Sumanieji kaimai – biurokratinis mechanizmas?
Vilniaus rajono vietos veiklos grupė (VVG) – pirmoji organizacija Lietuvoje, gavusi paramą „Sumaniųjų kaimų“ iniciatyvai įgyvendinti. Šia priemone, kaip teigiama, bus gerinama kaimo bendruomenių gyvenimo kokybė – pradedant susisiekimu ir užimtumo didinimu, baigiant turizmo vystymu bei lyčių lygybe[1].
Vilniaus rajono vietos veiklos grupė – pirmoji Lietuvoje, kuriai skirtas finansavimas sumanaus kaimo strategijai „Dinamiškas verslo ir socialinių inovacijų HUB‘ui“ įgyvendinti. „Sumanieji kaimai” – tai kaimo bendruomenės, kuriose bus gerinama gyvenimo kokybė ir didinamas vietovių patrauklumas, diegiant inovatyvius sprendimus. Diskusijos dėl pokyčių prasidėjo 2024 m. balandžio 24 d.
Organizacija sako, kad orientuojasi į viešą interesą – ne į pelną. Kai kurių šalies kaimų gyventojai turės priėjimą prie pagrindinių paslaugų, tokių kaip e. mokymai, transportavimas, maitinimas, socialinės paslaugos, geresnė produktų kokybė ir didesnis jų pasirinkimas. Pastarieji, remiantis vizija, bursis į bendruomenes ir plėtos partnerystės ryšius.
ES kaimo vietovėse gyvena per 137 mln. žmonių
Remiantis 2023 m. duomenimis, ES gyvena apie 448 milijonus žmonių. Iš jų maždaug 25 proc. gyvena kaimo vietovėse[2].
Minėtas projektas indikuoja į demografines problemas kaimuose ir tikisi šią situaciją išspręsti. Gyventojų registro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje gyvenamąją vietą yra deklaravę šiek tiek daugiau nei 3 mln. gyventojų. Iš jų miestuose – per 2 mln., kaimuose – apie 840 tūkst., miesteliuose – apie 140 tūkst., viensėdžiuose – apie 10 tūkst. Tačiau kai kurie reiškia dvejones, ar vietinių produktų gamybos stiprinimas ir plečiamas skaitmeninis gyventojų raštingumas padės pasiekti tikslus. Be to, ne visi Lietuvos kaimai įeis į šių pokyčių sąrašą.
Ne visi girdėjo apie terminą „Sumanūs kaimai”. Galiausiai, dalis tų, kurie susipažino su projektu, juo abejoja. Mat gražaus gyvenimo burbulas subliūško po geresnio gyvenimo Lietuvoje pažadų išvydus elektros, šildymo ar maisto produktų šalyje kainas. Žinoma, kad Vyriausybė įsteigė Maisto tarybą. Tačiau valdžios organas kol kas nelabai žino, ką ši taryba darys. Vyriausybės programoje parašyta, kad siekiama pažaboti kylančias maisto kainas[3]. Eurostat duomenimis, nuo 2020 m. sausio iki 2024 m. gruodžio maisto kainos Lietuvoje vidutiniškai pakilo beveik per pusę. O tai yra daugiau, nei vidutiniškai ES. Baiminamasi, kad idėja sukurti kažką naujo ir neva veiksmingo, neatneš žadėtos naudos – tik sukurs biurokratinį mechanizmą.
Kalbėta ir apie 15 minučių miestus – viziją, kurioje pagrindinės gyvenimo vietos ir paslaugos būtų pasiekiamos pėsčiomis ar dviračiu[4]. Tačiau daliai tautiečių idėja neatrodo patraukli. Jie 15 minučių miestus – uždaras gyvenamas teritorijas, kuriose bus ir gyvenama, ir dirbama, ir gaunamos visos reikalingiausios paslaugos ne ilgesniu nei 15 minučių nuo namų atstumu – prilygina getams, sunaikinsiantiems poreikį pasivaikščioti po pušyną ir, pavyzdžiui, išvysti jūrą.
Tvaraus vystymosi idėjai pasidavė Austrija, Estija, Lenkija, Belgija
„Sumaniųjų kaimų“ koncepcija įgyvendinama kai kuriose pasaulio šalyse, visgi, savitais būdais[5]. Austrijoje Stanz miestelyje įgyvendintas projektas, orientuotas į socialines inovacijas ir skaitmeninimą energetikos srityje. Estijoje sukurta išmanioji logistikos sistema, teikianti transporto paslaugas pagal poreikį. Ši sistema taip pat pritaikyta vaikų užklasinei veiklai, užtikrinant jų pervežimą į įvairius užsiėmimus.
Vilniaus rajono VVG pirmininkė Violeta Jankauskienė tikina, kad apie sumaniųjų kaimų iniciatyvą diskutuojama labai daug[6].
