Švenčionių rajono savivaldybė: meras, seniūnijos, Pabradė, Labanoras, gyventojai ir naujienos

Kas yra Švenčionių rajono savivaldybė

Švenčionių rajono savivaldybė yra rytų Lietuvoje, pasienyje su Baltarusija, apie 86 km nuo Vilniaus. Centras – Švenčionys, kiti miestai – Pabradė ir Švenčionėliai, miesteliai – Adutiškis, Cirkliškis, Kaltanėnai, Labanoras ir kiti. Plotu (apie 1 690 km², 2,6 % Lietuvos teritorijos) tai aštunta pagal dydį savivaldybė.

Miškai dengia net apie 59 % rajono ploto, o ežerų suskaičiuota 289 – didžiausi Kretuonas ir Asveja. Per rajoną eina Vilniaus–Sankt Peterburgo geležinkelis.

Švenčionių skaičiais

Vieta tarp 60 savivaldybių skaičiuojama nuo didžiausios reikšmės (gyventojai, alga, pajamos), o nedarbo ir socialinės pašalpos gavėjų – nuo mažiausios. Duomenys – Valstybės duomenų agentūros (Oficialiosios statistikos portalo) rodiklių bazė, paimti 2026 m. spalio 12 d.; plotas apskaičiuotas iš gyventojų skaičiaus ir tankio.

Kuo išsiskiria

Švenčionys – miestietiška, bet tuštėjanti pasienio savivaldybė: nors miestuose gyvena apie 62 % gyventojų (trys miestai – Švenčionys, Pabradė ir Švenčionėliai), per dešimtmetį gyventojų sumažėjo 17,5 %, gimstamumas vienas mažiausių, o vidutinė alga (apie 1 992 eurai) – penkta mažiausia šalyje. 2025 m. išvyko apie 230 žmonių daugiau nei atvyko.

Rajono gyvenimą stipriai veikia kariuomenė: Pabradėje veikia Lietuvos kariuomenės poligonas, kuriame treniruojasi ir NATO sąjungininkų pajėgos, todėl rajonas gauna valstybės lėšų infrastruktūrai ir turi daugiau darbo vietų nei kiti panašūs regionai (22-a vieta). Biudžeto pajamos vienam gyventojui (apie 2 768 eurai) – vienuoliktos šalyje. 2023 m. partija „Laisvė ir teisingumas“ laimėjo 15 iš 25 tarybos vietų, meru išrinktas Rimantas Klipčius.

Valdžia: meras, taryba ir 2027 m. rinkimai

Savivaldybės meras – Rimantas Klipčius (rinkimuose iškėlė Partija „Laisvė ir teisingumas“); prisiekė 2023 m. balandžio 21 d.

Savivaldybės tarybą sudaro 25 nariai, išrinktų 2023 m. kovo 5 d. (meras į šį skaičių neįeina). Pagal sąrašus, nuo kurių jie išrinkti, dabartinės tarybos sudėtis tokia:

• Partija „Laisvė ir teisingumas“ – 15
• Lietuvos socialdemokratų partija – 6
• Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – 2
• Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 2

Kiti savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 m. kovo 7 d. Juose bus renkami 25 tarybos nariai ir meras.

Gyventojai

Per dešimtmetį savivaldybė neteko daugiau nei dešimtadalio gyventojų: 2016 m. pradžioje jų buvo 25 347, 2026 m. – 20 908 (–17,5 %). Pagal gyventojų pokytį tai 46-a vieta iš 60, kai visos šalies gyventojų skaičius per tą laiką sumažėjo tik 0,3 %. Daugiau nei pusė gyventojų – 62,0 % – gyvena miestuose (šalyje – 68,5 %).

Vaikai iki 15 metų sudaro 11,3 % gyventojų (šalyje – 14,8 %), pensinio amžiaus žmonės – 26,3 % (šalyje – 21,9 %). Senjorų dalis čia gerokai didesnė nei vidutiniškai Lietuvoje, todėl socialinės ir sveikatos paslaugos savivaldybei yra vienas didžiausių iššūkių. 2025 m. savivaldybėje gimė 84 vaikai (4,0 tūkstančiui gyventojų, šalyje – 6,1), o natūrali kaita (gimusiųjų ir mirusiųjų skirtumas) buvo –321. Išvyko daugiau žmonių nei atvyko: neto migracija buvo –230, iš jų vidaus migracijos saldo – –279.

Darbas, algos ir verslas

2026 m. antrąjį ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis savivaldybėje buvo 1 992 € (neto – 1 272 €). Tai 76 % šalies vidurkio (2 616 €) ir 56-a vieta tarp 60 savivaldybių. Per metus (palyginti su 2025 m. II ketv.) bruto alga padidėjo 9,8 %.

Registruotų bedarbių 2025 m. buvo 8,7 % darbingo amžiaus gyventojų (šalyje – 8,6 %); pagal šį rodiklį savivaldybė yra 30-oje vietoje (1 – mažiausias nedarbas). 2016 m. jis buvo panašus – 9,3 %. 2026 m. rugpjūčio mėnesį Užimtumo tarnyboje savivaldybėje buvo registruoti 996 bedarbiai.

