Suprasti akimirksniu
  • Valdantieji visiškai užsimerkė: nusispjaut ar išliks ūkininkai ir kiti žemdirbiai?
  • Žemės ūkio ministerijos siūloma finansinė parama – gerokai per menka
  • Baiminamasi dėl madingu tapusio Žaliojo kurso pasekmių
  • Protestuoja veltui dalindami pieną
  • Į protestus kyla tūkstančiai Nyderlandų ūkininkų
Šaltiniai
Ūkis
Ūkininkai jaučiasi neišgirsti. Dano Meyerso/Unsplash nuotrauka

Valdantieji visiškai užsimerkė: nusispjaut ar išliks ūkininkai ir kiti žemdirbiai?

Lietuvos žemdirbiai pareiškė neketinantys pasiduoti, kai mato akivaizdų ūkių naikinimą Lietuvoje ir jau kovo 23-ąją pareiškė vėl besijungiantys į protesto akciją prie Seimo. Baiminamasi, kad dabartinis valdančiųjų neveiksnumas ir priimami žemdirbiams nepalankūs sprendimai gali privesti prie visiško turimų ūkių likvidavimo. Tačiau Žemės ūkio ministerija ramina įsiaudrinusius ūkininkus ir žada, kad jau gegužės pabaigoje turėtų juos pasiekti skirta finansinė parama.

Ūkininkai teigia, kad situacija šalyje ne tik negerėja, bet ir sparčiai garma žemyn – pieno sektorius jau yra ant išnykimo ribos, o valdžios institucijos tik rodo savo visišką aplaidumą bei negebėjimą sukurti instrumentų prieš perdirbėjus ir prekybininkus.

Tačiau kenčia ne tik pienininkai, bet ir augalininkyste užsiimantys ūkininkai, mat jau yra paleistos jiems virvę ant kaklo užmaunančios iniciatyvos: trąšų naudojimo mažinimas ir apmokestinimas, augalų apsaugos priemonių taikymas, nurodymai, ką ir kaip auginti.

Dabar jau esą pagaliau atsižvelgiant į žemdirbių išreikštą kritiką taisomas Strateginis planas, nuo kurio įsigaliojimo praėjo vos keli mėnesiai. Tuo tarpu Žemės ūkio ministerija taip pat nerodo jokių pastangų atsakingai atstovauti jai patikėto sektoriaus interesų.

„Susirūpinimas dėl ateities kyla visuose ūkiuose: gyvulininkystės, augalininkystės, paukštininkystės, kiaulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir kituose“, – nurodoma ūkininkų išplatintame kvietime į protesto akciją.

Protesto akciją jau šį ketvirtadienį (kovo 23 dieną) 11 valandą prie Seimo organizuoja Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, Lietuvos grūdų augintojų asociacija, Lietuvos pieno gamintojų asociacija, Lietuvos veislinių kiaulių augintojų ir gerintojų asociacija bei kitos žemdirbių savivaldos organizacijos.

Kovo 23-ąją ūkininkai vėl jungiasi į protesto akciją. Vitalijos Jankauskaitės/feisbuko paskyros ekrano nuotrauka
Kovo 23-ąją ūkininkai vėl jungiasi į protesto akciją. Vitalijos Jankauskaitės/feisbuko paskyros ekrano nuotrauka

Žemės ūkio ministerijos siūloma finansinė parama – gerokai per menka

Ūkininkams pareiškus apie jau šį ketvirtadienį prie parlamento įvyksiantį didžiulį protestą, kuriame ketina dalyvauti net apie 2 500 žmonių, taip pat buvo akcentuota, kad pasiduoti neketinama, o Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis net pareiškė, kad lietuviams į talką atvažiuos ir latvių delegacija[2].

J. Vilionis patikino, kad protesto metu taip pat bus nemokamai dalinamas pienas.

Pienininkų atstovas nepagailėjo kritikos žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui, kuris, pasak jo, „nesupranta, nežino ir nemoka spręsti problemų“, o jo siūloma 8 mln. eurų parama yra gerokai per maža – esą tam, kad ūkininkai galėtų išgyventi bent 5 mėnesius, reikėtų bent 40 mln. eurų.

Žemės ūkio kooperatyvo „Pieno puta“ direktorė Jūratė Dovydėnienė teigė, kad šiuo atveju neveiktų ir siūlymas ūkininkams kooperuotis, mat dabar kooperatyvai yra per maži, kad darytų įtaką. Pasak jos, nebūtų veiksmingas ir siūlymas gamintojams patiems perdirbti pieną, mat tai jau buvo išmėginta.

Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius atkreipė dėmesį, kad kas mėnesį prarandame iki 60-ties pakankamai didelių ūkių.

