 2 pateks į finalą. Finalas numatytas 15 dieną, Kauno „Žalgirio“ arenoje. Finale komisija ir žiūrovai iš 10-ies dalyvių išrinks geriausiųjų trejetuką, tačiau, kas atstovaus Lietuvai galiausiai nuspręs tik televizijos žiūrovų balsai.

Pastaraisiais metais Lietuvai „Eurovizijoje“ sekasi vis geriau. Jau ketverius metus iš eilės patenkame į konkurso finalą. 2024-aisiais Silvester Belt su daina „Luktelk“ finale užėmė 14 vietą. 2023 m. Monika Linkytė su daina „Stay“ finale užėmė 11 vietą. 2022 m. Monika Liu su daina „Sentimentai“ užėmė 14 vietą. 2021 m. grupė „The Roop“ su daina „Discoteque“ taip pat pateko į finalą ir užėmė 8 vietą. Vis dėlto, iki šių dienų Lietuvos geriausias pasiekimas „Eurovizijoje“ liek 2006 m. pasirodymas, kai grupė „LT United“ su daina „We Are The Winners“ užėmė 6 vietą.

Bilietai į lietuviškųjų atrankų į „Euroviziją“ finalą – už 40 tūkst. eurų

Tačiau ir lietuviškosios atrankos į „Euroviziją“ neapsieina be skandalų. Paaiškėjo, kad iš mokesčių mokėtojų išlaikomas nacionalinis transliuotojas LRT sudarė sutartį dėl bilietų pardavimą į „Eurovizijos“ atrankos finalą Kauno „Žalgirio“ arenoje[4].

Sutartis dėl bilietų platinimo pasirašyta po mažos vertės apklausos būdu, be jokio konkurso dėl paslaugos pirkimo, su bendrove „Žalgiris ventures“, priklausančia „Žalgiris group“. „Žalgiris ventures“ bilietų nepardavinės, o pasitelks subrangovo paslaugas: tai bus bendrovė „Nacionalinis bilietų platintojas“. Tai įmonė, kuri priklauso estiškai „Piletilevi group“, kurios didžiausias akcininkas yra „Baltcap“ fondas, minimas viename didžiausių skandalų Lietuvos istorijoje.

O labiausiai stebina tai, kad sudarytos bilietų platinimo sutarties kaina yra net 42,2 tūkst. eurų. Už ją įsipareigota išplatinti 8500 mokamų bilietų ir 500 nemokamų. Preliminari bilieto kaina į finalą gyventojams bus 40 eurų, taigi galiausiai, tie piliečiai, kurie pirks bilietus, bendrai sumokės net apie 340 tūkst. eurų.