Ekspertai: tikrasis skiepų poveikis vis dar nežinomas

Prestižinė virusologijos įstaiga atskleidė savo COVID-19 krizės valdymo protokolus

Ketvirtadienį Roberto Kocho institutas (RKI) – centrinė federalinė institucija, atsakinga už ligų prevenciją ir kontrolę Vokietijoje – paskelbė nesuredaguotus instituto krizių valdymo protokolus. Jie atskleidė nemalonią tiesą ir patvirtino milijonų pasaulio gyventojų skepticizmą dėl COVID-19 pandemijos valdymo^[1].

Protokoluose kalbama apie skiepų nuo koronaviruso veiksmingumą, galimas ilgalaikes pasekmes nuolat dėvint veidą dengiančias, apsaugines kaukes, problemas registruojant vakcinos padarytą žalą ir kitas situacijas, susijusias su 2020 m. po pasaulį išplitusiu virusu, vakcinos su juo kovoti naudojimu bei tai lydėjusiu chaosu.

Pavyzdžiui, 2020 m. gegužės 2 d. RKI protokole teigiama:

„Šalutinis poveikis: seni ir labai seni žmonės, gyvenantys globos namuose ar panašiose įstaigose, teigia, kad šalutinį poveikį, susijusį su socialine ir fizine atskirtimi, jie mato kaip didesnę baimę, nei nerimą dėl galimos mirties nuo COVID-19.“

2021 m. sausio 8 d., kai buvo prasidėjusi pirma didelė skiepijimo nuo koronaviruso kampanija, buvo rašoma:

„Vakcinos poveikis dar nežinomas“, taip pat pridėta, kad „apsaugos trukmė taip pat nežinoma“.

Tačiau jau netrukus, visoje Vokietijoje šio „nežinomo poveikio“ ir „nežinomos apsaugos trukmės“ vakciną Vokietijoje jau buvo gavę 2 370 735 žmonės, o dar po keturių savaičių šis skaičius išaugo iki 5 420 388.

RKI privačiai reiškė abejones ne tik dėl vakcinos, tačiau ir dėl tokių apsaugos nuo koronaviruso priemonių kaip medicininės veido kaukės. 2020 m. kovo 19 d. protokole teigiama:

„RKI nuo pat pradžių teigė, kad kaukės gali būti naudingos išorinei apsaugai, bet tai neturėtų būti rekomendacija visiems gyventojams“.

2020 m. spalio mėnesį datuojamame dokumente nurodoma, kad „nėra įrodymų“, patvirtinančių, jog FFP2 medicininės kaukės gali užkirsti kelią COVID-19 plitimui. 

Tačiau apie sav abejones RKI prabilti viešai nesiryžo, nes bijojo, kad sulaukęs kritikos, bus pašalintas iš bendrojo visuomenės sveikatos diskurso.

„Jei RKI nevykdys politinio reikalavimo, kyla pavojus, kad politinių sprendimų priėmėjai patys parengs rodiklius ir (arba) nebeįtrauks RKI į panašias komisijas.“

Kiek anksčiau visuomenei paskelbti Roberto Kocho instituto (RKI) dokumentai taip pat parodė, kad tyrėjai įspėjo, jog jų analizė rodo, kad bent jau Afrikoje, visiškas karantinas ir užsidarymas siejamas su „tikėtinu vaikų mirtingumo padidėjimu“^[2]. 

„Iš dalies, karantino pasekmės yra sunkesnės nei pats virusas“, – teigiama 2020 m. gruodžio mėnesio ataskaitoje.

Tačiau šios išvados niekada nebuvo paviešintos, nors tyrėjai posėdžių protokoluose aiškiai pasisakė už atvirą informavimą apie savo tyrimus. Pati Vokietijos vyriausybė pasirinko taikyti teisės aktus, kuriuos tyrėjai patarė atmesti. 

Paviešinta informacija skatina pleištą Vokietijos politikų gretose

Ši informacija Vokietijoje jau sukėlė tam tikrus nesutarimus politikų ir mokslininkų tarpe. Bundestago pirmininko pavaduotojas Volfgangas Kubickis Vokietijos žiniasklaidai pareiškė, kad RKI krizių protokolai, kurių dalis dabar paviešinta, kelia didelių abejonių, ar politinės priemonės, skirtos kovoti su koronaviruso pandemija, tikrai buvo priimtos remiantis moksliniais duomenimis.

