Beržų lapų arbata: nauda pagal EMA, kada rinkti beržų lapus, kaip paruošti ir kam netinka

Beržas – vienas labiausiai paplitusių Lietuvos medžių, ir jo nauda žmogui neapsiriboja mediena ar sula. Beržų lapų arbata nuo seno vartota kaip šlapimą varantis gėrimas, o šiandien beržų lapai parduodami ir vaistinėse kaip žolelių arbata. Europos vaistų agentūra (EMA) beržų lapams yra parengusi monografiją. Šiame straipsnyje – ką sako EMA, kam beržų lapų arbata tinka ir kam ne, kokie galimi šalutiniai poveikiai, kada ir kaip rinkti bei džiovinti beržų lapus. Apie karpotąjį ir plaukuotąjį beržą bei kaip juos atpažinti skaitykite beržo kortelėje Lietuvos medžių gide.

EMA beržų lapus pripažįsta tradiciškai vartojamus šlapimo takams praplauti

Beržų lapai, kaip juos apibrėžia EMA, – tai karpotojo (Betula pendula) ir (arba) plaukuotojo (Betula pubescens) beržo ar jų hibridų lapai, surinkti nuo auginamų ar laukinių medžių. Preparatai gaminami iš džiovintų susmulkintų ar sumaltų lapų arba ekstraktų. Remdamasis ilgamete patirtimi, EMA Augalinių vaistinių preparatų komitetas (HMPC) pripažino, kad beržų lapų preparatai gali būti vartojami lengviems šlapimo takų negalavimams – šlapimo kiekiui didinti, kad šlapimo takai būtų praplaunami.

Tai tradicinis vartojimas. Klinikinių tyrimų, tarp jų ir su pacientais, atlikta nedaug, todėl išvados grindžiamos ilgalaikiu vartojimu: komitetas laiko poveikį tikėtinu, nes šie preparatai saugiai vartojami bent 30 metų, iš jų bent 15 – Europos Sąjungoje. Beržų lapų monografija pirmą kartą patvirtinta 2008 m., o 2014 m. atnaujinta.

Beržų lapų preparatai vartojami 2–4 savaites, tik nuo 12 metų

Pagal EMA santrauką beržų lapų preparatai skirti suaugusiesiems ir paaugliams nuo 12 metų ir vartojami 2–4 savaites. Jei simptomai nepraeina, reikia kreiptis į gydytoją ar kitą sveikatos priežiūros specialistą. Vaistinėse parduodamų arbatų pakuotėse nurodyta tiksli porcija ir vartojimo trukmė – jų ir laikykitės. Kadangi tai šlapimą varanti arbata, ją geriant svarbu išgerti pakankamai vandens.

Namuose beržų lapų arbata paprastai ruošiama užplikant šaukštą džiovintų susmulkintų lapų stikline verdančio vandens, palaikant uždengtą apie 10–15 minučių ir nukošiant. Ji geriama kelis kartus per dieną tarp valgių. Beržų lapai gali būti maišomi su kitomis šlapimą varančiomis žolelėmis, tačiau tokie mišiniai į EMA monografiją nepatenka.

Netinka alergiškiems beržų žiedadulkėms ir sergantiems sunkiomis širdies ar inkstų ligomis

Beržų lapų preparatų negalima vartoti alergiškiems beržų lapams ar beržų žiedadulkėms – tai svarbu žinoti pavasario alergijomis sergantiems. Jų taip pat negalima vartoti, kai rekomenduojama riboti skysčių kiekį, pavyzdžiui, sergant sunkiomis širdies ar inkstų ligomis. EMA nurodo, kad vartojant beržų lapų preparatus pasitaikė viduriavimas, pykinimas, vėmimas ir alerginės reakcijos – niežulys, bėrimas, užsikimšusi ir varvanti nosis; jų dažnis nežinomas.

Svarbu suprasti ir tai, kad beržų lapų arbata šlapimo takų infekcijos negydo. Jei šlapinantis jaučiate skausmą ar deginimą, karščiuojate, šlapime matyti kraujo ar skauda juosmenį, reikia kreiptis į gydytoją – šlapimo takų infekcijai gali prireikti vaistų. Jei vartojate šlapimą varančius ar kitus vaistus, prieš gerdami beržų lapų arbatą pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.

