Šunys žiemą: letenų priežiūra nuo druskos, ar reikia batukų ir striukės ir kaip apsaugoti šunį nuo šalčio

Daugelis šunų sniegą tiesiog dievina – voliojasi, gaudo snaiges, kasa pusnis. Tačiau žiema šunims kelia ir pavojų: šaltis, kelių druska ir cheminės ledo tirpdymo priemonės, slidūs takai, trumpa diena ir automobilių aušinimo skystis. Šiame straipsnyje – kuriems šunims šaltis pavojingiausias, kaip atpažinti, kad šuniui per šalta, kaip prižiūrėti letenas, ar reikia batukų ir striukės ir ką daryti, jei šuo sušalo. Remiamės Kornelio universiteto veterinarijos koledžo ir Amerikos gyvūnų apsaugos draugijos (ASPCA) rekomendacijomis. Kaip šaltį ištveria skirtingos veislės, skaitykite šunų veislių kataloge.

Šaltis pavojingiausias mažiems, trumpaplaukiams, seniems šunims ir šuniukams

Šunų atsparumas šalčiui labai skiriasi. Kornelio universiteto veterinarai pabrėžia, kad mažų veislių šunims sunkiau išlaikyti šilumą nei dideliems, o šuniukai dar prastai reguliuoja kūno temperatūrą ir turi mažai riebalų. Labiau rizikuoja ir senyvi, sergantys, liesi bei plono kailio šunys. Tuo tarpu šiaurinių veislių šunys su tankiu dvigubu kailiu šaltį ištveria gerai.

Kam šaltis pavojingesnis	Kodėl	Ką daryti
Mažų veislių šunims	mažas kūnas greičiau atvėsta, pilvas arti sniego	trumpesni pasivaikščiojimai, striukė ar megztinis
Šuniukams	dar prastai reguliuoja kūno temperatūrą, turi mažai riebalų	trumpi išėjimai, šiltas guolis
Senyviems ir sergantiems šunims	silpnesnė termoreguliacija, sąnarių skausmai šaltyje	drabužiai, neslidūs paviršiai, šiltas guolis
Trumpaplaukiams ir liesiems šunims	plonas kailis ir mažai poodinių riebalų	striukė ar kombinezonas
Šiaurinių veislių šunims (haskiams, malamutams, samojedams)	tankus dvigubas kailis gerai saugo nuo šalčio	drabužių dažniausiai nereikia, bet letenas vis tiek reikia prižiūrėti

Jei šuo kelia letenas, dreba ar sukasi namo, jam per šalta

Šunys patys parodo, kad jiems šalta. Dažniausi požymiai – letenų kilnojimas nuo žemės, drebulys, sulėtėjęs ėjimas, susigūžimas, cypimas ar noras grįžti namo. Ilgai būnant šaltyje, gali nušalti ausų, letenų ir uodegos galiukai, o sunkiais atvejais išsivystyti hipotermija – pavojingas kūno temperatūros kritimas, kai šuo tampa vangus, mieguistas, lėtai kvėpuoja. Įtarus nušalimą ar hipotermiją, šunį reikia šildyti palaipsniui – vyniojant į šiltus rankšluosčius ar antklodes, – ir nedelsiant kreiptis į veterinarą. Nenaudokite karšto vandens ar plaukų džiovintuvo – staigus šildymas gali pažeisti nušalusius audinius.

Per didelius šalčius mažus, trumpaplaukius ir senus šunis vedžiokite trumpiau, bet dažniau. Nepalikite šuns šaltame automobilyje – žiemą jis greitai atvėsta kaip šaldytuvas. Lauke gyvenantiems šunims būtina sausa, apšiltinta būda, apsaugota nuo vėjo, ir neužšąlantis vanduo.

Kelių druska ir ledo tirpdymo priemonės skaldo letenų pagalvėles

Ledas ir druska ant šaligatvių gali įpjauti ir suskaldyti letenų pagalvėles, o tarp pirštų prilipę sniego gumulai trina odą. ASPCA pabrėžia ir kitą pavojų: šuo, nusilaižęs letenas, praryja druskos ir cheminių medžiagų, kurios gali dirginti burną ir virškinimo traktą. Todėl po kiekvieno žiemos pasivaikščiojimo:

• nuplaukite letenas šiltu vandeniu arba nuvalykite drėgna šluoste, nepamirškite kojų ir pilvo;
• kruopščiai nušluostykite ir nusausinkite tarpus tarp pirštų;
• apžiūrėkite, ar pagalvėlės nesutrūkinėjusios, ar tarp pirštų nėra paraudimų;
• ilgaplaukiams šunims patrumpinkite plaukus tarp pirštų, kad prie jų mažiau limptų sniegas.