V. Kubickis taip pat paragino Vokietijos federalinį sveikatos apsaugos ministrą Karlą Lauterbachą pateikti visus protokolus visuomenei be redakcinių pataisų, kad būtų užtikrintas visiškas skaidrumas dėl vidinių diskusijų ir sprendimų pagrindo.

„Jei Karlas Lauterbachas nevykdys mano prašymo, kaip parlamentaras stengsiuosi jį įtikinti atskleisti šią informaciją, kad pagaliau būtų patenkintas prašymas visa tai išaiškinti“, – teigia V. Kubickis.

Buvęs Vokietijos Krikščionių demokratų sąjungos partijos lyderis Arminas Laschetas taip pat pareiškė, kad RKI privalo viešai paskelbti savo išvadas.

„Turime viską atskleisti. Matote, kokios skirtingos buvo tuometinės RKI diskusijos ir kaip mažai iš šios nuomonių įvairovės galiausiai pateko į konkrečią politiką. Buvo taip: arba tu esi už vieną priemonę, arba tu esi koronaviruso neigėjas. Tačiau buvo daug tarpinių variantų“, – sakė jis primindamas, kaip bet kokios išsamesnės diskusijos dėl COVID-19 politikos buvo smerkiamos ir tildomos.

Atskleisti informaciją RKI privertė teisinis ginčas su vietine žiniasklaidos priemone

O pastaruoju metu sparčiai viešinamus Roberto Kocho instituto (RKI) dokumentus atskleisti privertė ne kas kitas, bet teisinė kova su „Multi-polar“, nedideliu Vokietijos internetiniu žurnalu. Būtent ši žiniasklaidos priemonė aktyviai dirbo siekiant, kad slapta informacija apie COVID-19 pandemijos valdymą būtų atskleista^[3].

O šis siekis nebuvo lengvas. RKI yra prestižinis JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro atitikmuo Vokietijoje. Šio instituto paskirtis yra moksliškai pagrįsti Vokietijos vyriausybės sprendimus dėl visuomenės sveikatos krizių. Jis taip pat daro didelę įtaką mažesnėms kaimyninėms šalims, pavyzdžiui, Austrijai, kurioje RKI pasiūlymai laikomi auksiniu sveikatos politikos standartu.

Nepaisant to, „Multi-polar“ siekė išsiaiškinti, kokiu moksliniu pagrindu buvo apribotos pagrindinės žmonių laisvės, uždarytos mokyklos, įvestas karantinas ir pradėta beveik priverstinė vakcinacijos kampanija.

Tokiam žurnalo smalsumui nepritarė kiti žiniasklaidos atstovai, didžioji Vokietijos žiniasklaida, kuri „Multi-polar“ laikė priklausantį „marginalinei žiniasklaidai“, vadino „sąmokslininkų leidiniu“ ir pan. Nepaisant to, „Multi-polar“ pavyko bent iš dalies įgyvendinti savo tikslus.

Praėjusių metų pavasarį žurnalas iš RKI gavo 2 500 puslapių COVID-19 protokolų, datuojamų nuo 2020 m. pradžios iki 2021 m. balandžio mėnesio. Vis tik, bylos buvo smarkiai suredaguotos. Netrukus, „Multi-polar“ pateikė antrą teisinį ieškinį, siekdama išsireikalauti, kad būtų atskleistos suredaguotos dalys, kurios sudaro maždaug trečdalį dokumentų. Leidinys taip pat prašė pateikti 2021 m. pavasario ir vėlesnių metų dokumentus, kuriuose gali būti dar svarbesnių faktų, pavyzdžiui, susijusių su skiepų pasais. „Multi-polar“ ieškinys galiausiai buvo patenkintas ir dalis dokumentų paskelbti visuomenei.

Dokumentus paskelbus visuomenei, RKI aiškino, kad dalis jų buvo redaguojama dėl asmens duomenų, intelektinės nuosavybės, komercinių paslapčių ir ypatingų viešųjų interesų, tokių kaip vidaus ir visuomenės saugumas bei tarptautiniai santykiai.

„Likusieji protokolai, iki pat RKI posėdžių pabaigos 2023 m. liepos mėnesį, turėtų būti paskelbti kuo skubiau, tinkamai juos peržiūrėjus ir įtraukus trečiąsias šalis“, – ketvirtadienį paskelbė institutas^[4].