Savaitės įvykių apžvalga: Lietuva sparčiai bėga liūtui į nasrus

Gyvenimas sostinėje verda – nesibaigiančios Nacionalinio stadiono statybos ir prašymas išteisinti narkotikų prekeivius

Vilnių drąsiai galima laikyti visiškai niekam tikusiu nacionalinių projektų vykdytoju. Sostinė jau kelis dešimtmečius ne tik, kad niekaip nesugeba pasistatyti Nacionalinio stadiono (jai nosį nušluostė net Kaunas, kurio, matyt, pagrįstai nekenčia vilniečiai), bet ir to stadiono kaina stebuklingai kasmet auga ir darosi vis labiau neįkandama.

Po „BaltCap“ skandalo stadiono projektą perėmus statybų bendrovei „Hanner“, stadioną vilniečiai, veikiausiai, matys kaip savo ausis be veidrodžio, mat bendrovės vadovas Arvydas Avulis nepasikuklino ir rėžė tokią sumą, kurios nepavyko nuderėti ir sostinės savivaldybei. Ir, nepaisant to, kad šiose projekto pakeitimuose (kaip buvo konstatavusi Viešųjų pirkimų tarnyba) trūko naujos kainos apskaičiavimo pagrįstumo, A. Avulis teigė jau visas įmanomas nuolaidas padaręs...

Tačiau sostinėje gyvenimas neliūdnas ir ne tik dėl amžinojo įšalo Nacionalinio stadiono projekte, bet ir dėl protestų, kuriais norima išteisinti narkotikų pardavėjus. Pirmadienį įniršę liberalūs vilniečiai susirinko Nepriklausomybės aikštėje ir reikalavo išlaisvinti už disponavimą narkotinėmis medžiagomis nuteistą M. Simanyną. Pabrėžiama, kad proteste apsilankė ir vartojimo įtakotukas O. Šurajevas. Tiesa, priminsime, kad vienas iš protesto organizatorių – prieš kelis metus ant kebabo Nidoje prašęs savo sekėjų sumesti N. Vitkauskas.

Šią savaitę seimą lydi gerų darbų maratonas

Kaip ir visada – parlamente veiksmo tikrai netrūksta, mat mūsų seimūnai turi stebuklingų galių išsklaidyti bet kokius nuobodulio pritvinkusius debesis. Tik būtent šią savaitę politikų širdis užtvindė gėrio banga, mat darbotvarkėje gausu darbų, naudingų Lietuvos gyventojams.

Šiuo metu parlamente vyksta karšta diskusija dėl vis dar tuščios švietimo, mokslo ir sporto ministro kėdės, ir ne tik opozicija, bet jau ir savi ragina premjerę I. Šimonytę skubiau priimti sprendimus, mat „amžinas“ M. Navickienės pavadavimas jau tikrai nebebus žavus.

Vis dėlto, pati Vyriausybės vadovė patikino nenusiteikusi naujojo ministerijos vadovo paieškoms ir abstrakčiai pasiūlė pakentėti „bent iki vasaros“. Nors, žinant, premjerės nuomonių kaitą, naujosios G. Jakšto „pakaitos“ galima tikėtis bet kada. Arba visai nesitikėti.

Ir, štai, nebeaišku, ar atgimusi gamta, ar pilnėjantis mėnulis paveikė seimūnus, bet užuot naikinę gimtąją kalbą jie nusprendė įregistruoti Valstybinės kalbos įstatymo pataisas, kuriomis būtų įpareigojami užsieniečiai, dirbantys Lietuvoje klientų aptarnavimo sferoje, su klientais bendrauti lietuvių kalba. Prie tų pačių prasmingų darbų maratono vertėtų paminėti ir tai, kad seimas linkęs pritarti nemokamam maitinimui visiems pradinukams (šiuo metu nemokamai maitinasi priešmokyklinio amžiaus bei pirmų ir antrų klasių pradinukai).

Ketvirtadienį taipogi įvyko dar vienas svarbus postūmis VSD pranešėjo istorijoje – seimas po balsavimo pritarė laikinosios komisijos pateiktoms išvadoms, kuriose siūloma stiprinti VSD ir STT parlamentinę kontrolę ir suteikti didesnes galias ombudsmenui.