Beržų lapus geriausia rinkti pavasarį, kai jie jauni ir švarūs

Arbatai beržų lapus geriausia rinkti pavasarį ar vasaros pradžioje, kai jie jauni, šviesiai žali, kvapnūs ir dar nepažeisti vabzdžių. Rinkite nuo jaunų medžių apatinių šakų, toliau nuo kelių, gamyklų ir intensyviai purškiamų laukų. Nelaužykite šakų ir nenuskinkite visų lapų nuo vienos šakelės – medžiui jų reikia fotosintezei. Pavasarį liaudies medicinoje renkami ir beržų pumpurai, tačiau EMA monografija taikoma tik lapams.

Lapus džiovinkite pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje, išdėstę plonu sluoksniu ant popieriaus ar tinklelio, ir kartais apverskite. Saulėje džiovinti lapai paruduoja. Gerai išdžiūvę lapai lūžta, bet išlaiko žalią spalvą. Laikykite juos sandariuose stiklainiuose ar popieriniuose maišeliuose sausoje, tamsioje vietoje ir suvartokite per metus.

Beržas – ne tik lapai: sula, tošis ir kaitriausios malkos

Beržas lietuvių kultūroje užima ypatingą vietą. Pavasarį iš jo leidžiama sula – kaip ir kada tai daryti, kokios taisyklės ir baudos galioja, rašome straipsnyje apie beržų sulą. Beržo tošis nuo seno naudota amatams ir užkuroms, o beržinės malkos priskiriamos kaitriausioms – apie tai straipsnyje apie medienos rūšis.

Kitos medžių žolelių arbatos, kurioms EMA yra parengusi monografijas, – liepžiedžių arbata peršalus ir ąžuolo žievės nuoviras. Tradicinė, bet EMA nevertinta, – pušų pumpurų arbata. Apie uogų lapų arbatas, tarp jų ir šlapimo takams tradiciškai vartojamus juodųjų serbentų lapus, skaitykite straipsnyje apie uogų lapų arbatą.

Karpotąjį ir plaukuotąjį beržą lengva atskirti pagal šakeles ir lapus

Lietuvoje auga du beržai, kurių lapai tinka arbatai. Karpotasis beržas dažniausias – jis auga sausesnėse vietose, pamiškėse ir pušynuose, jo jaunos šakelės nusvyrusios ir padengtos smulkiomis kietomis karpelėmis, o lapai rombiški, smailia viršūne, dvigubai dantytais kraštais. Plaukuotasis beržas mėgsta drėgnesnes vietas – pelkių pakraščius ir šlapius miškus, jo jaunos šakelės ir lapkočiai plaukuoti, šakos labiau stačios, o lapai kiaušiniški, apvalesnio pagrindo. Kadangi EMA monografija taikoma abiem rūšims ir jų hibridams, rinkėjui jų skirti nebūtina, tačiau verta žinoti, kad plaukuotieji beržai dažnai auga drėgnose, ne visada švariose vietose.

Beržų lapų arbata nepadeda numesti svorio

Šlapimą varančios arbatos kartais siūlomos kaip lieknėjimo priemonė, tačiau toks poveikis apgaulingas. Beržų lapų arbata padidina išskiriamo šlapimo kiekį, todėl svarstyklės gali parodyti šiek tiek mažesnį svorį, bet tai tik vanduo, o ne riebalai, ir jis greitai sugrįžta. Ilgai vartojant šlapimą varančias priemones be gydytojo priežiūros, galima netekti per daug skysčių ir mineralinių medžiagų. Todėl beržų lapų arbatą gerkite tik pagal EMA nurodytą paskirtį – lengviems šlapimo takų negalavimams, 2–4 savaites, išgerdami pakankamai vandens.

Beržų lapų arbata būna šviesiai gelsvai žalia, švelnaus, šiek tiek kartoko, žolelių skonio. Jei skonis atrodo per aštrus, ją galima atskiesti vandeniu ar pagardinti citrinos skiltele. Arbatą verta gerti pirmoje dienos pusėje – vakare išgerta šlapimą varanti arbata gali žadinti naktį. Kad arbata būtų skani ir išlaikytų aromatą, kiekvieną kartą ruoškite šviežią, o neišgertą per dieną išpilkite.