Ąžuolo žievės arbata: kam vartojama pagal EMA, kaip paruošti nuovirą ir kodėl ne ilgiau kaip 3 dienas

Ąžuolo žievė – viena seniausių lietuviškų liaudies medicinos žaliavų. Jos nuoviru skalaudavo burną ir gerklę, gerdavo viduriuojant, darydavo vonias. Šiandien džiovinta ąžuolo žievė parduodama vaistinėse, o Europos vaistų agentūra (EMA) jai yra parengusi monografiją su aiškiomis indikacijomis ir apribojimais. Šiame straipsnyje – kodėl ąžuolo žievė sutraukianti, kam ją vartoti pagal EMA, kaip paruošti nuovirą, kodėl viduriuojant ją galima vartoti tik 3 dienas ir kam ji netinka. Apie patį paprastąjį ąžuolą, jo lapus, giles ir žievę skaitykite Lietuvos medžių gide.

Ąžuolo žievėje apie 12 % rauginių medžiagų, todėl ji sutraukianti

Visose ąžuolo dalyse gausu rauginių medžiagų – taninų: žievėje jų yra apie 12 %, medienoje apie 9 %. Būtent dėl taninų ąžuolo mediena tokia ilgaamžė, o žievės nuoviras – kartus ir sutraukiantis. Rauginės medžiagos sutraukia gleivines ir odą, todėl ąžuolo žievė nuo seno naudota viduriuojant, esant burnos ir gerklės uždegimams, odos sudirginimams. Vaistinei žaliavai renkama jaunų ąžuolų šakų ir plonų kamienų žievė, dar nesuskeldėjusi į storą žievės sluoksnį.

EMA monografija taikoma trijų rūšių ąžuolų – paprastojo (Quercus robur), bekočio (Quercus petraea) ir pūkuotojo (Quercus pubescens) – žievei. Lietuvoje savaime auga paprastasis ąžuolas, o bekotis – rečiau ir daugiausia sodinamas.

EMA ąžuolo žievę pripažįsta tradiciškai vartojamą trims negalavimams

2010 m. EMA Augalinių vaistinių preparatų komitetas (HMPC) patvirtino ąžuolo žievės monografiją. Remdamasis ilgamete patirtimi, komitetas pripažino tradicinį ąžuolo žievės vartojimą trims atvejams: lengvo viduriavimo simptomams lengvinti, lengviems burnos gleivinės ar odos uždegimams ir hemorojaus sukeltam niežuliui bei deginimui palengvinti – tik po to, kai gydytojas atmeta rimtas ligas. Tai tradicinis vartojimas, pagrįstas ilgalaike patirtimi, o ne klinikiniais tyrimais.

Kam (pagal EMA)	Kaip vartojama	Ne ilgiau kaip
Lengvas viduriavimas	3 g susmulkintos žievės 250 ml vandens, tris kartus per dieną (geriama)	3 dienas
Lengvas burnos gleivinės ar odos uždegimas	nuoviras skalavimui 20 g/l arba vonia – 5 g žievės litrui vandens, 20 minučių	1 savaitę
Hemorojaus niežulys ir deginimas (atmetus rimtas ligas)	sėdimoji vonia su ąžuolo žievės nuoviru	1 savaitę

Šaltinis: EMA HMPC monografija Quercus robur L., Quercus petraea (Matt.) Liebl., Quercus pubescens Willd., cortex (EMA/HMPC/3203/2009). Skirta suaugusiesiems.

Viduriuojant – 3 g žievės tris kartus per dieną, ne ilgiau kaip 3 dienas

Viduriavimui EMA monografija nurodo 3 g susmulkintos ąžuolo žievės 250 ml vandens tris kartus per dieną. Kadangi žievė kieta, ji paprastai verdama kaip nuoviras: žievė užpilama šaltu vandeniu, užvirinama ir pavirinama keliolika minučių, tada nukošiama. Svarbiausias apribojimas – vartoti ne ilgiau kaip 3 dienas. Jei viduriavimas kartojasi ar išmatose matyti kraujo, reikia kreiptis į gydytoją. Viduriuojant svarbiausia gerti pakankamai skysčių, o mažiems vaikams ir senyviems žmonėms skysčių netekimas gali būti pavojingas.

Ąžuolo žievės rauginės medžiagos gali sumažinti kartu vartojamų vaistų įsisavinimą, todėl, jei vartojate vaistus, nuovirą gerkite skirtingu metu ir pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.

