A. Avulis nežino kaip pastatyti pigesnį stadioną, nors pavyzdžių Lenkijoje ar Latvijoje – apstu

„Hanner“ vadovas A. Avulis nemano, kad stadioną galima pastatyti už mažesnę kainą

Nacionalinį stadioną iš „BaltCap“ perimančios „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis po Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pastabų vis dar tiki, kad dėl projekto galima rasti susitarimą, tačiau nežino, kaip būtų galima kompleksą pastatyti už mažesnę kainą.

„Esmė labai paprasta, esame paskaičiavę, už kiek galime pastatyti šį kompleksą. VPT teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybė galėjo geriau susiderėti. Mūsų derybos su savivaldybe vyko gana kietai, kiek mes galėjome, tiek padarėme nuolaidų, toliau tiesiog nepajėgiu, nežinau, kaip pastatyti už mažesnę kainą“, – sako A. Avulis.

VPT neseniai pranešė, kad Nacionalinio stadiono koncesinės sutarties projekto pakeitimuose trūksta kainos apskaičiavimo pagrįstumo, todėl Vilniaus savivaldybė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) rizikuoja permokėti už projektą. VPT teigimu, taip pat nėra aišku, kodėl kainų padidėjimo rizika nėra dalijamasi tarp visų šalių, o atsakomybė visiškai perkeliama savivaldybei ir ministerijai.

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas teigė, kad VPT išvada dėl Nacionalinio stadiono koncesinės sutarties parodo, jog galima tęsti projektą, o pats A. Avulis teigė, kad VPT pastabos nekeičia planų užbaigti jau dešimtmečius vystomą projektą. Vis dėlto, verslininkas teigia, kad VPT argumentacija dėl galimų nuolaidų nėra logiška.

„Kai VPT kelia klausimą, ar galėtų būti dar didesnės nuolaidos iš koncesininko, aš neturiu tokių nuolaidų. (...) Logikos ten nėra, mes einame per logiką ir teikiame argumentus, kad jeigu kainos pabrango per tą laikotarpį 43 proc., o savivaldybė sutinka tik 27 proc. jų kompensuoti, tai čia yra kompromisas. VPT taip į lentynas sudėlioja skaičius, kad sako, jog galėjo daugiau prisiimti koncesininkas, bet iš kitos pusės mes irgi turime gana stiprių argumentų, jog būtent VPT 2020 m. sustabdė procesą, koncesijos sutarties vykdymą ir tada pusantrų metų vyko teismai. Jie baigėsi tuo, kad buvo pasirašyta koncesijos sutartis. Bet per tą periodą, kol vyko ginčas teismuose, statybos kaina padidėjo 7 mln. eurų“, – sako „Hanner“ vadovas.

A. Avulis sako, kad artimiausiu metu turėtų įvykti susitikimas tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir VPT; jeigu tarnyba sutiks su siūlomais sprendimais, bus galima judėti toliau.

Vis dėlto, net ir galutinai nusprendus toliau plėtoti esamą projektą, jis kainuos jau gerokai brangiau nei manyta iš pradžių: Nacionalinis stadionas atsieis šimtus milijonų, nors mūsų kaimyninės valstybės panašius projektus sėkmingai užbaigia net keliolika kartų pigiau ir žymiai greičiau.

Projekto kaina toliau auga, o darbai nevyksta

Vilniaus miesto savivaldybė jau anksčiau sureagavo į VPT teiginius dėl projekto kainos ir pareiškė, kad didinant būsimo koncesininko prisiimamą statybų pabrangimo dalį nuo 11,64 iki 14,23 proc., kaip ir siūlo VPT, savivaldybė sutaupytų apie 2,1 mln. eurų iš indeksavimo dalies, bet netektų daugiau nei 5 mln. eurų nuolaidų^[1].

Dabar numatyta, kad komplekso statybos kaina indeksuojama 40,4 proc., iš jų savivaldybė ir Vyriausybė turėtų padengti apie 28,7 proc., o likusią dalį – 11,6 proc. (apie 9,5 mln. eurų be PVM) – iš investicijų bendrovės „BaltCap“ projekto koncesininko funkcijas perimanti nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“ iš savo apyvartinių lėšų ir pelno.

Vasario pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė pokyčiams, numatytiems sostinės daugiafunkciame projekte. Nacionalinis stadionas su visu daugiafunkciu kompleksu iš viso kainuos 158,42 mln. eurų. Nors kompleksą sudarys keletas pastatų, pirmasis išdygti turėtų Nacionalinis stadionas^[2].

Viliamasi, kad visą daugiafunkcį kompleksą sudarys Nacionalinis stadionas su sporto muziejumi viduje, sporto centras su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis, trys futbolo treniruočių aikštės, tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, kultūros centras su biblioteka ir 300 vietų vaikų darželis. Vis dėlto, šiuo metu tai atrodo tik tolimos ateities vizijos: projektas ir toliau lieka didele statybų aikštele.

Lenkija ir Latvija tarptautinius standartus atitinkančius stadionus pasistato greičiau ir žymiai pigiau

Diskusijoms dėl projekto tęsiantis, daugelis ima abejoti, ar sostinė apskritai kada galės džiaugtis visus tarptautinius standartus atitinkančius stadionu. Juk Nacionalinis stadionas turėjo virsti tikru Lietuvos pasididžiavimo simboliu, tačiau dabar jau aibe metų yra laikomas tikra gėda ir pasityčiojimo objektu.

