Didžiausias – 20 tūkst. eurų darbo užmokestis kas mėnesį išmokamas „Ignitis grupės“ vadovui
Nors vidutinis darbo užmokestis šiuo metu šalyje nesiekia 1,5 tūkst. eurų „į rankas“, valstybinių įstaigų vadovai gali džiaugtis aukso amžiumi – kai kuriems kas mėnesį į kišenę „nubyra“ ir po penkiaženkles sumas.
Duomenys apie aukšto rango valstybės valdomų įstaigų vadovų atlygius – viešai prieinami, tačiau, vargu, ar paprastas pilietis imtųsi atlikti tyrimą, kuris iš šių gauna daugiau ir kokios apskritai sumos tokiose srityse „sukasi“.
77 išanalizavo, kurios valstybinės įstaigos generalinis direktorius gauna didžiausią atlyginimą – ir priešakinėje linijoje be jokios konkurencijos stovi „Ignitis grupės“ generalinis direktorius, kas mėnesį uždirbantis po vidutiniškai 20,1 tūkst. eurų atlyginimą prieš mokesčius (šių metų II ketvirčio duomenimis)[1].
Remiantis viešai prieinama informacija, šiuo metu „Ignitis grupėje“ dirba visa eilė vadovų – 10 aukščiausiojo lygmens, gaunančių po 11,7 tūkst. eurų atlyginimą, tiek pat vidurinio lygmens, kurių darbo užmokestis siekia 7,4 tūkst. eurų bei 37 ekspertai bei specialistai, kuriems mokamas 4,3 tūkst. Eur darbo užmokestis.
Po šios įstaigos seka VĮ Kelių priežiūra – čia generalinis direktorius nors ir uždirba perpus mažiau, tačiau atlyginimas vis tiek siekia penkiaženklę sumą – trečiąjį šių metų ketvirtį beveik pasiekė 10,5 tūkst. eurų[2]. Šiek tiek daugiau – 10,6 tūkst. eurų gauna ir valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius[3].
Solidus darbo užmokestis išmokamas ir Lietuvos oro uostų generaliniam direktoriui ir siekia 10,3 tūkst. eurų sumą[4]. Tiesa, paprasti įstaigos darbuotojai uždirba gerokai mažiau – jų atlygis tesiekia 1,5 tūkst. eurų prieš mokesčius.
Dar trijų įstaigų generaliniams direktoriams – keturženkliai atlyginimai
Nebadauja ir kitų valstybinių įstaigų direktoriai – štai nors ir negali pasigirti dešimtatūkstantiniais darbo užmokesčiais, gėdos pasisakant apie tai, kiek uždirba, taipogi neturėtų jausti.
Štai Registrų centro generalinis direktorius priešpaskutinį šių metų ketvirtį gali džiaugtis kiek pakilusiu ir 9,7 tūkst. eurų pasiekusiu darbo užmokesčiu[5].
Kiek mažiau gauna šios įstaigos aukščiausio lygio vadovai – kas mėnesį jų kišenes papildo 7,8 tūkst. eurų siekiantis atlygis.
Solidus užmokestis mokamas ir nacionalinio transliuotojo LRT generalinei direktorei Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei ir siekia 9,4 tūkst. eurų. Jos pavaduotojui mokamas kiek mažesnis – 8,6 tūkst. eurų atlyginimas. Nors pateikiami tik 2023 m. duomenys, net neabejojame, kad šiemet atlyginimas taipogi gerai paaugo.
Kiek įdomesnis kontrastas liečia pagrindinę LRT varomąją jėgą – čia dirbančius specialistus. Pernai metų duomenimis, jų darbo užmokestis prieš mokesčius nesiekė nė 2 tūkst. eurų.