Susidorojimas su R. Žemaitaičiu – užsimota ir jį išmėžti iš Seimo

Konstitucinio Teismo verdikto sulaukė ir savo naująją politinę partiją „Nemuno aušra“ įsteigęs parlamentaras R. Žemaitaitis – konstatuota, kad jis, pasisakydamas apie žydus, sulaužė savo, kaip Seimo nario, priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Panašu, kad visų „nepatogių“ politikų laukia panašus likimas ir tai tik įrodo tiek šio politiko, tiek P. Gražulio pavyzdžiai. Vienas po kito – ir menama opozicija (besilaikanti tik ant kelių tvirtesnių kolonų) sugrius.

Kadangi KT sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas, o apkaltos būdu iš Seimo pašalintas politikas esą negali dalyvauti šalies vadovo rinkimuose, R. Žemaitaitis nusprendė iš Seimo trauktis pats, o KT sprendimą yra pasiruošęs skųsti EŽTT.

Galimybę dalyvauti rinkimuose į EP gavo septynios politinės jėgos

Ši savaitė buvo lemtinga visoms politinėms jėgoms, nusprendusioms dalyvauti jau netrukus vyksiančiuose rinkimuose į Europos Parlamentą. 10 tūkst. parašų slenkstį peržengė šios partijos:

1. Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) surinko virš 27 tūkst. parašų.
2. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ - beveik 18 tūkst.
   
3. Nacionalinis susivienijimas - per 13 tūkst. piliečių balsų.
4. Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija - virš 13 tūkst.
5. Žemaičių partija - per 12 tūkst.
   
6. Laisvės partija - per 11,5 tūkst. balsų.
7. Krikščionių sąjunga - daugiau nei 11 tūkst.

Politinės partijos taipogi burtų keliu išsiaiškino numerius, kuriais bus įrašytos į balsavimo biuletenius:

1–uoju numeriu – Laisvės partija, 2–uoju – Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), 3–uoju – Darbo partija, 4–uoju – Lietuvos regionų partija, 5–uoju – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), 6–uoju – Lietuvos lenkų rinkiminė akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), 7–uoju – Lietuvos žaliųjų partija, 8–uoju – Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), 9–uoju – Liberalų sąjūdis, 10–uoju – Žemaičių partija, 11–uoju – „Laisvė ir teisingumas“, 12–uoju – Krikščionių sąjunga, 13–ieji – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, 14–ieji –Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), 15–ti – Nacionalinis susivienijimas, 16–asis numeris – Lietuvos liaudies partija, 17–asis – Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija.

Prieš rinkimus G. Nausėda tapo institucijų „įkaitu“

Rinkiminę kampaniją jau ruošia premjerė Ingrida Šimonytė. Pastaroji pasirinko patį tinkamiausią laiką savo atostogoms – užsidirbto poilsio ministrė pirmininkė eis pačiam rinkiminiam įkarštyje, o nedarbo dienas planuoja išnaudoti prasmingai – susitinkant su rinkėjais. Nepaisant to, kad dar neseniai kandidatė į prezidento postą neigė apie savo planus susitikti su paprastaisiais žemiečiais (neva, ji ir taip yra visiems žinoma, tad nėra čia ko ir burnos daugiau aušinti), vis dėlto, galiausiai savo kartelę nuleido.

Kadangi artėjančiuose rinkimuose į europarlamentą turėsime ir koalicinių partijų, jau kiek anksčiau iškilo pagrįstų abejonių, ar taisyklės, taikomos jungtinėms partijoms yra sąžiningos jų atžvilgiu. Todėl šis nuogąstavimas, džiugu, persikėlė ir į seimą, kur bus svarstoma mažinti patekimo į Europos Parlamentą kartelę būtent susijungusioms partijoms nuo 5 iki 7 proc.

Tuo tarpu artėjant rinkimų į šalies vadovo sosto finišo tiesiajai, stebina ne tik premjerė, bet ir antrosios kadencijos siekiantis dabartinis prezidentas G. Nausėda. Tiksliau stebina tai, kad tiek dabartinį Lietuvos vadovą (kuris labai aiškiai konstravo požiūrį į Gerovės valstybę ir tradicinę šeimą kaip valstybės pagrindą), tiek liberalųjį D. Žalimą remia tie patys rėmėjai – „Rokiškio sūrio“ įkūrėjas kartu su savo įpėdiniu. Tiksliau, D. Žalimą remia tik vienas iš jų – D. Trumpa, nors G. Nausėda turi visos šeimos palaikymą.

