Po dviejų mėnesių darbo seimūnai pavargo ir išėjo „atostogauti“
Sunkus darbas Tėvynės labui reikalauja ir kokybiško poilsio, o kur dar įtemptas rinkimų laikotarpis. Štai dabar ką tik išrinkti seimūnai galės bent jau iki kovo atsipūsti ir pasimėgauti kone dvigubai paaugusiais atlyginimais glostomi kaitrios saulės spindulių Raudonosios jūros pakrantėse.
Antradienį seimas oficialiai baigė pratęstą rudens sesiją, kuri prasidėjo pernai metų rugsėjo 10 dieną, dar dirbant praėjusios kadencijos parlamentui[1]. O štai atostogų – net du mėnesiai, mat antroji šios kadencijos sesija prasidės tik pavasarį – kovo 10-ąją.
Tačiau naujieji parlamento nariai įsitikinę, kad tai – toli gražu ne atostogos. Mat šiuo metu politikai skelbiasi aktyviai bendraujantys su rinkėjais, o komitetuose ir toliau esą sukasi gyvenimas ir rengiami įstatymų projektai. Tik štai, istorinė patirtis rodo ką kitą. Pavyzdžiui, kad kartais lengviau dirbasi Tėvynės labui ne niūriuose parlamento kabinetuose, o šiltuose kraštuose esančiame penkių žvaigždučių viešbutyje.
Tokia tendencija išryškėjo dar gruodį, kuomet nuo darbo pavargę politikai tiesiog užplūdo Seimo valdybą savo prašymais išleisti į asmenines užsienio keliones, o kai kurie pasistengė išsmukti ir paslapčia, nelaukiant valdybos pritarimo. Populiariausia politikų kryptis – saulėtasis Egiptas[3].
Nors oficialiai įteisintų kasmetinių atostogų parlamentarai ir neturi, dauguma jų naudojasi laiku tarp eilinių sesijų – tokiu būdu šie gauna nebe 20 darbo dienų per metus, bet visas 40-imt.
O kaipgi praleisi tokią puikią progą paatostogauti, jei ir Seimo nario atlyginimas šiemet išaugo kone dvigubai?
Seimo valdyba užversta prašymais išleisti į asmenines keliones
Tokia tendcija išryškėjo dar praėjusios kadencijos metu, mat kai kurie politikai, panašu, galvojo, kad šiuos išrinkus į Seimą, jų darbas baigsis sulig sesijos pabaiga[3]. Tačiau anuomet „valstietis“ Jonas Jarutis tokius „svajūnus“ greitai grąžino į realybę ir rėžė, kad tauta parlamentarus išrinko dirbti visas 365 dienas per metus, o paatostogauti galima ir vėliau.
Kad Seimo nariai dirbti turėtų ne tik savo eilinių sesijų metu, esą nurodo ir įstatymas.
„(…) Parlamentaro veikla nėra tiktai plenariniai ar komitetų posėdžiai, bet ir visi kiti dalykai. Tai kyla turbūt iš konstitucinės nuostatos, kad Seimo, kaip institucijos, veikla yra nepertraukiama. Žmonės taip pat žiūri į Seimo narius kaip į nuolatos dirbančius. Tai tų kreipimųsi galima sulaukti bet kuriuo metu iš žmonių ar institucijų“, – anuomet tvirtino pareigingasis tuo metu Seimo pirmininkės pavaduotojo pareigas ėjęs konservatorius Paulius Saudargas.
S. Skvernelis pasiūlė iniciatyvą bausti parlamentarus už posėdžių praleidimą be pateisinamos priežasties
Tuo tarpu dabartinis Seimo vicepirmininkas, frakcijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis praėjusios kadencijos metu nepritarė tam, kad Seimo nariai galėtų turėti įstatymiškai reglamentuotas atostogas, mat jau tapęs Tautos atstovu, parlamentaras tokiu ir būna „24 valandas per parą“[4].
Mat norint reglamentuoti Seimo narių darbo ir atostogų laiką, reikėtų skaičiuoti ir viršvalandžius, darbą savaitgaliais ir švenčių dienomis, o tai reiškia ir papildomas išlaidas iš valstybės biudžeto lėšų.
„Konstitucijoje labai aiškiai pasakyta, kad tarp sesijų Seimo narys individualiai organizuoja savo darbą. Kaip jis dirba tuos ketverius metus, ar rezultatyviai, ar nieko nedirba, ar tik ilsisi, po ketverių metų savo sprendimą padaro rinkėjas, sakydamas: tu mums netinki“, – rėžė S. Skvernelis.
Dabartinis Seimo vadovas taip pat pasiūlė būdą kaip nubausti posėdžių nelankančius parlamentarus – štai esą būtų galima nurėžti kokį 50 proc. nuo kas mėnesį su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms skiriamos sumos, kuri praėjusios kadencijos metu siekė net 1,7 tūkst. eurų per mėnesį.
Nuo šios kadencijos paaugo Seimo narių atlyginimai
Tuo tarpu jau šios kadencijos metu drastiškai paaugo parlamentarams tenkantis darbo užmokestis. Seimo pirmininko alga dabar siekia 8,7 tūkst. eurų (buvo 4,8 tūkst.), premjero pavaduotojai ir opozicijos lyderis gauna apie 7,5 tūkst. eurų (vietoje 4,1–4,3 tūkst.), o eilinių parlamentarų atlyginimas pakilo nuo 3,6 tūkst. iki 6,2 tūkst. eurų.
Nepaisant to, kad Lietuvos parlamentarų algos iki šiol buvo vienos mažiausių ES, dalis visuomenės piktinasi šiais pokyčiais. Į kilusį pasipiktinimą sureagavęs liberalas Eugenijus Gentvilas kirto, kad taip sakantys esą patys yra „valkatos“, tačiau, matyt, nepagalvojo, kad jam patarinėja tie patys „valkatos“, dirbantys vos už kiek daugiau nei tūkstantį eurų.
77.lt išsiaiškino, kad Seimo nariams Lietuvoje tenka minimalūs reikalavimai – pakanka būti pilnamečiu LR piliečiu, o tuo tarpu jų patarėjams privalomas aukštasis išsilavinimas ir bent vienos užsienio kalbos mokėjimas. Nors patarėjai dažnai dirba itin intensyviai, jų atlyginimai gerokai mažesni – nuo 884 iki 1 879 eurų į rankas, priklausomai nuo užimamų pareigų, kai eilinio Seimo nario alga šoktelėjo iki 3,8 tūkst. eurų.
