Liepžiedžių arbata: nauda pagal EMA, kaip paruošti, kada rinkti liepžiedžius ir kiek gerti

Liepžiedžių arbata – turbūt labiausiai lietuviška žolelių arbata. Vidurvasarį žydinčių liepų kvapas pasklinda po visą miestą ar kaimą, o džiovinti liepžiedžiai rudenį ir žiemą virsta šiltu gėrimu peršalus. Liepžiedžiai – vienas tų augalų, kuriems Europos vaistų agentūra (EMA) yra parengusi monografiją su aiškiomis vartojimo taisyklėmis. Šiame straipsnyje – ką sako EMA, kaip paruošti liepžiedžių arbatą, kiek jos gerti, kada ir kaip rinkti bei džiovinti liepžiedžius ir kam ši arbata netinka. Apie liepų rūšis ir jų atpažinimą skaitykite Lietuvos medžių gide.

EMA liepžiedžius pripažįsta tradiciškai vartojamus peršalimo simptomams ir lengvai įtampai

2012 m. EMA Augalinių vaistinių preparatų komitetas (HMPC) patvirtino liepžiedžių monografiją. Ji taikoma mažalapės liepos (Tilia cordata), didžialapės liepos (Tilia platyphyllos), europinės liepos (Tilia × vulgaris) žiedams ar jų mišiniams. Remdamasis ilgamete patirtimi, komitetas pripažino, kad liepžiedžių preparatai gali būti vartojami dviem atvejais: peršalimo simptomams lengvinti ir lengviems psichinės įtampos simptomams lengvinti.

Tai vadinamasis tradicinis vartojimas. Klinikinių tyrimų, įrodančių liepžiedžių veiksmingumą, nėra, tačiau komitetas laiko poveikį tikėtinu, nes šie preparatai saugiai vartojami ilgą laiką. Atskiro sidabrinės liepos (Tilia tomentosa) žiedų monografijos EMA neparengė, nes jiems nebuvo pakankamai duomenų nei apie tradicinį, nei apie gerai žinomą vartojimą. Todėl arbatai verta rinkti vietinių – mažalapės ir didžialapės – liepų žiedus.

Arbatai – 1,5 g liepžiedžių 150 ml verdančio vandens, 2–4 kartus per dieną

EMA monografijoje nurodyta liepžiedžių arbatos porcija paaugliams, suaugusiesiems ir senyviems žmonėms – 1,5 g susmulkintų liepžiedžių, užplikytų 150 ml verdančio vandens, 2–4 kartus per dieną. Paros dozė – 3–6 g. Praktiškai tai maždaug valgomasis šaukštas džiovintų žiedų puodeliui. Žiedus užpilkite verdančiu vandeniu, uždenkite ir palaikykite apie 10 minučių, tada nukoškite. Arbatą galima pasaldinti medumi ar įspausti citrinos.

Peršalus liepžiedžių arbatą verta pradėti gerti nuo pirmųjų požymių. Jei simptomai nepraeina per savaitę ar stiprėja, o ypač jei atsiranda dusulys, aukšta temperatūra ar pūlingi skrepliai, reikia kreiptis į gydytoją. Lengvai įtampai lengvinti arbatą galima gerti ir vakare, prieš miegą, tačiau jei simptomai nepraeina, taip pat verta pasitarti su specialistu.

Vaikams ir nėščiosioms EMA liepžiedžių nerekomenduoja dėl duomenų stokos

Peršalimo simptomams lengvinti liepžiedžių vartojimas vaikams iki 4 metų nėra nustatytas dėl duomenų stokos, o lengvai įtampai lengvinti – vaikams iki 12 metų. Saugumas nėštumo ir žindymo metu taip pat nenustatytas, todėl, trūkstant duomenų, šiuo laikotarpiu liepžiedžių preparatų vartoti nerekomenduojama. Liepžiedžių negalima vartoti esant padidėjusiam jautrumui jiems. Tinktūros ir ekstraktai su etanoliu netinka vaikams ir alkoholio vengiantiems žmonėms.

Liepžiedžių arbata – švelnus gėrimas, tačiau ji neatstoja gydymo. Peršalimas dažniausiai praeina savaime, o šilti gėrimai padeda išgerti pakankamai skysčių. Jei temperatūra aukšta ilgiau nei kelias dienas, kreipkitės į gydytoją.