Stadionas pradėtas statyti dar 1987-ais, tačiau darbai buvo sustabdyti 1993-iais, konstrukcijos ir pamatai buvo užkonservuoti. 2008-ais idėja projektą atkurti vėl atgimė, buvo atrasta 33,6 mln. eurų suma, tačiau to nepakako. Neradus daugiau finansuotojų, darbai vėl stojo, o objektas taip ir liko stovėti apleistas. 2015-ais vėl pasirodė kalbų, kad Nacionalinio stadiono projektas gali būti atkurtas, tačiau tuomet vykęs koncesijos konkursas buvo pripažintas neteisėtu. Dabartinis stadiono ir viso komplekso projektas vėl neapsieina be skandalų.

Tačiau stadionų statybos kitose valstybėse neatrodo tokios sudėtingos. O toli žvalgytis ir ieškoti sėkmingų pavyzdžių nereikia. Pavyzdžiui, mūsų kaimynėje Lenkijoje, Plocko mieste modernus 15 000 vietų stadionas pastatytas per 4 m. nuo projekto pradžios; jis atidarytas pernai, o iš viso kainavo 170 mln. zlotų arba kiek daugiau nei 36 mln. eurų.

Lenkijoje tai ne išimtis, bet taisyklė. Iki 2028 m. šalyje turėtų atsirasti 35 aukščiausius reikalavimus atitinkantys stadionai, visų jų statyba kainavo virš 2 mlrd. eurų. Varšuvos „Polonia“ stadionas, turintis 16 000 sėdimų vietų, yra bene didžiausia šalies investicija, bet ir ji kainuos 500 mln. zlotų arba 115 mln. Eur, o kartu dar turės ir uždarą krepšinio areną.

Ruch Chorzow klubo stadionas, taip pat turintis 16 000 sėdimų vietų, po ilgų diskusijų metų tapo daugiau nei 100 proc. brangesnis, palyginti su prieš dešimtmetį atliktais išskaičiavimais, tačiau net ir šio stadiono vertė dabar siekia 249 mln. zlotų arba daugiau nei 57 mln.Eur.

Latvijoje stadionai taip pat statomi žymiai paprasčiau ir pigiau. Neseniai pasirodė žinia, kad Ryga imasi jau antrojo miesto stadiono projekto. Planuojama, kad naujas stadionas turėtų talpinti nuo 15 iki 20 tūkst. žmonių, o jo statybų pabaiga numatoma ne anksčiau kaip 2027-aisiais metais^[3]. Latvijos futbolo federacijos prezidentas Vadimas Lašenko šiuo metu skaičiuoja, kad stadiono statybų išlaidos sieks 50 mln. eurų.

Šiuo metu Rygos miesto taryba sprendžia dėl statybų vietos. Balandžio pradžioje pasirodė informacija, kad atsakingas savivaldybės komitetas jau pritarė daugiau kaip 10 hektarų žemės sklypo panaudojimui statybai. Valdininkai linkę stadioną statyti centrinėje miesto dalyje, kartu tvarkant aplinkinę infrastruktūrą, tad manoma, kad bus pasirinktas žemės sklypas Lucavsaloje.

Manoma, kad projekte dalyvaus investuotojai ne tik iš Latvijos, bet ir iš tarptautinės bendruomenės, įskaitant Jungtinius Arabų Emyratus. JAE verslininkas Mohamedas Ali Alabbarras jau susitiko su vietos valdžia bei Finansų ministerijos ministru. Susitikimo metu buvo aptariamas potencialus verslininko įsitraukimas į stadiono statybas.

Šiuo metu Rygoje jau yra vienas stadionas, talpinantis apie 10 tūkst. žmonių.

Kaunas taip pat turi visus tarptautinius standartus atitinkantį stadioną, jis buvo užbaigtas dar 2022 m., o nuo tada stadione įvyko ne vienos futbolo varžybos ar grandiozinis, tūkstančius žmonių sutraukęs koncertas. Įdomu tai, kad statyboms čia neprireikė nei dešimtmečių, nei šimtų milijonų išlaidų. Viso stadiono kaina siekė 43 mln. eurų.

Piliečiai praranda viltį dėl stadiono ateities

O valdžios bei verslo atstovų kivirčai, augančios projekto kainos bei dešimtmečiai pažadų paveikė ir visuomenę. Dalis jos jau nebetiki, jog stadionas bus pastatytas ir net ima abejoti, ar tokio projekto Vilniui reikia.

Šiuo metu tolesnėms stadionu statyboms pritaria 35,5 proc. gyventojų. 36,3 proc. mano, kad kompleksas neturėtų būti statomas, nes toks stadionas jau yra Kaune. Dar 28 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu^[4].

Tarp pačių sostinės gyventojų vilniečių, tolesnes stadiono statybas palaiko 38,1 proc., statybų nepalaiko – 26,2 proc., o nuomonės šiuo klausimu neturi 35,6 proc. gyventojų.

Anksčiau dėl stadiono ateities klausimą uždavėme ir „77.lt“ skaitytojams. Uždavus klausimą, ar jie mano, jog Nacionalinis stadionas bus pastatytas per ateinantį dešimtmetį, net 92 proc. jų atsakė, jog to nebus. Vos 8 proc. pareiškė manantys, kad stadionas per ateinantį dešimtmetį vis dėlto bus užbaigtas.