- Švedija kritikuoja Berlyną dėl energijos kainų kilimo
- Kainų zonų įvedimas Šiaurės Vokietijoje sumažintų elektros kainas
- Praėjusią savaitę kainos pietų Švedijoje šoktelėjo iki 1 euro už kilovatvalandę
- ES priima naujus teisės aktus ir investuoja į naujas technologijas
Švedija kritikuoja Berlyną dėl energijos kainų kilimo
Švedijos energetikos ministrė Ebba Busch kritikuoja Vokietijos energijos gamybą ir su tuo susijusius šalies sprendimus. Jos manymu, šalies energetika yra nešiuolaikiška ir netvari[1]. O taip būti neturėtų. Busch tikina, esą Vokietijos energetikos gamyba daro įtaką kaimyninių šalių energetikos kainoms, tad situaciją reikia keisti. Ji ragina šalį pereiti link tvaresnės energetikos alternatyvos.
„Vokiečiams atsisakyti branduolinės energijos yra vienas dalykas, tačiau kitas – jog dėl netinkamų jos pasirinkimų kentėtų kitos šalys“, – sako E. Busch. Pastaroji siūlo kompromisą – investuoti Europos Sąjungos (ES) lėšas į resursus, kurie yra tvarūs, tačiau ne į iškastinį kurą, kaip kad Vokietija daro dabar.
Busch neslepia įniršio. Anot jos, Vokietija prisideda prie energijos kainų kilimo. Ji kritikuoja ir kitus šios šalies sprendimus. Mat Vokietija taip pat atsisakė paklusti ES raginimams suskirstyti savo šalį į skirtingas elektros kainų zonas.
Kainų zonų įvedimas Šiaurės Vokietijoje sumažintų elektros kainas
Nepaisant šalies dydžio, Vokietija siūlo vienodą elektros kainą visoje šalyje. Švedija, kaip žinoma, yra įpratusi kainas nustatinėti pagal gyvenamąją vietą. Žinoma, kad ES energetikos reguliavimo institucija „Acer“ (angl. Agency for the Cooperation of Energy Regulators), kurios tikslas – skatinti nacionalinių energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimą ir prisidėti prie konkurencingos ES elektros energijos ir dujų rinkos kūrimo, dar 2022 m. rekomendavo Berlynui įvesti panašų padalijimą, dėl kurio šiuo metu vyksta diskusijos.
„<...> Norėtume, kad Vokietija įvestų kainų zoną Šiaurės Vokietijoje. Tai smarkiai sumažintų aukštų elektros kainų poveikį“, – sakė Busch. Mainais už atskirų kainų zonų sukūrimą, ji pareiškė inicijuosianti kabelio tarp dviejų šalių įvedimo projektą, kurį ji vetavo birželio mėnesį.
„Jei Vokietija sutiktų dėl kainų zonos įvedimo, mes galėtume susėsti ir aptarti „Hanza Power Bridge“ galimybes“, – aiškino pastaroji, siūlydama reformuoti elektros rinką. Projektas „Hansa Power Bridge“ – tai 700 megavatų galios elektros kabelis, jungiantis Pietų Švediją su Vokietija. Šio žingsnio imamasi didėjant nusivylimui dėl nepastovių energijos kainų bei neefektyvumo[2]. Tačiau šis projektas bus atidėjinėjamas tol, kol Vokietija susitvarkys savo sistemą.
Šiuo metu Vokietijos elektros rinkos struktūra lemia aukštesnes elektros kainas Švedijoje, ypač pietuose, kur energijos kainos svyruoja.
Praėjusią savaitę kainos pietų Švedijoje šoktelėjo iki 1 euro už kilovatvalandę
Praėjusią savaitę kainos pietų Švedijoje šoktelėjo iki 1 euro už kilovatvalandę.
Švedijos energijos tinklas jau yra prijungtas prie Vokietijos atskira povandenine jungtimi. Tačiau regioniniai kainų skirtumai išlieka dėl silpnų ryšio pajėgumų. Todėl praėjusią savaitę Geteborgo gyventojai už elektrą mokėjo 190 kartų daugiau nei šiauriniame Luleå mieste. Švedijos verslo vadovas perspėjo, jog jei šios problemos nebus išspręstos, laukiama dar skaudesnių pasekmių.
Po Fukušimos incidento 2011 m. Berlynas uždarė branduolinius objektus, todėl padidėjo priklausomybė nuo importuojamos elektros. Busch teigė, esą Europa turi pereiti prie branduolinės energijos. Tai neva stabilizuotų energetikos kainas.
„Jokia politinė valia negali nepaisyti pagrindinių fizikos taisyklių, net daktaras Robertas Habeckas“, – sakė Busch, turėdama omenyje Vokietijos žaliųjų partijos energetikos ministrą, pasisakantį prieš branduolinę energetiką.
ES priima naujus teisės aktus ir investuoja į naujas technologijas
Atsinaujinantys energijos šaltiniai mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro. Visgi, jie taip pat sukuria laikotarpius, kai vėjo ir saulės energijos generavimas pasiekia piką. Šis disbalansas gali įtakoti kintančias kainas. „Acer“ perspėjo, kad tinklo sąnaudos iki 2050 m. gali padvigubėti, o tai dar labiau padidins energijos kainas. Aišku, jog, Europai kovojant su nepastoviomis energijos kainomis, diskusijos dėl branduolinės energijos išliks itin svarbios.
Iš tiesų, ES jau keletą metų investuoja į atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą. Pagrindiniai ES tikslai ir įsipareigojimai – kad 42,5 proc. energijos suvartojimo būtų iš atsinaujinančių šaltinių[3]. Šis tikslas nustatytas pagal Europos žaliąjį kursą (angl. European Green Deal), kurio galutinis tikslas – tapti klimatui neutralia ekonomika iki 2050 metų.
Be atsinaujinančių energijos šaltinių plėtros, ES siekia padidinti energijos efektyvumą – tai reiškia, jog mažiau energijos bus sunaudojama tiems patiems tikslams pasiekti. Apskritai, vis dažniau orientuojamasi į vėjo, saulės, geoterminės, vandens ir biologinės kilmės energijos gamybą. Kelios šalys, kurios lyderiauja vėjo energijos srityje – tai Vokietija, Danija, Ispanija, Nyderlandai bei Švedija. Atsinaujinančios energijos direktyva nustato, jog kiekviena ES šalis privalo pasiekti tam tikrus atsinaujinančios energijos gamybos ir vartojimo tikslus. Tokiu būdu neva siekiama mažesnės priklausomybės nuo rusiškų dujų bei naftos.
Tačiau naujasis energetikos kursas gali lemti tam tikrus iššūkius.
Dalis šalių, kurios anksčiau buvo priklausomos nuo iškastinio kuro (pavyzdžiui, Lenkija), susiduria su didesniais iššūkiais perėjimo procese. Be to, didėjanti vėjo bei saulės energijos dalis reikalauja modernizuoti tinklus, jog būtų galima valdyti nepastovų atsinaujinančių šaltinių energijos tiekimą.
Kalbant apie Lietuvos pažangą atsinaujinančios energijos srityje, šalies tikslas – pasiekti, kad iki 2030 m. 45 proc. suvartojamos energijos būtų gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. Planuojama pastatyti didelius vėjo jėgainių parkus jūroje prie Lietuvos pakrantės. Lietuvos atsinaujinančios energijos projektai yra finansuojami iš ES struktūrinių fondų ir Teisingos pertvarkos fondo.
