Nors išnaudojama vos 16% COVID-19 vakcinų, Lietuva jų perka vis daugiau
COVID-19 pandemija jau yra praeityje ir niekas masiškai nebesiskiepija nuo šios ligos. Tačiau Lietuva ir kitos Europos šalys jau keletą metų laikosi sutartinių įsipareigojimų dėl COVID-19 vakcinų pirkimo. Nors realus jų poreikis smarkiai sumažėjo, perkamų vakcinų kiekiai toliau auga, o nepanaudotos dozės dažniausiai yra tiesiog išpilamos. O dabar Lietuva kartu su kitomis ES narėmis pasirašė naują sutartį su „Moderna“, leisiančią įsigyti dar daugiau dozių, net jei šiuo metu sunaudojama vos 16% jau įsigytų vakcinų.
Tad Lietuva susiduria su paradoksalia situacija – vakcinų užsakoma vis daugiau, tačiau jų poreikis mažėja. Nors pandemijos pradžioje skiepijimosi tempai buvo gan dideli, dabar susiduriama su itin žemu vakcinavimosi lygiu.
Pavyzdžiui, Kauno miesto poliklinikoje, turinčioje 163 tūkst. pacientų, per rugsėjo–lapkričio mėnesius nuo COVID-19 paskiepyta vos apie 700 žmonių – mažiau nei pusė procento visų pacientų. Sausio mėnesį skiepijosi tik 10 žmonių. Tai reiškia, kad didžioji dalis vakcinų lieka nepanaudotos ir galiausiai yra tiesiog sunaikinamos.
Poliklinikos padalinio vadovė Iveta Dubrova teigia, kad skiepytis ateina vos vienas ar du žmonės, todėl likusios tos pačios partijos vakcinos turi būti nurašytos[1]. Tokia pati tendencija stebima ir kitose gydymo įstaigose. Iš 135 tūkst. valstybės šiam sezonui nupirktų COVID-19 vakcinų buvo sunaudota tik 16%.
Nepaisant tokios situacijos, vakcinų pirkimo apimtys ne mažėja, o didėja. Naujajam sezonui planuojama įsigyti 180 tūkst. dozių, o 2026-aisiais – net 276 tūkst.
Tai nėra pirkimai, kurie daromi dėl sveikatos specialistų rekomendacijų. Lietuva perka niekam nereikalingas COVID-19 vakcinas dėl ilgametės Europos Komisijos (EK) ir farmacijos kompanijų sutarties, kurios nei EK, nei Lietuva neketina tinkamai peržiūrėti ar apskritai nutraukti.
Europos Komisija pasirašė naują sutartį su „Moderna“ dėl 146 mln. COVID-19 vakcinų
Europos Komisija ir toliau tęsia vakcinų pirkimą. Sausio 24 d. buvo pasirašyta nauja sutartis su farmacijos bendrove „Moderna“, pagal kurią 17 šalių įsigys iki 146 mln. COVID-19 vakcinos dozių. Šiai sutarčiai vadovauja Komisijos Sveikatos ekstremaliųjų situacijų parengties ir reagavimo institucija (HERA), kuri į sutartį įtraukė 15 ES valstybių narių, taip pat Norvegiją ir Šiaurės Makedoniją.
Europos Komisija argumentuoja, kad ši sutartis esą padės geriau pasiruošti galimoms naujoms pandemijoms ir stiprinti vakcinacijos kampanijų veiksmingumą. Belgijos eurokomisarė Hadja Lahbib teigia, kad „Moderna“ vakcinos yra patogesnės naudojimui, nes gali būti laikomos įprastuose šaldikliuose ir tiekiamos iš anksto užpildytuose švirkštuose[2].
Tačiau šie „privalumai“ neatremia fakto, kad didžioji dalis jau įsigytų vakcinų net nėra sunaudojamos. Be to, ekspertai pabrėžia, kad tikrasis COVID-19 skiepų poveikis vis dar nėra žinomas, o bėgant laikui išaiškėja vis daugiau faktų apie galimą žalą sveikatai ar net mirties atvejus.
Verta paminėti, kad naujoji sutartis sudaryta ketveriems metams ir suteikia šalims galimybę pirkti vakcinas pagal jų nacionalinius sveikatos poreikius, tačiau nėra nustatyto minimalaus pirkimo reikalavimo. Šis aspektas teoriškai turėtų leisti šalims pačioms spręsti, kiek dozių joms reikia. Tačiau praktikoje matome, kad net ir sumažėjus skiepijimosi mastams, Lietuva vis tiek įsipareigoja pirkti didelius kiekius vakcinų, kurias vėliau tiesiog dovanoja kitoms šalims arba utilizuoja.
Ar Lietuva ir toliau švaistys lėšas niekam nereikalingoms vakcinoms?
Paskutiniais metais Lietuva turėjo sunaikinti milžiniškus COVID-19 vakcinų kiekius. 2023 m. buvo utilizuota daugiau nei 2,5 mln. vakcinų dozių, kurių vertė siekė 47 mln. eurų. 2024 m. sunaikinta dar per 200 tūkst. vakcinų, kainavusių daugiau nei 4 mln. eurų. Tai rodo ne tik milžiniškas finansines išlaidas, bet ir akivaizdžią vakcinų pirkimo politikos nesėkmę. O pati Lietuva jau spėjo pagarsėti kaip daugiausiai vakcinų išmetusi šalis visoje ES.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Ginreta Megelinskienė aiškina, kad nors 2023 m. buvo nupirkta per 500 tūkst. vakcinų, jų kiekiai esą šiek tiek sumažinti. Tačiau Europos valstybės vis dar susiduria su vakcinų pertekliumi, todėl didelė dalis jų yra tiesiog utilizuojama arba perduodama kitoms šalims be jokio atlygio.
Lietuvos valdžia ir Europos Komisija nesvarsto galimybės peržiūrėti ilgalaikės sutarties su vakcinų tiekėjais, nes, kaip teigiama, jau buvo pritaikytos tam tikros nuolaidos. Tačiau realybė išlieka tokia pati – vakcinos perkamos, nors jų poreikis akivaizdžiai mažėja ir dauguma žmonių apskritai nemato prasmės skiepytis nuo koronaviruso.
Be to, atsižvelgiant į vakcinų utilizavimo mastą ir finansinius nuostolius, Generalinė prokuratūra jau yra pradėjusi tyrimą, siekdama išsiaiškinti, ar perkant didelius COVID-19 vakcinų kiekius ir vėliau jas naikinant nebuvo padaryta nusikalstamos veikos. Tačiau nepaisant pradėto tyrimo, Lietuva ir toliau nestabdo besaikio koronaviruso vakcinų pirkimo. Panašu, kad bent kelis artimiausius metus vakcinos bus perkamos tik tam, kad vėliau jas oriai išpiltume lauk…
