Kova dėl vėjo jėgainių: kam naudingos pakeistos konkurso taisyklės?

Vėjo jėgainių parko Baltijos jūroje konkursas kelia klausimų dėl skaidrumo

Lietuva rengiasi iki 2030 metų Baltijos jūroje pastatyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno galia būtų 700 MW. Abu parkai turėtų užtikrinti maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio, o Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) šią savaitę jau paskelbė Jūrinio vėjo jėgainių konkurso pradžią. Skelbiama, kad konkursas vyks keliais etapais.

Pirmiausia vyks dalyvių registracija ir dokumentų pateikimas. VERT pranešime teigiama, kad per 120 kalendorinių dienų nuo aukciono pradžios asmenys, norintys dalyvauti konkurse, turi užsiregistruoti, pateikti dokumentus bei pasiūlymus. Registracija bus vykdoma iki 2025 m. kovo 18 d^[1].

Vėliau seks dalyvių kvalifikacijos patikra. Dokumentų vertinimą atliks konkurso komitetas, kuris, įvertinęs konkurso dalyvių kvalifikaciją, sudarys konkurso dalyvių, atitikusių Konkursų apraše nurodytus reikalavimus, sąrašą. Konkurso dokumentų vertinimo procesui numatytas 20 darbo dienų terminas. Patikra tęsis vėliausiai iki 2025 m. balandžio 29 d.

Tuomet bus paskelbtas konkurso laimėtojas. Tai padaryti planuojama iki 2025 m. gegužės 2 d. Paskelbtas potencialus laimėtojas bus vertinamas dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams. Patikrinus laimėtojo atitiktį nacionalinio saugumo interesams, galutinį sprendimą numatoma paskelbti apie 2025 m. birželio pabaigos.

Nors tai atrodo įprasta konkurso organizavimo tvarka, iš tiesų tai jau antrasis vėjo jėgainių parko Baltijos jūroje konkursas. Pirmajame dalyvauti norą išreiškė vos viena įmonė ir konkursas buvo atšauktas. Netrukus paskelbtas jau naujas konkursas, tačiau pastebėta, kad kainos – ženkliai pakeltos, įvesta ir prieštaringa sąlyga, kad konkurse gali dalyvauti vos viena įmonė. Ar tai iš tiesų yra skaidru ir konkurencinga?

Nustatyta nauja elektros kaina: ji ženkliai didesnė

Vėjo parko Baltijos jūroje konkurso laimėtojas elektros megavatvalandę (MWh) turės parduoti po 75–126 Eur^[2]. VERT patvirtino didžiausią – 125,74 Eur – bei žemiausią – 75,45 Eur – elektros pirkimo-pardavimo sandorių kainų ribas. 

Anksčiau VERT teigė, kad rinkoje esant mažesnei elektros kainai nei nustatyta parko vystytojo, jo patirtą nuostolį padengs valstybė. Didesnės kainos atveju, perteklių vystytojas turėtų sumokėti į šalies biudžetą. 

Skelbiama, kad didžiausia galima sandorio kaina nustatoma atsižvelgiant į vidutinę metinę elektros gamybą, veiklos sąnaudas, vidutines santykines investicijas į elektrines ir jų prijungimą prie tinklų.

Vis dėlto, galima pastebėti, kad elektros megavatvalandės kaina yra padidinta. Dar rengiantis šiemet balandį turėjusiam vykti, o paskui atšauktam antrajam jūrinio vėjo parko aukcionui, buvo nustatyta 64–107 Eur už MWh elektros pardavimo kaina. Dabar ji – 75–126 Eur už MWh, tad pokytis akivaizdus.

VERT sako, kad elektros pardavimo sandorio kainą bei valstybės skatinimo apimtį bus galima keisti atsižvelgiant į paskutinių metų infliaciją bei didmeninę kainą.

Konkursas neįvyko, dalyvių susidomėjimas menkas, o kaina didinama

Įvertinus tai, kad dėl vėjo jėgainių parkui rengti net keli konkursai, o jų metų, elektros kainos ženkliai išaugo, visuomenėje ir energetikos ekspertų gretose kilo diskusijos. Dėl ko dirba VERT: ar iš tiesų siekiama užtikrinti pačią pigiausią elektrą, ar tiesiog yra bandoma „verslauti“?

Juk balandį, kai konkursas neįvyko ir neužsiregistravo minimalus dalyvių skaičius, buvo pakeistos ir taisyklės. Pagal naujausias taisykles, pakartotinis aukcionas dabar jau bus užskaitomas kaip galintis vykti net ir tada, kai susidomėjimą pareikš vos vienas dalyvis, o ne du ar daugiau, kaip reikalauta anksčiau.

Šiuo metu prieinami duomenys rodo, kad apie dalyvavimą pakartotiniame aukcione svarsto energetikos grupė „Ignitis grupė“, taip pat didžiausias Lenkijos naftos koncernas „Orlen“^[3]. 

Vis dėlto, kaip teigia procesų optimizavimo ekspertas, analitikas, įmonės „Proginta“ vadovas Andrius Gudaitis VERT veiklos kryptys turėtų apsiriboti vartotojų teisių, teisėtų interesų apsauga ir reguliuojamų ūkio subjektų sąnaudų skaidrumu bei kainų pagrįstumu^[4].

„Kaip jie rūpinosi vartotojų teisėtų interesų gauti pigia elektrą apsauga: 1. Paskelbia pirmą konkursą antram vėjo jėgainių parkui. 2. Dėl apibrėžtos kainos dalyvauti norą pareiškė tik viena įmonė. 3. Tada paskelbė naują konkursą, pakėlė kainą ir dar įvedė sąlygą, kad gali dalyvauti ir viena įmonė. 4. Norą išreiškė DU dalyviai“, – sako jis.

A. Gudaitis kvestionuoja, kodėl gi būtent dabar matome situaciją, kai naujame konkurse jau leidžiama dalyvauti ir vienam dalyviui.

„Jei numatyta, kad NAUJAME KONKURSE gali dalyvauti ir vienas, tai kam tada reikėjo keisti kainą? Juk bent vienas tokia kaina buvo susidomėjęs. Ko akivaizdžiai trūksta Valstybėje – nusistatyti, kokios aplamai kainos siekiame (įskaitant ir reguliuojamą dedamąją), kad Lietuvos ekonomika būtų konkurencinga ir galėtų eksportuoti savo produktus“, – sako jis.