2026 m. pradžioje savivaldybėje veikė 600 ūkio subjektų – 28,7 tūkstančiui gyventojų (šalyje – 55,6). Savivaldybės teritorijoje veikiančiose įmonėse ir įstaigose 2026 m. II ketv. dirbo 7 084 samdomi darbuotojai, arba 339 tūkstančiui gyventojų.

Rajono ekonomikos pagrindas – miškininkystė ir medienos perdirbimas, kariuomenės aptarnavimo paslaugos Pabradėje, smulkusis verslas ir poilsio turizmas prie ežerų. Žemės ūkio paskirties žemė užima tik apie 29 % ploto. Ūkio subjektų tūkstančiui gyventojų – vieni mažiausių skaičių šalyje.

Savivaldybės biudžetas

2025 m. savivaldybės biudžetas gavo 57,9 mln. eurų pajamų – 2 768 € vienam gyventojui (visų savivaldybių vidurkis – 2 505 €, vieta pagal pajamas vienam gyventojui – 11). Palyginti su 2021 m. (34,1 mln. eurų), pajamos išaugo 70 %. Gyventojų pajamų mokestis sudarė 47,5 % pajamų, valstybės dotacijos – 39,1 %.

Išlaidos 2025 m. siekė 57,0 mln. eurų. Didžiausia jų dalis teko švietimui (36,4 %), socialinei apsaugai (14,4 %), ekonomikai (keliams, transportui, verslo plėtrai) (11,5 %).

Geografija ir gamta

Didesnioji rajono dalis yra Švenčionių aukštumoje, vakarinis pakraštys – Aukštaičių aukštumoje, jas skiria Žeimenos lyguma; aukščiausia vieta – 250 m Girdžiuliškės kalnas, žemiausia – 116 m ties Žeimenos ir Neries santaka. Teka Žeimena, pietine riba – Neris, rytuose – Birvėta. Didžiausi miškai – Labanoro-Pabradės giria ir Adutiškio miškai; dalis rajono priklauso Labanoro regioniniam ir Aukštaitijos nacionaliniam parkams.

Ribojasi su Ignalinos rajono savivaldybė, Molėtų rajono savivaldybė, Vilniaus rajono savivaldybė, Utenos rajono savivaldybė. Panašaus dydžio ir pobūdžio savivaldybės, su kuriomis verta palyginti rodiklius: Biržų rajono savivaldybė, Akmenės rajono savivaldybė, Joniškio rajono savivaldybė, Anykščių rajono savivaldybė.

Istorija

Švenčionių kraštas istoriškai buvo Vilniaus krašto dalis, 1920–1939 m. – Lenkijos valdžioje, todėl čia gyvena lietuvių, lenkų, rusų ir baltarusių bendruomenės. Švenčionėliai išaugo prie XIX a. nutiesto Peterburgo–Varšuvos geležinkelio. Švenčionių rajonas sudarytas 1950 m., 1995 m. įsteigta Švenčionių rajono savivaldybė.

Seniūnijos ir gyvenvietės

Rajone – 11 seniūnijų. Didžiausios – Pabradės (apie 6,3 tūkst. gyventojų 2021 m.), Švenčionėlių ir Švenčionių (po apie 6 tūkst.). Kitos nedidelės, o mažiausia – Labanoro seniūnija, kurioje gyvena vos apie 200 žmonių.

Seniūnijų plotai – Adresų registro, gyventojų skaičius – 2021 m. visuotinio surašymo duomenys (pagal Vikipediją).

Ką pamatyti

• Labanoro regioninis parkas – ežerai, pušynai, Labanoro bažnyčia.
• Kretuono ežeras ir Žeimenos upė – baidarių maršrutai.
• Nalšios muziejus Švenčionyse.
• Adutiškis – pasienio miestelis su medine bažnyčia prie Baltarusijos sienos.
• Kaltanėnai ir Sariai – Šventosios ir Žeimenos krašto miesteliai.

Gyventojui: kur kreiptis

Daugumą kasdienių reikalų – gyvenamosios vietos deklaravimą, pažymas, socialinės paramos prašymus, žemės ūkio deklaracijas – galima sutvarkyti vienoje iš 11 seniūnijų arba savivaldybės administracijoje (Vilniaus g. 19, LT-18117 Švenčionys). Gyvenamąją vietą deklaruoti galima ir internetu per Registrų centro elektronines paslaugas.

Nuo 2026 m. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą pagrindiniam būstui (0,1–1 %) nustato savivaldybės taryba, tačiau jis taikomas tik vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamą dydį – ne mažesnį nei 450 tūkst. eurų, todėl daugumai šeimų už savo būstą mokėti nereikia. Žemės mokesčio tarifus, vietines rinkliavas (pavyzdžiui, už atliekų tvarkymą) ir lengvatas taip pat tvirtina taryba – jų sprendimai skelbiami savivaldybės svetainėje ir Teisės aktų registre. Bendros visoms savivaldybėms taisyklės ir palyginimai – Lietuvos savivaldybių centre.