Pienininkų protestas – tik garui nuleisti?

Įtaria, kad dabartinių protestų vedliai gali būti palankūs valdančiųjų partijai

Lietuvos pienininkams buriantis į protestus ir reikalaujant geresnių pieno supirkimo sąlygų pačiais įvairiausiais būdais, jau pasigirsta ir pasvarstymų, kad visi šie protestai gali būti susieti su artėjančiais savivaldos rinkimais, iki kurių liko mažiau nei dvi savaitės. Ūkininkai ne kvaili ir supranta, kad turi lygiai dvi savaites iš konservatorių išsireikalauti geresnio sau rytojaus, o štai patys konservatoriai esą daro viską, kad tik šiuos balsus pritildytų ir net esą buria tuos pačius ūkininkus į butaforinius piketus.

Tokiomis mintimis pasidalijo visuomenės sveikatos specialistė bei politikė Vitalija Jankauskaitė ir pridūrė jau turinti tame šiek tiek patirties. Keliama versija, kad nuo kėdžių kylančius ūkininkus į protestus veda ne šiaip bet kas, o veikėjai, kurie yra siejami su konservatorių partija, kurie neva „daro“ protestą, bet veikiausiai, kaip jau minėta, tik butaforinį, garui nuleisti.

Reaguodama į tai, kad jau šį penktadienį organizuojamas protestas Vilniuje, kai visi pieno ūkininkai yra skatinami autobusais judėti į sostinę, V. Jankauskaitė spėjo, kad po tariamo protesto galimai tie patys jame sudalyvavę pienininkai liks it musę kandę ir dalysis pastebėjimais, kad veltui jame dalyvavo, nors tiek ruošėsi, o ir pieną nemokamai dalijo.

Visgi, pergalės fanfarų V. Jankauskaitė nenumato tol, kol patys pienininkai leisis, kad jais būtų manipuliuojama ir neveiks stipri ūkininkų savivalda.

Nors tai tik V. Jankauskaitės asmeninės įžvalgos, internautai jai pritarė, kad Lietuvoje viskas galimai yra daroma tam, kad neliktų ūkių, o patys ūkininkai leidžia taip su savimi elgtis. Tiesa, protestai pasirodė silpnoki, nors po jų ir jaučiamas šioks toks sujudimas, dėl ko šiek tiek nukrito ir pieno produktų kainos.

Žmonės pasigenda ūkininkų susivienijimo, o ne pavienių asmenų „parėkavimo“, juk ūkininkų Lietuvoje skaičiuojama 14 tūkstančių.

Kai kurie ūkininkai nusprendė nebetiekti pieno, jei už jį mokama tiek mažai

Į sumenkusias pieno supirkimo kainas ūkininkai sureagavo skirtingai, bet sunku būtų nuslėpti, kad reakcijos buvo neigiamos. Pavyzdžiui, Tauragės rajono Girininkų kaime ūkininkaujantis ir pieninių karvių bandą laikantis Egidijus Kleinaitis neapsikentęs iki šiol iš jo pieną supirkusio „Žemaitijos pieno“ savivalės, vieną rytą nusprendė savo karvių pieno jam nebeparduoti^[1].

Pasak ūkininko, vieną rytą atvykęs pienovežis pasiūlė dar mažesnę kainą nei sutarta, tačiau šiam kategoriškai atsisakius parduoti savo pieną, galiausiai kaip malonė jam buvo pasiūlyti 32 centai už pieno kilogramą.

Visgi, pieno supirkėjų savivalei E. Kleinaitis tikino nenusileisiantis ir sukauptą pieną tiesiog išpilsiantis į griovį arba išvešiantis į miestą ir išdalinsiantis dykai.

Pienininkas atkreipė dėmesį, kad pagal Pieno įstatymą apie keičiamas (šiuo atveju mažinamas) pieno supirkimo kainas ūkininkai turi būti įspėti prieš 30 dienų, bet supirkėjai esą tvirtina, kad jie mažina ne pieno supirkimo kainas, bet piniginius priedus.

Vasarį lydi pienininkų protestai

Pienininkai jungiasi į protestus nuo pat vasario pradžios – iš pradžių sukruto Šilutės rajono ūkininkai, nusprendę savo nepasitenkinimą žemomis pieno supirkimo kainomis kiekvienas demonstruoti savaip – vieni išpildami pieną į kanalizaciją, kiti duodami pienu gyventojams pasimėgauti nemokamai, o treti – prie parduotuvių statydami kryžius.

Tada į protestus pradėjo jungtis ir pienininkai iš kitų Lietuvos miestų – sukruto daugiau kaip šimtas Aukštaitijos regiono ūkininkų, tarp kurių buvo ir keletas rokiškėnų, nusprendusių savo nepasitenkinimą išlieti prie akcinės bendrovės „Rokiškio sūris“ durų. Tačiau įmonės vadovas pasirodė geranoriškas ir prieš piketuojančius ūkininkus priešiškai nenusiteikęs – priešingai, šiems išreiškė net palaikymą^[2].

Nemokamo pieno gavo paskanauti ir kauniečiai – praėjusį trečiadienį ūkininkai iš Telšių į laikinąją sostinę atvežė net 16 tonų pieno, kurį dalijo prekybos miestelio „Urmas“ aikštelėje^[3].

Kai kurie kauniečiai buvo geranoriški ir net už dykai dalinamą pieną susimokėjo – nors ir ne tiek, kiek parduotuvėje, bet ūkininkams simbolinę duoklę atidavė.

Ūkininkai prisijungė prie rezoliucijos

Rokiškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Petkevičius patikino, kad vasario 7 dieną įvykusiame Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos išplėstiniame tarybos posėdyje buvo patvirtinta rezoliucija, prie kurios prisijungė ir kitos Lietuvos rajonų ūkininkų sąjungos, taip pat ir žemdirbius vienijančios organizacijos.

Minimoje rezoliucijoje užsimenama, kad Lietuvos pieno sektorius išgyvena krizę dėl 6 mėnesiams sumažintos žaliavinio pieno supirkimo kainos, dėl kurios mažėja ūkių ir karvių skaičius. Teigiama, kad nėra aiškios sektoriaus ateities vizijos, o aplinkosaugos reikalavimai ir sankcijos ūkininkams griežtėja^[2].

Tuo tarpu pieno gamybos sąnaudos nepadengia savikainos, todėl pieno gamyba tampa neįmanoma. Rezoliucijoje reikalaujama sudaryti sąžiningas ir teisingas pieno sutartis, peržiūrėti įstatymus, vėl įvesti tiesiogines išmokas ir teikti finansinę pagalbą pieno gamintojams.

Ūkininkų teigimu, reikėtų leisti sudaryti ilgalaikes ūkininkų ir perdirbėjų sutartis ir supaprastinti aplinkosaugos vertinimo kriterijus. Turėtų būti numatytos dalinės kompensacijos už telyčių ir pieninių karvių veislės seksuotos spermos įsigijimą.

Primename, kad būdus šiai pieno krizei išspręsti pasiūlė „valstiečiai“, teigę, kad visų pirma Vyriausybė turi būti suinteresuota išklausyti ūkininkų nusiskundimus, prie pagalbos turėtų jungtis ir Žemės ūkio ministerija, skatindama Lietuvos įmones bendradarbiauti su šalies ūkininkais, o konkurencijos taryba turėtų nedelsiant atlikti pieno produktų kainodaros auditą.