Šuniuko auginimas: pirmosios savaitės namuose, socializacija, švaros mokymas ir maitinimas

Šuniukas namuose – didelis džiaugsmas ir dar didesnė atsakomybė. Pirmieji mėnesiai lemia, koks šuo jis taps: drąsus ar baikštus, ramus ar neramus, lengvai valdomas ar sunkiai sukalbamas. Šiame straipsnyje – kaip paruošti namus prieš parsivežant šuniuką, kodėl socializacija negali laukti visų skiepų, kaip išmokyti šuniuką švaros, likti vienam ir negraužti visko aplinkui, kiek kartų jį šerti ir ko nedaryti pirmaisiais mėnesiais. Kaip išsirinkti šuniuko veislę ir atsakingą veisėją, skaitykite šunų veislių kataloge.

Šuniukas į naujus namus dažniausiai parsivežamas 8 savaičių

Pirmąsias savaites šuniukas praleidžia su motina ir vados broliais. Tuo metu jis mokosi šunų kalbos, žaidimo taisyklių ir kąsnio stiprumo kontrolės, o geras veisėjas jį pratina prie žmonių rankų, buities garsų ir naujų daiktų. Dažniausiai šuniukai į naujus namus parsivežami 8 savaičių ar šiek tiek vyresni. Atsakingas veisėjas šuniuką atiduoda paženklintą mikroschema, įregistruotą, su pirmaisiais skiepais ir dehelmintizuotą, o kartu perduoda jo gyvūno augintinio pasą.

Lietuvoje visi šunys turi būti paženklinti ir įregistruoti Gyvūnų augintinių registre. Jei šuniuką įsigyjate iš veisėjo, pasitikrinkite, ar jis įregistruotas, ir per nustatytą laiką perregistruokite jį savo vardu.

Prieš parsivežant šuniuką namus reikia paruošti

Šuniukui reikės guolio ramioje vietoje, dubenėlių maistui ir vandeniui, pašaro, kurį jis ėdė pas veisėją, antkaklio ar petnešų, pavadėlio, graužimui skirtų žaislų ir švaros priemonių. Daugelis šeimininkų naudoja narvą ar aptvarą – jei šuniukas pratinamas prie jo palaipsniui ir maloniai, jis tampa saugia vieta poilsiui ir padeda mokyti švaros.

Apsaugokite namus taip, kaip saugotumėte juos ropojančiam vaikui: paslėpkite elektros laidus, vaistus, buitinę chemiją, batus ir smulkius daiktus, kuriuos šuniukas galėtų praryti. Iš anksto pasirinkite veterinarijos kliniką ir susitarkite dėl pirmojo vizito per kelias dienas po parsivežimo.

Svarbiausias socializacijos laikotarpis trunka iki maždaug 14 savaičių

Amerikos veterinarijos gyvūnų elgsenos draugija (AVSAB) pabrėžia, kad svarbiausias šuniuko socializacijos laikas – pirmieji trys gyvenimo mėnesiai. Tuo metu šuniukas lengviausiai priima naujus žmones, gyvūnus, garsus, vietas ir patirtis. Šuniukai, kuriems trūko socializacijos, vėliau dažniau būna baikštūs, nerimastingi ar agresyvūs, o elgesio problemos – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių šunys atiduodami į prieglaudas.

Todėl AVSAB laikosi pozicijos, kad šuniukai turėtų būti socializuojami dar nebaigus skiepų serijos. Šuniukų užsiėmimus galima pradėti lankyti 7–8 savaičių, gavus pirmuosius skiepus ir dehelmintizavus. Kol skiepų serija nebaigta, šuniuką galima nešti ant rankų į naujas vietas, vežti automobiliu, supažindinti su sveikais, paskiepytais šunimis, tačiau vengti vietų, kur daug nežinomų šunų ir jų išmatų. Kaip sudaromas skiepų planas, rašome straipsnyje apie šunų skiepus.

