Šuo viduriuoja: ką daryti namuose, kuo šerti ir kada skubiai vežti pas veterinarą

Viduriavimas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių šeimininkai kreipiasi į veterinarą. Dažniausiai jis būna trumpalaikis ir praeina per kelias dienas, tačiau kartais tai pirmasis rimtos ligos požymis. Šiame straipsnyje – kodėl šunys viduriuoja, kaip padėti šuniui namuose, kokį maistą duoti, ką mokslas sako apie probiotikus ir, svarbiausia, kokie požymiai reiškia, kad laukti negalima. Apie veisles, kurioms dažniau pasitaiko virškinimo sutrikimų, skaitykite šunų veislių kataloge.

Dažniausiai šuo viduriuoja suėdęs ką nors netinkamo ar staiga pakeitus pašarą

Dažniausia ūmaus viduriavimo priežastis – vadinamasis mitybos neapdairumas: šuo suėda šiukšlių, dvėselienos, riebaus žmonių maisto, kitų gyvūnų išmatų ar tiesiog per daug skanėstų. Tyrimai rodo, kad šunys, linkę rankioti maistą lauke ar vogti jį nuo stalo, viduriuoja dažniau. Kita dažna priežastis – per greitai pakeistas pašaras. Viduriavimą taip pat gali sukelti stresas, pavyzdžiui, kelionė ar apsistojimas šunų viešbutyje, parazitai, virusinės ir bakterinės infekcijos, kasos uždegimas, apsinuodijimai ir lėtinės žarnyno ligos.

Daugeliu atvejų ūmaus viduriavimo priežastis taip ir lieka nenustatyta, o šuo pasveiksta per kelias dienas. Tačiau viename tyrime net daugiau nei trečdaliui šunų viduriavimas per metus pasikartojo, todėl verta ieškoti priežasčių, jei tai nutinka dažnai.

Lengvai viduriuojančiam šuniui duodama mažomis porcijomis lengvai virškinamo maisto

Jei suaugęs šuo yra žvalus, ėda ir geria, o išmatose nėra kraujo, lengvą viduriavimą dažnai galima gydyti namuose. Kornelio universiteto veterinarijos gydytojai pataria šerti lengvai virškinamu maistu – virta vištiena ar liesa jautiena su baltaisiais ryžiais arba virtais makaronais. Toks maistas mažiau apkrauna virškinimo traktą. Kai kurie veterinarai rekomenduoja suaugusiam šuniui prieš tai 6–12 valandų nedėti maisto, tačiau ilgas badavimas nereikalingas, o šuniukų ir mažų veislių šunų badauti negalima.

• šerkite 3–6 kartus per dieną mažomis porcijomis, palaipsniui jas didindami;
• neduokite riebių produktų, pieno, skanėstų ir kaulų;
• pasirūpinkite, kad šuo visada turėtų šviežio vandens;
• kai išmatos sutvirtėja, įprastą pašarą grąžinkite palaipsniui per 2–3 dienas, maišydami 25 %, 50 %, 75 % ir galiausiai 100 % įprasto pašaro.

Jei šuo viduriuoja tik iš storosios žarnos – dažnai tuštinasi mažais kiekiais, su gleivėmis, tempiasi, – veterinaras gali patarti vietoj lengvai virškinamo maisto rinktis daugiau skaidulų turintį maistą.

Viduriuojant greitai netenkama skysčių, todėl svarbiausia, kad šuo gertų

Viduriuojant su išmatomis netenkama daug vandens ir druskų, o jei šuo dar ir vemia, skysčių netekimas greitėja. Dehidratacija sutrikdo elektrolitų pusiausvyrą, apkrauna inkstus ir gali tapti pavojinga gyvybei. Todėl stebėkite, ar šuo geria. Dehidratacijos požymiai – sausos, lipnios dantenos, įkritusios akys, vangumas ir oda, kuri patraukta už sprando lėtai grįžta į vietą. Šuniukai ir maži šunys skysčių netenka ypač greitai.

Į veterinarą reikia kreiptis, jei viduriavimas tęsiasi ilgiau nei 48–72 valandas

Kornelio universiteto veterinarai pataria kreiptis pagalbos, jei šuo nustoja ėsti, tampa vangus, jo išmatos juodos ar dervos pavidalo, jis kartu vemia arba viduriavimas nepraeina per 48–72 valandas. Juodos išmatos gali reikšti kraujavimą viršutinėje virškinimo trakto dalyje, o šviežias kraujas – storosios žarnos uždegimą ar kitas ligas.

