Dėl išaugusių akcizų degalams Lietuva jau prarado 50 mln. litrų degalų pardavimų
Nuo šių metų pradžios Lietuvoje padidinti akcizai degalams smarkiai paveikė rinką – dyzelino pardavimai degalinėse sausį krito 16,6 proc., o tai reiškia net 20 mln. litrų mažesnę apyvartą. Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilis Cicėnas perspėja: ši tendencija gali reikšti 200 mln. litrų degalų nuostolį per metus ir milijoninius biudžeto praradimus, nors rezultato tikėtasi priešingo – kas jau pavyko įgyvendinant akcizų politiką alkoholiui.
Dėl išaugusių kainų Lietuvos vežėjai vis dažniau renkasi degalus pildytis kaimyninėse šalyse – Lenkijoje, o dabar jau net ir Švedijoje, kur kainos tapo konkurencingesnės nei Lietuvoje. Tai turėjo tiesioginį poveikį valstybės pajamoms: per sausį akcizo surinkta 10 mln. eurų mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
E. Cicėnas akcentavo, kad aukšti akcizai ne tik mažina degalų pardavimus, bet ir atbaido investuotojus, kurie gali rinktis kitas šalis verslui plėtoti. Todėl asociacija ragina valdžią įvesti dalinį akcizo grąžinimo mechanizmą vežėjams, kad jie grįžtų savo degalų bakų pildytis Lietuvoje ir biudžetas neprarastų milijonų.
Lietuvoje sumažėjo alkoholio vartojimas, o į biudžetą įplaukė papildomi 200 mln. eurų
Tuo tarpu nuo 2017 m. Lietuvoje įsigalioję griežtesni alkoholio kontrolės įstatymai davė reikšmingų rezultatų – alkoholio vartojimas sumažėjo, o biudžeto pajamos išaugo. Per šešerius metus gryno alkoholio suvartojimas vienam gyventojui sumažėjo nuo 13,2 iki 11 litrų, o akcizų įplaukos į biudžetą padidėjo 200 mln. eurų.
Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) eksperto Mindaugo Štelemėko, tai įrodo, kad tokios priemonės ne tik efektyviai mažina alkoholio prieinamumą, bet ir prisideda prie ekonomikos stiprinimo.
Griežtesnė politika taip pat turėjo įtakos visuomenės sveikatai – per metus mirčių, susijusių su alkoholio vartojimu, sumažėjo 1,5 tūkst., o per dešimtmetį su alkoholiu susijęs mirtingumas Lietuvoje krito 20 proc.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, dar prieš dešimtmetį Lietuva buvo viena daugiausiai alkoholio vartojančių šalių Europoje, tačiau nuosekliai įgyvendinti ribojimai pakeitė šią tendenciją.
Ekspertai pabrėžia, kad svarbiausi veiksniai buvo akcizų didinimas, prekybos apribojimai ir alkoholio reklamos draudimas.
Tačiau sveikatos politikos specialistai perspėja, kad jei alkoholio kontrolės priemonės bus sušvelnintos, vartojimas ir su juo susijusios problemos gali vėl išaugti.
Kanados mokslininkas Jurgenas Rimas pastebi, kad tokios tendencijos jau buvo matomos kitose šalyse – kai tik prevencijos priemonės susilpnėja, alkoholio daroma žala vėl didėja. Ekspertai ragina Lietuvą neatsitraukti ir toliau stiprinti priemones, kurios prisideda ne tik prie visuomenės sveikatos gerinimo, bet ir prie valstybės ekonominės gerovės.
Lietuvoje vėl kilo kuro kainos: benzinas brango 0,3%, dyzelinas – 0,1%
Tuo tarpu per praėjusią savaitę Lietuvoje šiek tiek išaugo kuro kainos: benzinas pabrango 0,3 proc., o dyzelinas – 0,1 proc. Palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuvoje benzinas yra 12 proc. pigesnis, o dyzelinas – 1 proc. pigesnis nei vidutiniškai Europoje. Pirmadienį benzinas Lietuvoje kainavo 1,50 Eur/l, o dyzelinas – 1,62 Eur/l, o šios kainos atitinka pernai metų lygį.
Lyginant su kitomis Baltijos šalimis, Lietuvoje benzinas išlieka pigiausias, tačiau dyzelinas Estijoje šiuo metu yra 0,07 Eur/l pigesnis nei Lietuvoje. Per pastarąsias 12 mėnesių benzino kainos Lietuvoje pakilo 0,7 proc., o dyzelino kainos šiek tiek sumažėjo. Tuo tarpu Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje dyzelino kainos per savaitę mažėjo 0,1–0,5 proc.
Naftos kainos pasaulinėje rinkoje šiek tiek mažėjo, tačiau tai neturėjo didelės įtakos Lietuvos kuro kainoms. Per vasario mėnesį didmeninė benzino kaina Lietuvoje sumažėjo 0,03 Eur/l, o dyzelino kaina išliko nepakitusi.
