Kodėl brangsta maistas? Maisto taryba ieškos atsakymų tiekimo grandinėje

Maisto taryba ieškos maisto brangimo priežasčių

Penktadienį, prieš pirmąjį naujai sukurtos Maisto tarybos posėdį, jai vadovaujantis žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas teigia, kad siekiant rasti greito maisto brangimo priežastis, bus atlikta maisto tiekimo grandinės analizė. 

„Analizuosime maisto grandinę ar pagrįstai pasiskirstoma kaina visoje maisto grandinėje, ar nėra viena iš dalių, gaunanti nepagrįstai didelį pelną. Galbūt yra kažkokie suvaržymai iš valstybės pusės, dėl ko kaina yra didelė. Čia ir matyčiau didelį valstybės vaidmenį mažinant biurokratiją, ieškant kitų sprendimų“, – prieš pirmąjį Maisto tarybos posėdį teigė I. Hofmanas.

„Gal paaiškės, kad kažkurios rūšies kuras didina maisto kainą. Tada gal būtų galima kalbėti apie akcizų sumažinimą, kitų variantų ieškojimą. Čia kaip pavyzdys“, – sakė jis. 

Maisto tarybos veiklos rezultatų gali tekti palaukti

Tačiau žemės ūkio ministras pabrėžė, kad Maisto tarybos veiklos rezultatų gali tekti palaukti.

„35 metus niekas to nedarė iki šios Vyriausybės, (...) Klausimas tikrai yra sudėtingas, nes jei jis būtų paprastas, iki manęs jau būtų vienaip ar kitaip išspręstas“, – kalbėjo jis. 

ŽŪM ir ūkininkai siūlys į tiekimo grandines įtraukti mažuosius gamintojus

I. Hofmanas paminėjo, kad vienas iš tikslų, kurie bus keliami tarybos posėdžių metu – mažųjų tiekėjų tiesioginis įtraukimas. 

„Mes iš savo pusės siūlysime verslui įtraukti mažuosius tiekėjus į gamybą ir tiekimą. Dažnai didieji prekybos centrai jiems sunkiai pasiekiami“, – sakė I. Hofmanas. 

Tokiam tikslui pritaria Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas Vytautas Buivydas, kuris aiškino, kad panaikinus tam tikrus reikalavimus, verčiančius ūkininkus dirbti per tarpininkus, maistas tūrėtų atpigti.

„Esmė yra sutrumpinti grandinę ir ūkininkams leisti teikti produktus tiesiogiai iš ūkių. Nes kiekvienas tarpininkas atsiradęs turi savo lūkestį, norą pasipelnyti. Tai kalbėkime paprastai. Mažinkime biurokratiją, mažinkime reikalavimus šviežiam, natūraliam maistui ir jis atpigs“, – žiniasklaidai sakė V. Buivydas. 

Prekybos įmonių asociacijos direktorė: svarstant kainų klausimus gali būti pažeistas įstatymas

Tuo metu Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Vainienė įspėja – nors taryba įkūrusi Žemės ūkio ministerija žadėjo, kad bus ieškoma ar pelnas sąžiningai padalinamas tiekimo grandinėje, tuo tikslu siūlomi sprendimai gali pažeisti konkurencijos įstatymą. 

„Jeigu prasidės kalbos apie tiekimo grandinės „sąžiningą“ ar „teisingą“ padalinimą, pelno paskirstymą, tai iš karto galiu pasakyti, kad nuo tokių klausimų teks nusišalinti, nes tai draudžiama pagal konkurencijos teisę“, – kalbėjo R. Vainienė.

Be to, anot jos, nors įkuriant tarybą dažnai kalbėta apie per dideles prekybininkų maržas, šios siekia 3 proc. pelno. 

„Sako, kad prekybininkų didelės maržos. Tai ne maržos, tai darbuotojai. Prekybininkai yra tarsi tokia tranzitinė įmonė, per kurią praeina pinigai prekybininkams, darbuotojams, nekilnojamojo turto savininkams. Kas lieka prekybininkams, tai nuo 1 iki 3 proc. grynojo pelno. Jei pasieki 5 proc., tai gavo jau iš kitur, gal turto nuomos“, – sakė ji. 

„Kalbėti apie kainos augimo „suvalgymą“ iš kažkokių vidinių resursų, tai nelabai įmanoma“, – pridūrė ji. 

„Maisto bankas“ taryboje kels maisto paskirstymo nepasiturintiems klausimą

Tuo metu „Maisto bankas“ vadovas Simonas Gurevičius teigė, kad Maisto tarybos posėdžių metu kels klausimus dėl maisto išmetimo ir jo galimo paskirstymo nepasiturintiems.

„Kas septintas žmogus šalyje neturi pakankamai maisto. (...) Lietuvoje yra išmetama 160 tūkst. tonų maisto. Mano darbas bus, kad šiuo metu išmetamas maistas, jog keliautų labdaros organizacijoms ir pasiektų stokojančius“, – kalbėjo S. Gurevičius. 

Per steigiamąjį penktadienio Maisto tarybos posėdį ketinama patvirtinti tarybos nuostatus, aptarti veiklos kryptis.

Nors nuostatuose numatyta, kad taryba rinksis ne rečiau kaip kartą į metų ketvirtį, siekiant užtikrinti efektyvesnį darbą tikimąsi, kad posėdžiai bus organizuojami dažniau.

Kaip anksčiau teigė premjeras Gintautas Paluckas, Maisto taryba rūpinsis kainų skaidrumu, sveikesne visuomenės mityba ir stebės importo konkurenciją su vietos produkcija.

Planuojama, kad Maisto taryba siūlys sprendimus, kaip skaidrinti maisto prekių kainodarą, Vyriausybės prašymu svarstys teisės aktų sektoriuje projektus, teiks išvadas ir rekomendacijas.

Po 4 atstovus taryboje turės Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) ir Žemės ūkio rūmai.

Po vieną atstovą turės Vyriausybės kanceliarija, Žemės ūkio, Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministerijos, Žemės ūkio duomenų centras, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, Vilniaus bei Sveikatos mokslų universitetai, Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimų vystymo institutas.

Po vieną vietą Maisto taryboje taip pat teks Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų, mėsos perdirbėjų, Prekybos įmonių ir paukštininkų asociacijoms bei asociacijai „Lietuvos maisto pramonė“ ir Lietuvos pienininkų asociacijai „Pieno centras“.

Lietuvos pramoninkų konfederacija (LPK), Vartotojų teisių apsaugos taryba, Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ naujojoje taryboje irgi turės po vieną atstovą.

I. Hofmanas yra sakęs, kad naujoji institucija galėtų būti darbdavių, profsąjungų ir institucijų atstovus vienijančios Trišalės Tarybos atitikmuo.

Žygimantas Šilobritas (ELTA)