Situacija	Ką daryti
Suaugęs šuo, žvalus, ėda, viduriuoja be kraujo	lengvai virškinamas maistas, vanduo, stebėti 1–2 dienas
Viduriavimas nepraeina per 48–72 valandas	kreiptis į veterinarą, atsinešti išmatų mėginį
Šuo kartu vemia, nenori gerti, vangus, atsisako ėsti	kreiptis į veterinarą tą pačią dieną
Išmatos juodos, dervos pavidalo ar su daug kraujo	skubiai pas veterinarą
Viduriuoja šuniukas, ypač neskiepytas	skubiai pas veterinarą – gali būti parvovirusas
Šuo galėjo suėsti nuodų, vaistų ar svetimkūnį	skubiai pas veterinarą

Važiuodami pas veterinarą, pasiimkite šviežią išmatų mėginį – jis padės greičiau nustatyti parazitus ir kitas priežastis.

Viduriuojantis neskiepytas šuniukas gali sirgti parvovirusiniu enteritu

Šuniukams viduriavimas pavojingesnis nei suaugusiems šunims. Jų organizmas mažas, todėl skysčių jie netenka greitai, o neskiepyti ar nebaigę skiepų serijos šuniukai gali užsikrėsti parvovirusiniu enteritu – sunkia virusine liga, kuri sukelia stiprų, dažnai kruviną viduriavimą ir vėmimą. Be skubaus gydymo ši liga dažnai baigiasi mirtimi. Todėl viduriuojantį šuniuką, ypač vangų ar vemiantį, reikia nedelsiant vežti pas veterinarą. Geriausia apsauga nuo parvoviruso – laiku atlikti šuniuko skiepus. Šuniukams viduriavimą dažnai sukelia ir kirmėlės, todėl svarbi reguliari dehelmintizacija.

Probiotikų nauda viduriuojantiems šunims tyrimuose nevienoda

Probiotikai – gyvi mikroorganizmai, kurie gali padėti atkurti žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą. Viename placebu kontroliuojamame tyrime su 36 ūmiai viduriuojančiais šunimis probiotikų gavusių šunų viduriavimas truko trumpiau – vidutiniškai 1,3 dienos, palyginti su 2,2 dienos placebo grupėje. Tačiau kitame tyrime, kuriame probiotikai lyginti su placebu ir antibiotiku metronidazoliu, statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta. Probiotikų poveikis priklauso nuo konkrečių bakterijų padermių ir dozės, todėl verta rinktis veterinarams skirtus produktus ir pasitarti su gydytoju.

Įdomu, kad tame pačiame tyrime nei probiotikai, nei metronidazolis viduriavimo reikšmingai nesutrumpino, o antibiotikai ūmiam viduriavimui dažniausiai nereikalingi. Todėl neduokite šuniui antibiotikų ar žmonėms skirtų vaistų nuo viduriavimo be veterinaro nurodymo – kai kurie jų šunims gali būti pavojingi.

Pašarą keiskite palaipsniui per savaitę ar dvi

Dažnai viduriavimo galima išvengti. Naują pašarą įveskite palaipsniui – geriausia per 1–2 savaites, kasdien vis didindami naujo pašaro dalį. Neleiskite šuniui rankioti maisto lauke, saugokite šiukšliadėžes, neduokite riebių stalo likučių ir kaulų. Reguliariai dehelmintizuokite šunį ir saugokite jį nuo erkių bei kitų parazitų. Jei šuo viduriuoja dažnai, verta su veterinaru ištirti, ar jis neturi maisto netoleravimo, lėtinės žarnyno ligos ar kitų sveikatos problemų.

Jei šuo viduriuoja po kelionės ar apsistojimo šunų viešbutyje, dažniausiai kaltas stresas ir pasikeitęs maistas. Tokiais atvejais padeda ramybė, įprasta dienotvarkė ir tas pats pašaras, kurį šuo ėda namuose.

Stebėkite ir išmatų pobūdį: dažnumą, kiekį, spalvą, ar yra gleivių ar kraujo. Galite jas nufotografuoti – veterinarui ši informacija padės greičiau įvertinti, kuri žarnyno dalis pažeista ir kokių tyrimų reikia.