Prieš pasivaikščiojimą letenų pagalvėles galima patepti vazelinu ar veterinaro rekomenduotu letenų balzamu – jis sudaro apsauginį sluoksnį ir mažina skilinėjimą. Savo kieme ledą tirpdykite gyvūnams saugiomis priemonėmis arba barstykite smėlį.

Batukai apsaugo letenas, o striukė – mažus ir plono kailio šunis

Batukai šunims nėra būtini, tačiau jie gerai apsaugo letenas nuo druskos, chemikalų, aštraus ledo ir sniego gumulų. Daugeliui šunų iš pradžių batukai atrodo keistai, todėl juos reikia pratinti palaipsniui – namuose, trumpam, už kantrybę apdovanojant skanėstais. Batukai turi gerai priglusti, kad nenuslystų ir netrintų odos.

Striukė ar megztinis ypač praverčia mažų veislių, senyviems ir plono kailio šunims. Kornelio universiteto veterinarai pataria rinktis drabužius, dengiančius didžiąją kūno dalį, – mažiems šunims, kurių pilvas arti sniego, tai padeda išvengti sniego gumulų ant pilvo ir krūtinės. Drabužiai turi būti sausi: šlapia striukė šildo prasčiau nei jokia. Šiaurinių veislių, pavyzdžiui, Sibiro haskių ar samojedų, šunims drabužių paprastai nereikia.

Automobilių aušinimo skystis šunims mirtinai nuodingas

Automobilių aušinimo skysčiuose ir kai kuriose stiklų plovimo priemonėse dažnai yra etilenglikolio – saldaus skonio medžiagos, kuri šunims ir katėms labai nuodinga ir net nedidelis jos kiekis gali sukelti ūmų inkstų nepakankamumą. Kruopščiai išvalykite išsiliejusį skystį garaže ar kieme, laikykite jį šunims nepasiekiamoje vietoje, o, jei įmanoma, rinkitės produktus su mažiau toksišku propilenglikoliu. Jei įtariate, kad šuo laižė aušinimo skystį, nelaukite simptomų – skubiai vežkite jį pas veterinarą.

Tamsiu paros metu šuo turi būti matomas

Žiemą daugelis pasivaikščiojimų vyksta tamsoje. Kornelio universiteto veterinarai pataria šuniui dėvėti atšvaitinę liemenę, antkaklį ar švieselę, o šeimininkams – atšvaitus. Ant ledo saugiau naudoti petnešas su prisegimu priekyje ir įprastą, o ne ištraukiamą pavadėlį. ASPCA primena, kad žiemą, ypač per pūgas, šunys dažniau pasiklysta, nes sniegas užklosto kvapų pėdsakus, todėl per pūgą šunį vedžiokite tik su pavadėliu ir pasirūpinkite, kad jis būtų paženklintas.

Žiemą maudykite šunį kuo rečiau – dažni maudymai, kartu su sausu patalpų oru, sausina odą. Per šalčius aktyvūs šunys, gyvenantys lauke, sunaudoja daugiau energijos, todėl jiems gali prireikti šiek tiek daugiau maisto, o namuose gyvenantiems, mažiau judantiems šunims – priešingai, mažiau. Apie tai rašome straipsnyje apie šunų maistą.

Žiemą šunims trūksta ir judėjimo. Jei per šalčius pasivaikščiojimai trumpesni, šunį galima užimti namuose: uoslės žaidimais, slepiant skanėstus, interaktyviais žaislais ar trumpais dresūros užsiėmimais. Protinė veikla vargina ne mažiau nei bėgiojimas.

Po žiemos pasivaikščiojimo verta patikrinti ir šuns ausų bei uodegos galiukus – jei jie šalti, blyškūs ar skausmingi, šunį sušildykite palaipsniui ir stebėkite. Senyviems šunims, sergantiems sąnarių ligomis, žiemą padeda šiltas, minkštas guolis ir neslidūs kilimėliai namuose.

Jei šuo žiemą dažnai laižo ar kramto letenas, šlubuoja ar tarp pirštų atsiranda žaizdelių, parodykite jį veterinarui – kartais tai ne vien druskos dirginimas, bet ir infekcija.