Pirminis kelias – raštiški įspėjimai, sugėdinimas per artimuosius
Dar 2016-aisais Šaulių sąjungos atstovai pateikė įvairius metodus, kaip karo sąlygomis elgtis su kolaborantais – asmenimis, bendradarbiaujančiais su priešu. Šiuos metodus aprašančiame straipsnyje yra pabrėžiama, kad tai nėra oficiali Šaulių sąjungos pozicija, o atskirų šaulių samprotavimai, neatspindintys Lietuvos šaulių sąjungos veiklos ir vykdomos šaulių rengimo programos.
Šaulių teigimu, kovos su tokiais asmenimis tikslas yra užkirsti kelią informacijos nutekėjimui, mažinti kolaborantų įtaką visuomenėje ir siųsti aiškų signalą, kad bendradarbiavimas su okupantais bus griežtai baudžiamas. Tuo tarpu dabar šiais, prieš beveik dešimtmetį numatytais būdais susidoroti su valstybės priešais, vėl buvo pradėta aktyviai dalintis socialinėje erdvėje.
Siūlomos priemonės skirstomos į kelias kategorijas, priklausomai nuo situacijos ir kolaboranto veiklos masto. Vienas iš pagrindinių būdų atgrasyti kolaborantus – anoniminiai įspėjimai, kurie gali būti raštiški pranešimai, įmesti į pašto dėžutę ar palikti ant automobilio, užrašai ant sienų, nurodantys, kad asmuo stebimas ir jo veikla yra žinoma visuomenei[1]. Tokie metodai gali sukelti nerimą ir priversti kolaborantą nutraukti savo veiklą.
Kita strategija – poveikis per artimuosius, kai kolaboranto šeimai ar draugams perduodami perspėjimai, pateikiamos nuotraukos ar informacija apie tai, kad jų artimasis užsiima kenksminga veikla, kas gali priversti patį kolaborantą pergalvoti savo veiksmus, jei jis pamatys, kad tai gali turėti neigiamų pasekmių jo šeimai ar aplinkai.
Jei įspėjimai nepadeda, gali būti taikomos griežtesnės priemonės – materialinės žalos darymas, pavyzdžiui, langų daužymas, automobilio sugadinimas, turto padegimas ar kitokie būdai pakenkti kolaboranto turtui, siunčiant aiškų signalą, kad jo veikla neliks be pasekmių.
Jei „gražiuoju“ nepavyksta – siūloma pamokyti ir fizinėmis bausmėmis
Jeigu ir tai neveikia, nurodomas ir dar drastiškesnis būdas – tai fizinis poveikis pačiam kolaborantui, kuris gali būti viešai pažemintas, pavyzdžiui, surištas viešoje vietoje su paaiškinamuoju užrašu ant krūtinės, nuskusta galva ar kitokiu simboliniu nubaudimu, siekiant ne tik sugėdinti kolaborantą, bet ir atgrasyti kitus nuo panašios veiklos.
Jei kolaboranto veikla yra ypač pavojinga, pavyzdžiui, jis perduoda informaciją priešui, organizuoja okupantų veiklą ar dalyvauja represijose prieš savo šalies piliečius, gali būti taikomos griežčiausios bausmės, tokios kaip karo lauko teismas, kuris nulemtų laisvės atėmimą ar net mirties bausmę, siekiant ne tik neutralizuoti pavojingą asmenį, bet ir sukelti baimę kitiems, svarstantiems apie kolaboravimą.
Nurodoma, kad neskaitant tiesioginių veiksmų prieš kolaborantus, svarbus ir visuomenės informavimas, per įvairias kampanijas skatinant žmones pranešti apie įtartiną veiklą, viešinti kolaborantų veiksmus ir sukurti visuomenėje nepakantumo atmosferą prieš bendradarbiavimą su okupantais.
Socialinė izoliacija taip pat gali būti veiksminga priemonė, kai tokiems žmonėms užkertamas kelias į paslaugas, darbo rinką, viešąją erdvę. Tokios priemonės, pasak jų šalininkų, padėtų efektyviai sumažinti kolaboravimo mastą, nes žmonės suvoktų, jog bet kokia parama priešui turės rimtų pasekmių.