O kol dabartinis prezidentas sėkmingai renka rėmėjų paramą, ir pats nesnaudžia – sumąstė atsipūsti pajūryje, kur vyks „Kitokie pasikalbėjimai“. Tik už atėjimą pasiklausyti Tautos išrinkto atstovo reikės susimokėti – 22 eurai ir bilietas jau rankose.

Tačiau vilkų gaudynės jau prasidėjo ir, savo nelaimei, G. Nausėda jau papuolė į griežtosios vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės akiratį. Politikės antipatija vyriškajai giminei iš tolo šviečia, ir šįkart atpirkimo ožiu tapo būtent prezidentas. Jį A. Bilotaitė apskundė Generalinei prokuratūrai, ar šis neatskleidęs ikiteisminio tyrimo detalių, kai pranešė apie Lenkijoje sulaikytus du asmenis, įtariamus išpuoliu prieš Vilniuje gyvenantį Rusijos opozicionierių L. Volkovą.

Į skandalą galimai įsivėlė ir VRK, kuri, mokymų metu, galimai per klaidą nutekino beveik 20 tūkst. rinkėjų duomenų, kurie nebuvo informuoti apie jų asmeninių duomenų panaudojimą mokymų metu.

Lenkija panoro bendradarbiauti padedant Ukrainai

Atmosferą dėl augančios geopolitinės įtampos Vakaruose, dar labiau kaitina Lenkija, kuri ligi šiol, rodos, laikėsi atokesnės vakarietiškajai pozicijos. Pirmadienį Lenkijos prezidentas A. Duda pareiškė, jog šalis yra pasiruošusi priimti branduolinius ginklus, jei NATO nuspręstų juos dislokuoti dėl Rusijos ginklavimosi Baltarusijoje ir Kaliningrade. Tokį mūsų kaimynų žingsnį jau kaip grėsmę suspėjo įvertinti ir Rusija, pareiškusi, kad Lenkijoje dislokuojami branduoliniai ginklai taps „svarbiausiais jos taikiniais“.

Nepaisant to, mūsų prezidentas G. Nausėda teigė pritariantis branduolinių ginklų dislokavimui Lenkijoje, neva tai prisidėtų prie atgrasymo. Lietuvos prezidentas taipogi jau penktadienį gavo progą susitikti su Lenkijos vadovu, mat Suvalkų koridoriuje prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos karių „Brave Griffin 24-II“ pratybos.

Prie to pačio Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pareiškė, kad šalis yra pasirengusi Ukrainai padėti pas save susigrąžinti šaukiamojo amžiaus vyrus, nors dar nėra aišku, kokios priemonės tam būtų taikomos.

Prie Lenkijos gerų užmojų auginti karių gretas Ukrainoje panoro jungtis ir Lietuva su naujuoju krašto apsaugos ministru L. Kasčiūnu priešaky. Naujasis ministerijos vadovas jau užsimena, kaip kelis metus garbinti šaukiamojo amžiaus Lietuvos ukrainiečiai galėtų būti „paskatinti“ vykti į frontą – pavyzdžiui, atriboti nuo socialinių išmokų, darbo leidimų, dokumentų ar panašiai... Kaip liaudies išmintis byloja, iš meilės – tiesus kelias tik į neapykantą.

Prie tokių veiksmų griežtai atsisako jungtis Vengrija, kuriai darosi neaiškūs NATO veiksmai, mat aljanso tikslas esą pasikeitęs – nuo pradinio tikslo ginti aljanso valstybes esą pereita prie puolimo stadijos. Vengrija įsitikinusi, kad Vakarus prie karo privestų naujasis projektas, kuriuo gynybos aljansas pernelyg kištųsi į Ukrainos ir Rusijos santykius nepaisant to, kad Ukraina nėra gynybinio aljanso narė.

Į Ukrainą šią savaitę taipogi keliavo JAV suteikta beveik net 61 mlrd. dolerių vertės karinė parama, kuri, kaip svarstoma, neišgelbės su Rusija kovojančios valstybės. Tam jau pritaria ir Ukrainos politikai, pridurdami, kad reikalingas bendras visų partnerių įsitraukimas (supraskite – reikalinga visoms valstybėms rizikuoti savo saugumu ir pradėti karą prieš Rusiją ir jos sąjungininkes).

