Ukraina: JAV pagalbos neužteks – reikės visų įsitraukimo į frontą

JAV suteikė Ukrainai ilgai lauktą paramą, bet tai galbūt įvyko jau per vėlai

Po ilgų ginčų ir nesutarimų Jungtinių Amerikos Valstijų Atstovų rūmai šeštadienį patvirtino beveik 61 mlrd. JAV dolerių paramos paketą Ukrainai.

Šalies prezidentas Joe Bidenas šį įstatymą pasirašė trečiadienį ir netrukus Pentagonas pranešė, kad į Ukrainą jau keliauja maždaug 1 mlrd. JAV dolerių vertės karinės pagalbos paketas. Jame – oro gynybos ir artilerijos sistemų amunicija.

Ši pagalba Ukrainą pasieks pačiu laiku. Ankstesnė JAV parama jau buvo pasibaigusi, o dabar numatytos Ukrainai skirti raketos „Stinger“, kita priešlėktuvinės gynybos amunicija, 155 milimetrų granatos, prieštankinės raketos „Javelin“ ir kovos mašinos leis atremti intensyvėjančius priešo antpuolius.

„Ką tik pasirašiau įstatymą dėl nacionalinio saugumo paketo, kurį šį savaitgalį priėmė Atstovų Rūmai, o vakar patvirtino Senatas. Dėl to Amerika taps saugesnė, pasaulis taps saugesnis, o Amerika toliau bus pasaulio lyderė ir visi tai žinos. Juo Amerikos partneriams bus suteikta gyvybiškai svarbi parama, kad jie galėtų apsiginti nuo grėsmės savo suverenumui ir jų piliečių gyvybei ir laisvei“, – pasirašydamas įsaką teigė JAV vadovas J. Bidenas.

Tačiau ne visi nusiteikę taip optimistiškai. Vyrauja nuomonė, kad ši parama Ukrainą pasieks gerokai per vėlai, kad ši galėtų atmušti artimiausiu metu suplanuotus priešo puolimus ir išsaugoti dabar valdomą teritoriją. Taip pat daugėja ir teigiančių, kad karinės paramos paketų Kijevui apskritai nebepakanka, o pergalei prieš Rusiją pasiekti galimai prireiks ir tiesioginio Vakarų įsitraukimo į konfliktą^[1].

Ukrainos pusė teigia, kad dabar norint įveikti Rusiją reikės didesnio partnerių įsitraukimo

Po žinios apie JAV susitarimą Ukrainai vis dėlto skirti ilgai diskutuotą ir aptarinėtą paramą, JAV vadovui asmeniškai padėkojo pats Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis. Ukrainos parlamento Nacionalinio saugumo komiteto pirmininko pavaduotojas Jehoras Černievas pabrėžė, kad šis ginklų paketas yra tikras gelbėjimosi ratas kariuomenei.

Tačiau nuosaikesnės retorikos laikosi Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, kuris teigia, kad JAV pagalbos neužteks tam, kad Ukraina laimėtų karą.

„Pavienis paketas rusų nesustabdys. Rusus sustabdys tik vieningas visos Ukrainos ir visų jos partnerių frontas“, – pasakė jis.

Ar tai menkai paslėptas raginimas Vakarus pagaliau įsitraukti į karą Ukrainoje tiesiogiai? Juk tokios diskusijos pastaraisiais mėnesiais iš tiesų vyksta ir prasidėjo dar nuo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimų apie galimą NATO šalių karių dalyvavimą konflikte.

Tačiau D. Kuleba ne tik prašo aktyvesnės pagalbos. Jis Vakarams pažeria ir gausios kritikos:

„Kai matau, ką Rusija sugebėjo pasiekti, per dvejus metus kurdama savo gynybos pramonės bazę, ir ką pasiekė Vakarai, imu manyti, kad su Vakarais kažkas negerai. Vakarai turi suprasti, kad taikos metas Europoje baigėsi.“

Ukrainos užsienio reikalų ministro vertinimu, Ukrainos sąjungininkų karinės pramoninės produkcijos gamybos apimtys savo piką pasieks ne anksčiau nei iki 2024 m. pabaigos.

O kalbėdamas apie galimą karo Ukrainoje eigą ar net jo pabaigą, D. Kuleba sakė, kad negali prognozuoti, kiek ilgai tai dar truks, tačiau tikina, kad karo pabaigoje išliks tik viena pusė ir tai bus Ukraina.

Tačiau kol kas prognozės Ukrainai yra gana niūrios. Karo ekspertų ir stebėtojų akys šiuo metu nukreiptos į Rytų Ukrainą, kur situacija jau netrukus gali tapti itin įtempta.