Burnai skalauti – 20 g žievės litrui, voniai – 5 g litrui, ne ilgiau kaip savaitę

Esant lengviems burnos gleivinės ar dantenų uždegimams, ąžuolo žievės nuoviru skalaujama burna: monografijoje nurodytas nuoviras – 20 g žievės litrui vandens. Odos uždegimams ir hemorojaus niežuliui lengvinti daromos vonios ar sėdimosios vonios – 5 g susmulkintos žievės litrui vandens, vonios trukmė – 20 minučių. Šiais atvejais ąžuolo žievės preparatai vartojami ne ilgiau kaip savaitę. Jei simptomai nepraeina, o gydant hemorojų atsiranda kraujavimas iš tiesiosios žarnos, reikia kreiptis į gydytoją.

Vonios su ąžuolo žieve netinka esant atviroms žaizdoms, dideliems odos ir gleivinių pažeidimams ar odos ir gleivinės infekcijoms. Karštų vonių nereikėtų daryti karščiuojant, sergant infekcinėmis ligomis, širdies nepakankamumu ar hipertenzija.

Vaikams, paaugliams, nėščiosioms ir žindyvėms ąžuolo žievė nerekomenduojama

EMA monografijoje nurodyta, kad ąžuolo žievės vartoti vaikams ir paaugliams iki 18 metų nerekomenduojama dėl duomenų stokos. Saugumas nėštumo ir žindymo metu taip pat nenustatytas, todėl šiuo laikotarpiu jos vartoti nerekomenduojama. Kontraindikacija – padidėjęs jautrumas ąžuolo žievei. Ąžuolo žievė – ne kasdienė arbata: jos kartus, sutraukiantis skonis ir rauginės medžiagos lemia, kad ji vartojama trumpai ir tik pagal paskirtį.

Nuo augančių ąžuolų žievės lupti negalima – geriau pirkti vaistinėje

Lupant žievę nuo augančių ąžuolų pažeidžiamas medis, o seni ąžuolai dažnai yra saugomi gamtos paveldo objektai – apie garsiausius jų rašome gido dalyje apie seniausius Lietuvos medžius. Todėl namų vaistinėlei ąžuolo žievę geriausia pirkti vaistinėje: ten parduodama kontroliuotos kokybės, švari ir tinkamai išdžiovinta žaliava su vartojimo nurodymais.

Ąžuolas teikia ir kitų gėrybių: iš jo gilių nuo seno ruošta gilių kava, o ąžuolo mediena – viena kiečiausių ir ilgaamžiškiausių, apie ją rašome straipsnyje apie medienos rūšis. Kitos EMA vertintos medžių arbatos – liepžiedžių ir beržų lapų arbata.

Ąžuolo žievės nuoviras ruošiamas virinant, o ne užplikant

Ąžuolo žievė kieta, todėl, skirtingai nei žiedų ar lapų arbatos, ji ne užplikoma, o verdama. Susmulkinta žievė užpilama šaltu vandeniu, užvirinama ir ant silpnos ugnies pavirinama apie 15–20 minučių, tada nukošiama. Gerti skirtas nuoviras ruošiamas pagal EMA nurodytą kiekį, o skalavimui skirtas nuoviras atvėsinamas iki kambario temperatūros. Nuovirą geriausia ruošti kasdien šviežią ir laikyti šaldytuve ne ilgiau kaip parą.

Burna skalaujama kelis kartus per dieną, geriausia po valgio. Jei dantenos kraujuoja ilgiau nei savaitę, skauda dantį ar burnoje atsiranda negyjančių žaizdelių, reikia kreiptis į odontologą – ąžuolo žievė tik lengvina lengvo uždegimo simptomus, bet nepašalina jo priežasties. Rauginės medžiagos gali palikti rudų dėmių ant rankšluosčių, vonios ir audinių, todėl vonioms ir kompresams naudokite tamsius rankšluosčius.

Ąžuolo žievės nuoviras būna tamsiai rudas, kartaus ir stipriai sutraukiančio skonio – tai normalu ir rodo, kad iš žievės išsiskyrė rauginės medžiagos. Pasaldinti jį galima, tačiau nuoviras vis tiek neprilygs įprastai arbatai, todėl jo nereikėtų gerti kasdien vietoj kitų gėrimų ar ilgiau, nei nurodyta.