JAV ausys kyšo ir Ukrainoje, ir Gazos kare

Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas taipogi nemiega ant laurų lapų ir po ilgo laiko suplanavo vizitą į Bagdadą, kur susitiko su Irako premjeru Mohamedu Shia Al Sudani ir prezidentu Abdeliu Latifu Rashidu. Šis susitikimas dar kartą rodo, kaip meistriškai ant dviejų kėdžių vienu metu mėgina sėsti Turkija ir stengiasi neprarasti sąjungininkų iš abiejų pusių.

O nesipykti su abejomis pusėmis naudinga, mat Vakarų įtaka pradeda silpnėti, o Rytų – plėstis. Augančius raumenis demonstruoja ir Rusija, pasiekusi demonstratyvią pergalę Afrikoje prieš JAV. Pranešama apie valstijų kariuomenės pasitraukimą iš Nigerio ir įtakos užleidimą Rusijai, kuri čia gali daug greičiau parduoti savo karinę įrangą ir mainais gauti gamtinius išteklius.

Kaip praneša žiniasklaida, tos pačios valstijos ir toliau sistemingai kursto karą Ukrainoje, mat į ją šį mėnesį esą buvo pasiųstos ilgojo nuotolio ATACMS raketos, kurios neva įėjo į kovo mėnesio pagalbos Ukrainai paketą.

Ilgai lauktos žinios dėl galimai pasiekto Izraelio ir Gazos Ruožo susitarimo, nepasitvirtina. Izraelis ir toliau nusiteikęs kovoti Gazoje „iki pergalės“, o dabar dar ketinama smogti šimtus tūkstančių palestiniečių talpinančiai Rafai.

Dar vienas šešėlis ant Izraelio kilo dėl masinės kapavietės Gazos Ruože, kur amžinojo poilsio atgulė šimtai palestiniečių, o kai kurie iš kūnų – vis dar surištomis rankomis. Tačiau Izraelis neigia čia laidojęs palestiniečius. O štai JAV visame Izraelio ir Palestinos konflikte, kaip žinia, aktyviai beremianti Izraelį, ėmė žaisti dvigubą partiją – pranešama, kad valstijų kariuomenė prie Gazos krantų ėmė statyti laikiną uostą, skirtą pagalbos priemonių gabenimui.

Kova tarp J. Bideno ir D. Trumpo tebevyksta

O Vakarų „sostinėje“ JAV vyksta arši kova dėl išlikimo tarp buvusio JAV prezidento D. Trumpo ir dabartinio valstijų vadovo J. Bideno. Kaip žinia, D. Trumpas kaltinamas klastojęs apskaitą, neva kad nuslėptų mokėjimus už tylą pornografinių filmų aktorei Stormy Daniels, su kuria turėjo romaną, tam, kad apsaugotų savo 2016 m. rinkiminę kampaniją nuo paskutinės minutės skandalo. Tačiau pats valstijų lyderio pareigas jau ėjęs D. Trumpas įsitikinęs, kad teisiamas turėtų būti ne jis, bet J. Bidenas, kurio šeimoje „spindi“ neskaidrūs verslo sandėriai ir piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi.

Dar vienas įdomus momentas – D. Trumpas šią savaitę, sau priklausančiame dangoraižyje „Trump Tower“, esančiame Niujorke, susitiko su buvusiu Japonijos ministru pirmininku T. Aso, kurį pristatė kaip žmogų, kuris jam patinka, ir kurį jis pažįstąs.

Tuo tarpu J. Bideno valdoma JAV jau brėžia ribą tarp jos ir Kinijos – dar vienas kirtis laukia garsiosios socialinės platformos „Tik Tok“ naudotojų, mat antradienį Senatas pritarė, kad „Tik Tok“ būtų atskirtas nuo jį patronuojančios Kinijos bendrovės „ByteDance“. Toks žingsnis žengtas prisidengiant Pekino šniukštinėjimu po vakariečių duomenis. O iš tikrųjų JAV tikrai yra, ko bijoti – tai yra viena iš platformų, kurioje dar galima skleisti nepriklausomą nuomonę ir leisti savo požiūrį žiūrovui susidaryti pačiam.