Liepžiedžiai renkami, kai išsiskleidusi maždaug pusė žiedų, sausą dieną

Lietuvoje liepos žydi vidurvasarį. Liepžiedžius geriausia rinkti, kai išsiskleidusi maždaug pusė žiedų, sausą, saulėtą dieną, kai žiedai nebėra drėgni nuo rasos. Skinami žiedynai kartu su prie jų priaugusiu šviesiu žiedynlapiu. Rinkite toliau nuo judrių kelių, gamyklų ir intensyviai purškiamų laukų – liepos dažnai auga miestų gatvėse, kur žiedai sugeria taršą.

Skindami nelaužykite šakų – žiedynus patogu nukirpti žirklėmis. Prie liepų žydėjimo metu dūzgia daugybė bičių, todėl būkite atsargūs, ypač alergiški bičių įgėlimams. Didelių senų liepų žiedus geriau rinkti nuo žemesnių šakų, o ne lipti į medį.

Liepžiedžius džiovinkite pavėsyje, plonu sluoksniu

Nuskintus liepžiedžius išdėliokite plonu sluoksniu ant popieriaus ar tinklelio pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje ir kartais apverskite. Saulėje džiovinti liepžiedžiai paruduoja ir praranda aromatą. Galima džiovinti ir džiovyklėje žemoje temperatūroje. Gerai išdžiūvę žiedai lieka gelsvi, kvapnūs, o žiedynlapiai lūžta. Laikykite juos sandariuose stiklainiuose ar popieriniuose maišeliuose sausoje, tamsioje vietoje ir suvartokite per metus – iki kito žydėjimo.

Liepžiedžių arbatą verta derinti su kitomis lietuviškomis žolelėmis ir uogomis

Liepžiedžiai gerai dera su kitais tradiciniais lietuviškais arbatžolių augalais. Peršalus juos dažnai maišo su aviečių lapais ar džiovintomis avietėmis, čiobreliais, ramunėlėmis ar mėtomis. Tačiau mišiniai nepatenka į EMA monografijos taikymo sritį, todėl jų poveikis atskirai nevertintas. Kitos medžių ir uogų arbatos aprašytos straipsniuose apie beržų lapų arbatą, pušų pumpurų arbatą, uogų lapų arbatą ir šeivamedžio arbatą.

Liepa vertinama ne tik dėl žiedų: jos mediena minkšta ir balta – mėgstamiausia drožėjų mediena, o pirtyse liepos lentos mažai kaista ir skleidžia švelnų kvapą. Apie tai rašome straipsnyje apie pirties medieną.

Arbatai tinka mažalapės ir didžialapės liepos žiedai

EMA monografija taikoma mažalapės (Tilia cordata), didžialapės (Tilia platyphyllos) ir jų hibrido, europinės liepos (Tilia × vulgaris), žiedams. Lietuvoje savaime auga mažalapė liepa – ji dažna mišriuose miškuose, parkuose ir sodybose. Didžialapė liepa dažniausiai sodinama alėjose ir pražysta maždaug porą savaičių anksčiau nei mažalapė, todėl skirtingų liepų žiedus galima rinkti ilgesnį laiką. Mažalapę liepą atpažinsite iš smulkesnių, apačioje melsvų lapų su rudais plaukelių kuokšteliais gyslų kampuose, o didžialapės lapai stambesni ir apačioje plaukuoti.

Miestuose ir parkuose sodinamos ir kitos liepų rūšys, pavyzdžiui, sidabrinė liepa su baltapūkiais lapų apatiniais paviršiais, tačiau jų žiedai į EMA monografiją nepatenka. Arbatai rinkite tik žinomų rūšių žiedus ir tik nuo medžių, augančių toliau nuo gatvių, – liepų alėjos pakelėse surenka daug dulkių ir išmetamųjų dujų teršalų.

Liepų medus – viena aromatingiausių lietuviško medaus rūšių

Liepos – vieni svarbiausių medingųjų medžių Lietuvoje. Žydinčią liepą lengva atpažinti iš saldaus kvapo ir bičių dūzgimo, kuris girdėti iš tolo. Liepų medus būna šviesus, gelsvas ar žalsvas, stipraus aromato ir šiek tiek aitrokas. Liepžiedžių arbatą peršalus dažnai saldina būtent medumi – tik jį dėkite į pravėsusią arbatą. Mažiems vaikams iki vienerių metų medaus duoti negalima.