Ekspertų ir šilumos tiekėjų teigimu, kainą diktuoja eilė veiksnių
Šalies gyventojai stebisi ne tik pakilusiomis elektros energijos kainomis. Pinigines plonina ir už šildymą ateinančios sąskaitos. Dar prieš kelias savaites į langus barbeno pavasaris, mat žiemos sezonas tikrai nepriminė įprasto žandus kandžiojančio metų laiko. Nepaisant to, už šildymą teko sumokėti vos keliais eurais mažiau lyginant su praeitais metais. Dalis tautiečių dėl tokios situacijos pripažįsta nenustembantys. Jų nuomone, Gerovės valstybė jau seniai „prie gero neveda“. Tačiau ekspertai ir šilumos tiekėjai sako, jog kaina priklauso nuo daugybės veiksnių[1]. Belieka tikėti, kad tai – tiesa, kitu atveju – kuo šiltesnė žiema, tuo, jei remtumėmės įprasta logika – turėtų būti storesnė piniginė…
Į 77 kreipėsi sostinės gyventoja, kuri, išvydusi skaičius, griebėsi už galvos. Ji pasakoja, kiek sumoka už senos statybos 63 kv. m. butą.
„Šių metų sausio mėnesio sąskaita siekė 125,37 Eur, praėjusių metų sausį buvo 129,36 Eur”, – pasakoja ji.
Praėjęs sausis buvo šilčiausias per visą matavimų istoriją. Tuo metu temperatūra pasaulyje siekė 13,23 laipsnio ir buvo 1,75 aukštesnė, lyginant su priešindustriniu sausio mėnesio laikotarpiu[2].
„2025 m. sausis yra dar vienas stebinantis mėnuo, tęsiantis rekordines temperatūras, stebėtas praėjusius dvejus metus – nepaisant La-Niña sąlygų susiformavimo tropinėje Ramiojo vandenyno dalyje ir laikinai vėsinančio jų poveikio pasaulio temperatūrai“, – tikino Samantha Burgess iš Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro (ECMWF). Praėjusių 12 mėnesių laikotarpis (nuo 2024 m. vasario iki 2025 m. sausio) pasaulyje buvo vidutiniškai 1,61 laipsnio šiltesnis už apytikslį 1850–1900 metų vidurkį.
Tačiau temperatūros pokyčiai, vis dažniau verčiantys iš spintos traukti sijonus, regis, sąskaitos dydžio veik neįtakoja.
„Kodėl taip yra, juk įjungta kogeneracinė turėjo sumažinti kainas?“, – neslėpė apmaudo vilnietė. Tačiau nusivylusių žmonių skaičiuojama ir daugiau. Pavyzdžiui, kaunietis, atvirauja šiemet už šildymą sumokėjęs daugiau nei pernai.
„Nors šis sausis buvo rekordiškai šiltas, už šildymą mokėjom brangiau nei pernai“, – sakė jis. Skaičiuoja, kad už 50 kv. m. buto šių metų sausio šilumą patalpų šildymui sumokėjo 90,24 Eur, praeitų metų sausį šildymas atsiėjo 80,91 Eur.
Šilumos kaina šiemet sausį siekė 8,94 ct/kWh, pernai tuo pačiu metu – 7,52 ct/kWh su PVM
Remiantis AB „Kauno energijos“ duomenimis, šilumos kaina šių metų sausį siekė 8,94 ct/kWh, praėjusių metų – 7,52 ct/kWh su PVM. Tuo metu vidutinė sausio temperatūra 2024 m. siekė 3,8 laipsnių šalčio, o šių metų sausį – netgi 2 laipsnius šilumos.
„Vilniaus šilumos tinklai“ (VŠT) skaičiavo, jog klientams išsiųstos sąskaitos už sausio mėnesio šildymą – vidutiniškai 7 proc. mažesnės nei pernai. Už 50 kv. m. buto šildymą renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita siekė apie 61 Eur su PVM, sename, energetiškai neefektyviame – 104 Eur su PVM. Šiemet sausio mėnesį sostinėje šilumos kilovatvalandė kainavo 8,24 ct be PVM arba 8,98 ct/kWh su 9 proc. PVM, 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu kaina siekė 7,61 ct/kWh be PVM.
Kad šis sausis buvo šiltesnis, o vidutinė lauko oro temperatūra siekė 1,4 laipsnio šilumos, fiksavo ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Sausį sostinės pastatams šildyti suvartota 470 808 megavatvalandžių (MWh) šilumos energijos, tačiau lyginant su šildymo sezono tuo pačiu laikotarpiu – dėl šiltesnės temperatūros kiekis mažėjo 23 proc.
Baksnojama į kainas, kurioms nebetaikomos PVM lengvatos
„Nors šis sausis išsiskiria aukštesne lauko oro temperatūra, tačiau reikia neužmiršti 9 proc. PVM, kuris, priešinai negu praėjusį šildymo sezoną, Seimo sprendimu vėl taikomas centralizuotai tiekiamai šilumai. Taigi už 50 kv. m. buto šildymą renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita siekia apie 61 Eur su PVM, praėjusį sezoną šildymas sausį vidutiniškai kainavo 66 Eur be PVM. Nerenovuotame daugiabutyje vidutinė sausio mėnesio šildymo sąskaita yra 104 Eur su PVM, pernai – 112 Eur be PVM“, – aiškino VŠT Klientų komandos vadovė Rūta Jasiulionienė.