Rusijos kariuomenės puolimas toliau vyksta, o Chasiv Jaras, Donecko srities miestas, esantis už 17 km į vakarus nuo Bachmuto, artimiausiomis dienomis gali tapti tikru karo kovų centru.

Manoma, kad Ukraina nori bet kokia kaina išlaikyti miestą, kurį karo ekspertai vadina kertiniu šalies gynybai ir planams Donecko srityje.

Priešingu atveju, jo užėmimas galėtų leisti Rusijos kariuomenei apšaudyti netoliese esančius Kostantynivką, Družkivką, Kramatorską ir Slovianską.

Ukrainai dar ne per vėlu įveikti priešą?

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas teigia manantis, kad „Ukrainai dar ne per vėlu nugalėti“ Rusiją, jei jos sąjungininkės vykdys visus pažadus tiekti daugiau ginklų:

„Pastaraisiais mėnesiais NATO sąjungininkės nesuteikė paramos, kurią buvome pažadėję. Tačiau Ukrainai dar ne per vėlu nugalėti, nes daugiau paramos jau pakeliui.“

Tačiau vienas anonimu likti norėjęs aukšto rango JAV pareigūnas amerikiečių žiniasklaidai teigė, kad naujoji Jungtinių Valstijų ir kitų šalių suteikta saugumo pagalba galbūt padės Ukrainai vėl įgyti iniciatyvą mūšio lauke, tačiau tam prireiks laiko, o efektyvus ukrainiečių puolimas artimiausioje ateityje greičiausiai neįvyks^[2].

Nors Jungtinės Valstijos yra vienas iš pagrindinių karinės pagalbos Ukrainai tiekėjų, pagalba skiriama lėtai: besikivirčijantys Kongreso nariai beveik pusantrų metų nesugebėjo susitarti dėl naujos pagalbos. Tuo pat metu karas Ukrainoje nelaukia: žūsta civiliai bei kariai, greitai eikvojama amunicija ir karinė įranga.

O Rusija nesiliauja pulti: net JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake‘as Sullivanas neseniai yra pasakęs, kad „tikrai įmanoma, jog Rusija ateinančiomis savaitėmis gali pasiekti papildomų taktinių pergalių“.

Kateryna Stepanenko, Rusijos analitikė iš Karo studijų instituto (ISW) sako, kad dėl įrangos stokos Ukraina iniciatyvą kare prarado dar 2023 m. spalio mėnesį. Nuo spalio mėnesio Ukraina prarado 583 kvadratinius kilometrus teritorijos, o Rusija turėjo laiko pasirengti puolamosioms operacijoms, kurių tikimasi pavasario pabaigoje arba vasaros pradžioje^[3].

Galimas naujas ir platus rusų puolimas Ukrainoje kelia nerimą, tačiau atsipūsti nėra kada. Kaip teigia Strateginių ir tarptautinių studijų centro Vašingtone Europos, Rusijos ir Eurazijos programos direktorius Maksas Bergmanas, Ukrainai reikia išnaudoti 2024 m., kad atkurtų savo pajėgas ilgam karui.

„Europos tikslas turėtų būti sudaryti sau sąlygas potencialiai užpildyti būsimą Jungtinių Valstijų paliktą spragą, jei jos nepriimtų dar vieno papildomo susitarimo“, – sako jis.

Tačiau manoma, kad net ir šių europinių atsargų vis tiek nepakaks, kad būtų galima padaryti daugiau nei tik padėti Ukrainai palaikyti savo gynybos įtvirtinimus.

Pagalbos suteikimo nenuspėjamumas nuo pat pradžių buvo Ukrainos galvos skausmas: iš pradžių skeptiškai žvelgta į Ukrainos šansus atsilaikyti prieš Rusiją, vėliau ši parama tapo politinių ginčų įrankiu, o praėjusią vasarą Vakarų vyriausybės taip pat norėjo pamatyti, kas nutiks su plačiai apkalbėtu Ukrainos kontrpuolimu.

„Visi nori palaikyti nugalėtoją, tai žmogaus prigimties dalis“, – sakė dabar jau buvęs Ukrainos gynybos ministras Oleksėjus Reznikovas.

Dabar apie tokią užtikrintą ir garantuotą Ukrainos pergalę Vakarai kalba vis rečiau, o tai gali būti pavojaus ženklu ne tik Ukrainai, tačiau ir visai Europai, kurios tiesioginis įsitraukimas į konfliktą su kiekviena diena atrodo vis realesnis.