Naujas būdas bausti kitaip manančius?
O štai, kaip ir pastebėjo visuomenininkas Algimantas Rusteika, tokie metodai, matyt, gali būti taikomi ne tik karo ir ekstremaliųjų situacijų metu[2]. Kokiais kriterijais remiantis bus nustatyta, kad asmuo yra kolaborantas? Galbūt jam pakaks savo socialinėje erdvėje pasidalinti ne tuo įrašu?
„Ir negalvokit, kad tai skirta karo atvejui. Tai skirta dabarčiai ir susidorojimui su bet kokia valdžios kritika, žodžio laisve, Konstitucija ir opozicija. Tai jų sąšauka prieš pradedant stribų veiksmus.
Čia 2016 metų tekstas su Šaulių sąjungos patarimais, kaip elgtis. Nuo kurių ji po to lyg tai atsiribojo, lyg tai ir nelabai, nes tekstas taip iki šiol ir paliktas viešai prieigai portale“, – savo pastebėjimais dalinosi A. Rusteika.
Vasario pabaigoje biudžetinių įstaigų darbuotojai taip pat pasidalino skandalinga informacija – pasirodo, šiems valstybės lėšomis yra organizuojami kursai, kurių metu yra mokoma apie mobilizaciją ir pilietinį pasipriešinimą.
Šie kursai, kurių tikslas buvo paruošti žmones ekstremalioms situacijoms, sukėlė pasipiktinimą, nes testuose buvo pateikiami klausimai, kaip reaguoti į piliečių pasipriešinimą, dalyvaujant kitų šalių karuose, ir net patarimai, kaip išjuokti antivalstybinius mitingus. Ši informacija pasiekė visuomenę anonimiškų biudžetinių įstaigų darbuotojų dėka, kurie pasidalino oficialiais dokumentais ir testų nuotraukomis.
O štai Lietuvoje net ir Jo Ekscelencija demonstruoja tikrą etikečių klijavimo meną – prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę įspėjo apie penktosios kolonos grėsmę Lietuvai, teigdamas, kad ši grupė veikia prieš valstybės interesus, kartais slepiančia savo tikruosius tikslus ir imituodama Donaldo Trumpo palaikymą.
Visuomenę pradedama ruošti ekstremaliosioms situacijoms
Tuo tarpu Vidaus reikalų ministerija (VRM) pristatė naują mobiliąją programėlę „LT72“, skirtą visuomenės pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms gerinimui. Programėlė suteikia galimybę ne tik gauti svarbią informaciją, bet ir atlikti žinių testą, kuris padės geriau pasiruošti įvairiems pavojams.
Tarp pagrindinių funkcijų yra interaktyvus žemėlapis su informacija apie sirenų vietas, kolektyvinės apsaugos statinius ir evakuacijos punktus, kas leidžia gyventojams greitai surasti saugias vietas ir pasiruošti galimoms grėsmėms.
Be to, Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė taip pat skatina piliečius tobulinti įvairias kompetencijas, reikalingas ekstremalioms situacijoms, tokiomis kaip išgyvenimo įgūdžiai, pirmosios pagalbos teikimas ir priešų ginkluotės atpažinimas. Mokymai ir internetiniai kursai padeda visuomenei geriau pasiruošti krizinėms situacijoms, o verslininkai siūlo išgyvenimo kuprines, apimančias būtiniausius daiktus ekstremalioms situacijoms, kurios padeda žmonėms greitai įgyti reikiamą pasirengimą.
Nepaisant to, kad valstybė pagaliau imasi priemonių informuoti ir mokyti visuomenę kaip elgtis ekstremaliųjų situacijų metu, visuotinis pasirengimas tam vis dar yra nepakankamas – nors 52 proc. gyventojų žino, kaip elgtis ekstremalių situacijų atveju, tik pusė jų turi būtiniausias atsargas bent trims dienoms.
Nors naujoji programėlė siekia pagerinti šią situaciją, praėjusią savaitę paaiškėjo kibernetinis incidentas, susijęs su interneto svetaine LT72, dėl konfigūravimo klaidos, tačiau klaida buvo ištaisyta ir papildomai patikrinta svetainė[3].