Tuo tarpu VILNIUS TECH Pastatų energetikos katedros docentas Kęstutis Valančius tikina, jog pastato šildymo kainų pokytis tiesiogiai priklauso tiek nuo šilumos suvartojimo, tiek nuo kainos.
„Pastato šilumos suvartojimas šildymui tiesiogiai priklauso nuo vidaus ir lauko temperatūrų skirtumo, kuris šildymo sezono metu, vidutiniškai būna apie 20 laipsnių. Todėl, tarkim, 2 laipsnių lauko temperatūros pasikeitimas gali turėti įtakos iki 10 proc. šilumos suvartojimo šildymui pokyčiui“, – aiškina jis.
Kadangi šių metų sausis buvo šiltesnis, meteorologų duomenimis, tai turėjo įtakos iki 30 proc. sumažėjusio šilumos suvartojimo. K. Valančius mini ir kitą aplinkybę, lemiančią dabartinę kainą Vilniuje. 2024 m. sausį šilumos kaina buvo 8,3 ct/kWh, o šių metų pirmąjį mėnesį kaina padidėjo iki 9 ct/kWh su PVM, tad padidėjo ir išlaidos.
„Įvertinus abu faktorius – galimą šilumos suvartojimo sumažėjimą dėl lauko temperatūros ir šilumos kainos padidėjimą – apibendrintas išlaidų už šildymą (Vilniaus mieste, tiekėjas – Vilniaus šilumos tinklai) sumažėjimas nagrinėjamais laikotarpiais galėjo būti iki/apie 20 proc.“, – aiškino K. Valančius.
Atsakomybė dėl kylančių kainų tenka pastatų kokybei?
Rašoma, kad nepaisant to, jog faktinį šilumos suvartojimą lemia vietovės faktinis vėjuotumas, drėgnumas, žvarbumas ir panašios sąlygos, didžiausią įtaką neva turi temperatūrų skirtumas tarp patalpų ir išorės oro. Kitaip sakant, kaltė dėl nekintančių kainų šiltesniu sezonu metama ant atskirų pastatų savybių ir jų energetinės kokybės. Kad sutaupyti lėšų, viena iš alternatyvų, kaip skelbiama, yra „mažosios“ ar „didžiosios“ renovacijos programa.
Mažiausia šilumos kaina yra Utenoje (6,15 ct/kWh), didžiausia – 14,63 ct/kWh bendrovėje „Nemenčinės komunalininkas“, kuri tiekia šilumą Vilniaus rajono miesteliams ir kaimams. Kitose savivaldybėse šilumos kainos svyruoja tarp 6,5 ir 11,6 ct/kWh.
„Tiek šilumos kaina, tiek ir šilumos suvartojimas tiesiogiai lemia buto šildymo mėnesinę sąskaitą. Kuro, elektros ir panašios išlaidos (kintamosios sąnaudos) yra proporcingos šilumos gamybai, tad šiltą mėnesį mažiau gaminant šilumos, jų mažiau ir patiriama – tai yra kintama dedamoji (ct/kWh) galutinėje kainoje dėl klimatinio faktoriaus iš esmės nesikeičia. Tuo tarpu pastoviosios sąnaudos (Eur/mėn), būtinos šilumos ūkio funkcionavimui, turi būti surenkamos nepriklausomai nuo to šilta ar šalta žiema. Po šilto mėnesio būtinąsias pajamas teks surinkti kitais mėnesiais. Šilumos tiekimo įmonių veiklai būtinosios pajamos skaičiuojamos 12 mėnesių laikotarpiui“, – praneša šilumos tiekėjus vienijanti asociacija.
Tiesa, šildymo kainas diktuoja dar vienas veiksnys – kuro struktūra.
„Nemenčinės komunalininkas“ pagrinde naudoja gamtines dujas, kurių kaina vasarį siekė netgi 9,3 ct/kWh. „Utenos šilumos tinklų“ kintama dedamoji (kuras ir elektra) kaina siekia 3,9 ct/kWh. Trumpiau tariant, daugiau mokėsite ne tik, jei suvartojate mažiau, bet ir priklausomai nuo dar vieno veiksnio, kuris iš esmės nuo jūsų nepriklauso… nepaisant to, jog temperatūra lauke retsykiais primena pavasarį.
Tiesa, lietuviai už galvos griebiasi ne tik dėl šildymo kainų. Trijose Baltijos šalyse šiandien elektra vis dar yra brangiausia tarp visų šalių, prekiaujančių „Nord Pool“ biržoje[3]. Tendencija, vėlgi, aiškinama paprastai: atšalus orams, padidėjo dujų suvartojimas elektrai gaminti. Nors kalbėta, kad šis pokytis elektros kainoms įtakos neturės, matome kitokią situaciją.