Tačiau žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas ramina – finansinė parama ūkininkus turėtų pasiekti jau gegužės pabaigoje.

Pienininkų problemoms išspręsti reikalinga gausi finansinė parama. Stijn'o te Strake'o/Unsplash nuotrauka
Pienininkų problemoms išspręsti reikalinga gausi finansinė parama. Stijn'o te Strake'o/Unsplash nuotrauka

Baiminamasi dėl madingu tapusio Žaliojo kurso pasekmių

Savo nuogąstavimus dėl dabartinės situacijos ir Aplinkos ministerijos sprendimo įvesti Žaliąjį kursą pažėrė ir šalies grūdininkai, kuriems padedama ne išgyventi dabartinėmis sąlygomis, bet veikiau priešingai – sudaromos vis sudėtingesnės sąlygos išlikti.

Žemdirbių atstovai jau išreiškė savo pagrįstas baimes dėl galimo maisto nepritekliaus Europos Sąjungoje, jei ir toliau nebus imtasi jokių priemonių siekiant sušvelninti Žaliojo kurso reikalavimus ir pagaliau nebus įsiklausyta į Jungtinių Amerikos Valstijų žemės ūkio departamento parengtą pasekmių ataskaitą Europai įgyvendinant tokius reikalavimus. Kitu atveju laukia liūdnos pasekmės – net ketvirtadaliu sumažėsianti maisto gamyba ES ir krisiančios pajamos iš žemdirbystės.

Ne tik Žemės ūkio ministeriją, bet ir Aplinkos ministeriją ūkininkai kaltina neveiksnumu – jau nuo vasario pradžios žemdirbiai pradėjo kilti į protesto akcijas prieš Simono Gentvilo vairuojamos ministerijos vienbalsiškumą ir visišką ūkininkų pastabų ignoravimą.

Grūdininkams didžiulį įniršį kelia ministerijos sprendimas išplėsti apsaugos zonas prie paviršinių vandens telkinių, nors, kaip tikino aplinkos viceministras Danas Augutis, ūkininkai esą dažnai painioja apsaugos juostos ir apsaugos zonos sąvokas, nors jose galioja skirtingi draudimai.

Protestuoja veltui dalindami pieną

Vasario pradžioje reaguodami į žemumas pasiekusias pieno supirkimo kainas, Lietuvos pienininkai vienbalsiai sutarė nebeleisią iš savęs tyčiotis supirkėjams ir prekybininkams. Nors pienas supirktas itin mažomis kainomis, pieno produktų kainos parduotuvių lentynose išliko tos pačios.

Todėl ūkininkai susibūrė į akciją ir nusprendė save kaip reikiant „palinksminti“ pieną pildami kas į kanalizaciją, kas į griovius, o kas tiesiog veltui išpilstydamas į žmonių atsineštą tarą. Tai privertė prekybininkus pasukti galvas – žmonės pieną gavo dykai prie parduotuvių įėjimo ir nebe taip uoliai pirko esantį prekybcentrių lentynose. Todėl kai kurie prekybos tinklai ėmėsi pieno produktų kainų mažinimo.

Primename, kad siekiant išspręsti pienininkų problemą, vasario 7 dieną įvykusiame Rokiškio rajono ūkininkų išplėstiniame tarybos posėdyje buvo patvirtinta rezoliucija, kuria reikalauta atkreipti dėmesį į dabartines problemas ir priimti reikiamus sprendimus joms išspręsti.

Į protestus kyla tūkstančiai Nyderlandų ūkininkų

Tuo tarpu į protestus prieš vyriausybės planus apriboti azoto išmetimą jungiasi tūkstančiai Nyderlanduose gyvenančių ūkininkų[1]. Jų teigimu, tokia politika reikštų pabaigą daugeliui ūkių ir duotų neigiamą poveikį maisto gamybai.

Teigiama, kad tokių sprendimo būdų vyriausybė ėmėsi atsižvelgdama į palyginti didelį gyvulių skaičių ir intensyvų trąšų naudojimą, o dėl to esą azoto oksidų kiekis Nyderlandų ir Belgijos dirvožemyje bei vandenyse yra didesnis nei tą leidžia ES taisyklės.

Anot proteste dalyvavusių ūkininkų grupių, tokia problema yra perdėta, o valdančiųjų siūlomi sprendimai – neteisingi ir neveiksmingi.

Protestu buvo reikalaujama nutraukti kuro mokesčio lengvatas naftos perdirbimo ir anglių gamykloms, kurios buvo įvestos siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo, o taip pat prašoma nutraukti ir ES lygmeniu sutartas lengvatas aviacijos ir laivybos pramonei.