Atramos-tvorelės – priklaupti kaip bažnyčioje ar arkliui prisirišti?
Lietuvoje atėjo laikas nusišypsoti ir pradėti gyventi gerai. Dalis vilniečių ploja atsistoję, išvydę atramas-tvoreles šalia autobusų stotelių, kaip teigiama, priglausiančias pailsusius ir apsaugosiančias nebudrius pėsčiuosius. Tačiau atsiranda ironizuojančių, esą unikalūs statiniai pasitarnaus ne tik priklaupimui kaip bažnyčioje, bet ir apsisaugant nuo į keleivius atskriejančio BMW markės automobilio, o gal netgi rišant prie šių įrenginių arklį. Pastarasis variantas – išties lakoniškas, juk kuras šiuo laiku, kaip ir autobusų bilietai, regis, nesiruošia sumažinti kainų.
Nemaža dalis klausia: ką šie įrenginiai, kol kas įdiegti keliose Vilniaus miesto stotelėse, simbolizuoja. Mažieji suoliukai, įrengti šalia viešojo transporto stotelių, kaip skelbiama, atlieka svarbų vaidmenį gerinant keleivių patogumą bei laukimo sąlygas. Tačiau diskutuojama, kad miestas, duodamas vienam, gali atimti iš kito.
Pavyzdžiui, šiems „naujadarams” keliant klausimų ir savivaldybei kišenėje ieškant pinigų, žinoma, kad nuo liepos 1 d. kyla Vilniaus viešojo transporto bilietų kainos. Pagal priimtą naują sostinės viešojo transporto kainodarą, vienkartinis 60 minučių bilietas kainuos 1,25 euro. Bus taikomos naujos ir ilgalaikių bilietų kainos: 1 dienos bilietas kainuos 7,50 euro, 3 dienų – 13,50 euro, mėnesio bilietas – 38 eurus, 3 mėnesių – 110 eurų, o metinis bilietas – 405 eurus. Preliminariais skaičiavimais, dėl kainos pokyčio miestui papildomai bus surinkta apie 15 mln. eurų per metus.
Lietuviai ironizuoja: atramos-tvorelės – tai nacionalines svarbos statiniai
Šiuo metu Vilniuje skaičiuojama 18 tokio tipo tvorelių, kurios įrengtos Stoties Tuskulėnų rimties parko, Sietyno, Europos aikštės, Naujininkų, Žvėryno, Pilaitės ir dar kitose stotelėse.
„Tokių atramų-tvorelių naudos įvairios. Jos suteikia galimybę patogiau laukti viešojo transporto tiems keleiviams, kuriems sunkiau atsisėsti, be to užima mažiau vietos nei suoliukai, todėl palieka daugiau vietos praeiti kitiems žmonėms arba racionaliau išnaudoti plotą siauresniuose šaligatviuose, taip pat gali būti įrengiamos vietoje apsauginių tvorelių, atskiriančių pėsčiųjų ir kitų eismo dalyvių srautus”, – tikina Gabrielius Grubinskas, Vilniaus miesto savivaldybės Ryšių su žiniasklaida specialistas.
Jos taip pat matomos Londone, Barselonoje, Amsterdame, Niujorke, Tokijuje ir kitur. Jų funkcionalumas esą „pražysta“ ten, kur fiksuojami didžiausi keleivių srautai: stotelėse, gyvenamuosiuose rajonuose, prie viešųjų pastatų, komercinių zonų, kultūros įstaigų ir kt. Preliminarios jų kainos viename iš užsienio portalų yra tokios:
Tačiau nepaisant to, jog vardijami tokių įrenginių pranašumai (galimybė atsiremti laukiant transporto, ypač vyresnio amžiaus ar riboto judumo žmonėms, keleivių srauto organizavimas, apsauga nuo netvarkingo parkavimo ir pan.), lietuviai nevengia laidyti sąmojo strėlių. Pastarieji komentuoja, esą tokio pobūdžio suoliukai galiausiai nurungs įprastus, ir namų stokojantys žmonės nebeturės kur prigulti. Be to, reiškiamas nepasitenkinimas, kaip nuo jų, tarkime, reiktų nuvalyti sniegą. Neva šalyje – ir taip chaosas: „pristatyta ant šaligatvių tiek stulpų, atramų, tvorų bei medžių, kad jaučiamasi it kaip kliūčių ruože”. Liaudis šnabždasi, jog tai – dar vienas „pinigų tratinimo būdas“ – kaip kad druska ant kelių, pilama kibirais – net ir tada, kai jos neva nereikia.
Svarstoma ir apie tai, galbūt atramos-tvorelės neturėjo būti medinės dėl abejotino jų ilgaamžiškumo. Dalies vilniečių teigimu, neseniai pastatyti įprasti mediniai suoliukai jau nemaža dalimi yra sugadinti. Ironizuojama, esą brangstant transportui, nemažai daliai keleivių stotelės apskritai taps tik pažintiniais iš tolo stebimais objektais…
Savivaldybė žino, kaip valdyti prioritetus?
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga dar šiemet išreiškė susirūpinimą dėl nepakankamo viešojo transporto pritaikymo regėjimo negalią turintiems asmenims. Tad dalis tautiečių nenustoja grūmoti pirštu, esą kol savivaldybės įmonės JUDU krykštauja apie elektroninio popieriaus tvarkaraščius, pinigai švaistomi atramoms-tvorelėms. Pabrėžiama, kad, nepaisant modernizuotos infrastruktūros, aklieji ir silpnaregiai vis dar susiduria su sunkumais naudodamiesi viešuoju transportu savarankiškai.
Žmonės su regos negalia tikina negalintys savarankiškai naudotis sostinės viešuoju transportu. Jiems neva nepadeda ir modernizuota infrastruktūra.
„Prieš daugiau kaip dešimtmetį Vilnius buvo Europos kultūros sostinė, šiemet Vilnius – Europos žalioji sostinė, o žmonės su regos negalia kaip tada negalėjo, taip ir šiandien negali savarankiškai keliauti miesto transportu. Panašu, kad ir ateityje nekeliaus, nes įmonė JUDU negali priimti reikalingų sprendimų“, – sako Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos prezidentas Paulius Kalvelis.