„Aptarėme galimus projektus, jų išskirtinumą ir naudą kaimo vietovėms. Tad apsispręsti rengti sumanaus kaimų strategiją nebuvo sudėtinga – tai natūralus tęstinis žingsnis siekiant inovatyvaus kaimo vystymosi. „Sumanaus kaimo“ strategijos parengimas buvo iššūkis, reikalavęs suderinti daugelio suinteresuotų šalių interesus bei atitikti griežtus reikalavimus. Tačiau šiandien projektas patvirtintas ir tikimasi, kad jo rezultatai bus naudingi tiek bendruomenėms, tiek verslui, vietos gyventojams. Tikime, kad šis sprendimas padės sukurti tvaresnį ir inovatyvesnį kaimo gyvenimą Vilniaus rajone“, – tikina ji.
Manoma, kad VVG vienu projektu neapsiribos. Bus įkurtas ir inovatyvus Verslumo skatinimo ir socialinių inovacijų centras, kuriame vyks atitinkami renginiai su nuotolinio darbo erdvėmis. Šalia jo stoviniuos erdvė su prekybos vietomis bei renginių organizavimo galimybėmis. Kol Buivydų asociacija kurs kaimo verslų rinkodaros partnerystės sistemą, skatinančią bendradarbiavimą ir regioninių produktų vystymą, Kyviškių bendruomenė „Kyvija“ įgyvendins „Žalios stovyklos“ modelį, skatinantį jaunimo aplinkosauginį sąmoningumą ir verslumo ugdymą. Taip pat bus sukurta interaktyvi skaitmeninė verslumo ir inovacijų platforma, kurioje bus informacija apie paramos galimybes, finansavimo šaltinius, mokymus ir bendradarbiavimo tinklus.
„Vilniaus rajono bendruomenės tampa vis aktyvesnės ir pilietiškesnės. Džiugu matyti stiprėjančius bendruomeninius ryšius, augantį turizmo patrauklumą bei naujas iniciatyvas. „Sumanaus kaimo„ strategija – dar vienas žingsnis į priekį siekiant modernios, inovatyvios ir patrauklios gyvenimo aplinkos“, – pasakoja Vilniaus rajono VVG pirmininkė.
„Sumaniųjų kaimų“ projektui Lietuvoje skirta virš 10 milijonų eurų
Siekiančios pokyčių kaimo vietovės jau gali pradėti rengti strategijas, vykdyti projektų atranką ir ruoštis „Sumanaus kaimo“ strategijų teikimui. Daugiau kaip 10 milijonų eurų – tiek skirta nuo kovo 3-osios iki balandžio 30-osios truksiančiam kvietimui teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano priemonę „Sumanieji kaimai“.
„Sumanaus kaimo“ strategija – tai partnerystės principu parengta dokumentų visuma, apimanti skirtingas projektų veiklų sritis (privataus verslo iniciatyvas, socialinio ir bendruomeninio verslo projektus, viešųjų paslaugų perdavimą bei viešosios naudos (ne pelno) projektus). Svarbu atkreipti dėmesį, kad projektų vykdytojai suplanuotomis veiklomis savo projektuose turės įsilieti į bendrą Strategijos koncepciją bei atliepti jos tikslą ir spręsti Strategijoje numatytus iššūkius, problemą“, – sako Žemės ūkio ministerijos Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus vyr. specialistė Jelena Dokudovič.
Jei sumanaus kaimo strategiją teiks viena VVG, didžiausia jai galima skirti parama sieks iki 500 tūkst. Eur, jeigu dvi – iki 600 tūkst. eurų, o jei apsijungtų trys iniciatoriai – parama siektų iki 700 tūkst. eurų. Didžiausia galima suma vienam projektui įgyvendinti – 200 tūkst. eurų. Finansavimą projektų vykdytojams numatyta skirstyti taip:
kai vykdomas viešųjų, socialinių paslaugų projektas – iki 85 proc. tinkamų finansuoti išlaidų;
kai vykdomas veiklos projektas, kurio galutinis rezultatas nėra materialusis turtas – iki 80 proc.;
kai vykdomas privatus verslas – iki 65 proc.
Koncepcija Lietuvoje – palyginti nauja, tačiau pirmieji projektai pradėti įgyvendinti dar 2021–2022 m. pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą. Iš viso parengti 34 bandomieji sumanių kaimų projektai, iš jų 30 priimti sprendimai skirti paramą už 2,9 mln. 2024 m. patvirtintos 4 VVG.
Tvarumo idėja sulaukė ir kritikos
Tvarumas, įskaitant atsinaujinančius energijos išteklius, kelia daug diskusijų. Kai kurie svarsto, ar gerovė Lietuvoje iš tikrųjų augs paskui inovatyviais vadinamus siekius.
Žinoma, kad 2025 metais, po inauguracijos į 47-ojo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento pareigas, Donaldas Trumpas pareiškė skeptiškišką požiūrį klimato kaitos klausimais. Per pirmąją kadenciją jis pasitraukė iš Paryžiaus klimato susitarimo ir skatino iškastinio kuro pramonę. Šios praktikos rodo, kad įvairūs užmojai gali savyje talpinti tamsius šleifus, apie kuriuos sužinoma vėliau.