Naująją kadenciją drastiškai paaugs ir seimo narių atlyginimai
Nors iš esmės tokie atlyginimai tokio rango vadovams ir yra normalūs, o gal net ir į „mažesnę pusę“, svarbiausias aspektas, vertinant jų (ne)vertumą gauti tokius darbo užmokesčius, veikiausiai yra gebėjimas tinkamai vykdyti savo pareigas visuomenės labui. Tas pats ir su seimo nariais – štai, kol vieni dirba, kiti „krapšto nosį“, o treti – posėdžių salėje pasirodo vos kelis kartus per metus. Bet štai nuo šios kadencijos visi jie gaus kone dvigubai didesnį darbo užmokestį nei 2020-2024 m. kadencijos metu.
Skelbiama, kad naujosios kadencijos seimo pirmininkas gausiąs 8,7 tūkst. eurų atlyginimą (iki tol buvo mokamas 4,8 tūkst. eurų užmokestis).
Premjero pirmajam pavaduotojui už pareigų vykdymą bus mokama 7,6 tūkst. eurų alga, kitiems jo pavaduotojams bei opozicijos lyderiui – beveik 7,5 tūkst. (atitinkamai praėjusią kadenciją šie užmokesčiai siekė 4,3 ir 4,1 tūkst. eurų).
Naująją kadenciją gerokai daugiau gaus ir komitetų pirmininkai – jų kišenes kas mėnesį papildys 7,1 tūkst. Eur suma (buvo 4 tūkst.), jų pavaduotojų piniginės pasunkės 6,7 tūkst. eurų kasmėnesiniu atlygiu (lyginant su buvusiais 3,8 tūkst. eurų).
Pakomitečių ir nuolatinių komisijų pirmininkai gausią 6,6 tūkst. eurų vietoje 3,7 tūkst., o nuolatinių komisijų pirmininkų pavaduotojai – 6,4 tūkst. eurų vietoje 3,6 tūkst.
Augs ir užmokestis, mokamas frakcijų vadovams – priklausomai nuo frakcijos dydžio ir joje užimamos pozicijos, jis svyruosiąs tarp 7,1 – 6,6 tūkst. eurų (praėjusios kadencijos metu siekė 3,9 – 3,7 tūkst. eurų).
Kone perpus išaugusiu atlyginimu džiaugsis ir eiliniai parlamentarai – vietoje buvusių 3,6 tūkst., dabar šie gausią 6,2 tūkst. eurų siekiančius užmokesčius.
Tačiau užvirus diskusijai ir dalies gyventojų nepasitenkinimui beveik dvigubai išaugusiomis seimūnų algomis, iš peties rėžė seimo narys Eugenijus Gentvilas. Jo įsitikinimu, kad tai yra dideli atlyginimai, gali atrodyti tik „valkatoms“.
Visgi, ilgai netrukus politikas už savo žodžius visuomenės atsiprašė.
Kita vertus, įdomus faktas yra tas, kad Lietuvos parlamentarų atlyginimai nekilę nuo pat 2008-ųjų ir yra vieni mažiausių Europos Sąjungoje. Už mūsiškius parlamentarus mažiau gauna tik Rumunijos, Bulgarijos, Maltos, Slovakijos, Lenkijos, Vengrijos, Čekijos ir Latvijos politikai.
Tendencingai auga gyventojų dalis, susidurianti su skurdo rizika
Valstybinių įstaigų vadovams ir Tautos atstovams besidžiaugiant saldžiaisiais darbo vaisiais, likusi Lietuvos gyventojų dalis nebūtinai gyvena taip gerai. Nors portalo manoalga.lt duomenimis privačiame sektoriuje dirbantys aukščiausio lygio vadovai gauna panašius darbo užmokesčius kaip ir aukščiau minėtų valstybinių įstaigų, iš tiesų gerai gyvena toli gražu ne visa Lietuva.
Pernai metų duomenimis, žemiau absoliutaus skurdo ribos šalyje gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų, kas yra net apie 187 tūkst. žmonių ir yra maždaug 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022-aisiais[6].
Absoliutaus skurdo riba pernai siekė 354 eurus per mėnesį vienam gyventojui ir 743 eurus šeimai su dviem vaikais iki 14 metų.