Pirmuosius mėnesius šuniukui reikia vis kitų užduočių

Amžius	Kas svarbiausia
3–7 savaitės (pas veisėją)	šuniukas mokosi bendrauti su motina ir broliais, pratinamas prie žmonių rankų ir buities garsų
8 savaitės	dažniausias amžius, kai šuniukas parsivežamas į naujus namus; prasideda skiepai ir dehelmintizacija
8–14 savaičių	svarbiausias socializacijos laikas: nauji žmonės, garsai, paviršiai, kelionės automobiliu, šuniukų užsiėmimai
3–6 mėnesiai	keičiasi dantys, šuniukas daug graužia; mokomasi pagrindinių komandų ir vaikščioti su pavadėliu
6–12 mėnesių	paauglystė: šuniukas tikrina ribas, gali „pamiršti“ išmoktas komandas; svarbus nuoseklumas

Socializacija – tai ne vien „parodyti pasaulį“, o padaryti, kad naujos patirtys būtų teigiamos. Stebėkite šuniuką: jei jis išsigando, nesistenkite jo įtikinti jėga, leiskite atsitraukti ir kitą kartą pabandykite lengvesnę situaciją, pavyzdžiui, garsą iš didesnio atstumo.

Švaros mokoma vedant šuniuką į lauką po miego, ėdimo ir žaidimų

Maži šuniukai dar nesugeba ilgai sulaikyti šlapimo, todėl svarbiausia – suteikti jiems progų atlikti reikalą tinkamoje vietoje. Veskite šuniuką į lauką ar į pasirinktą vietą kieme iškart pabudus, po kiekvieno ėdimo, po žaidimų ir kas 1–2 valandas dienos metu. Kai jis atlieka reikalą tinkamoje vietoje, iškart pagirkite ir duokite skanėstą. Jei pastebite, kad šuniukas pradeda uostinėti ir suktis ratu, ramiai jį nuneškite į lauką.

Nebauskite šuniuko už „nelaimes“ namuose – bausmė nemoko, kur reikia tuštintis, o tik išmoko jį slėptis nuo jūsų. Nešvarumus nuvalykite specialia kvapą naikinančia priemone, nes likęs kvapas skatina šuniuką grįžti į tą pačią vietą. Dauguma šuniukų švaros išmoksta per kelis mėnesius.

Šuniukai šeriami 3–4 kartus per dieną šuniukams skirtu pašaru

Pirmąsias dienas šerkite šuniuką tuo pačiu pašaru, kurį jis ėdė pas veisėją, ir naują, jei norite, įveskite palaipsniui per 1–2 savaites. Mažus šuniukus paprastai šeriama 3–4 kartus per dieną, o maždaug nuo pusės metų pereinama prie 2–3 šėrimų. Šuniukams reikia pilnaverčio, augimui skirto pašaro. Didelių veislių šuniukams rinkitės specialų jų augimui skirtą pašarą, nes per greitas augimas siejamas su sąnarių problemomis. Daugiau apie tai – straipsnyje apie šunų maistą.

Kandžiojimas ir graužimas – normalus šuniuko elgesys

Šuniukai pasaulį tyrinėja dantimis, o maždaug 3–6 mėnesių amžiaus keičiantis dantims jiems ypač niežti dantenas. Duokite šuniukui įvairių graužti skirtų žaislų ir keiskite juos, kad nenusibostų. Jei šuniukas žaidžiant įkanda ranką, nutraukite žaidimą ir pasiūlykite žaislą. Nebauskite fiziškai – tyrimai rodo, kad bausmėmis paremti mokymo metodai didina šunų stresą. Pervargę šuniukai kandžiojasi daugiau, todėl pasirūpinkite, kad šuniukas pakankamai miegotų ramioje vietoje.

Jau nuo pirmųjų dienų pratinkite šuniuką trumpam likti vienam – iš pradžių kelioms minutėms, vėliau ilgiau. Taip išvengsite atsiskyrimo nerimo, kai grįšite į darbą. Paprasčiausių komandų – vardo, „sėdėk“, „pas mane“ – galima mokyti jau pirmosiomis savaitėmis, trumpais, kelių minučių užsiėmimais, naudojant skanėstus ir pagyrimus. Kaip mokyti šunį, rašome straipsnyje apie šunų dresūrą.

Pirmąsias naktis naujuose namuose šuniukas gali verkti – jis ką tik atskirtas nuo motinos ir brolių. Padeda guolis šalia jūsų lovos, šiltas pledas ar daiktas su vados kvapu, kurį galima paprašyti veisėjo. Pamažu guolį galima perkelti į nuolatinę vietą.

Per pirmąjį vizitą veterinaras apžiūrės šuniuką, patikrins mikroschemą, sudarys skiepų ir dehelmintizacijos planą ir atsakys į klausimus apie mitybą. Užsirašykite klausimus iš anksto – pirmosiomis savaitėmis jų kyla daug.