Rusų pergalė Afrikoje: JAV išvedė savo karius iš Nigerio

JAV traukiasi iš Nigerio, savo įtakos sferą ten perleidžia Rusijai

JAV nusprendė patraukti daugiau kaip 1000 karių iš Vakarų Afrikos valstybės Nigerio. Šį sprendimą patvirtino JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Kurtas Campbelas, praėjusią savaitę susitikęs su Nigerio ministru pirmininku Ali Lamine Zeine'u^[1].

Nigeris, kurį nuo 2023 m. vasaros valdo kariuomenė, praėjusį mėnesį oficialiai nutraukė 12 metų trukusį karinio bendradarbiavimo susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis ir paprašė išvesti iš teritorijos savo karius. JAV kariuomenė šioje šalyje veikė dviejose bazėse, įskaitant daugiau nei 100 mln. dolerių kainavusią bepiločių lėktuvų bazę, esančią centrinėje Nigerio dalyje. Nuo 2018 m. ši bazė buvo naudojama atakoms prieš „Islamo valstybę“ ir „Jama'at Nusrat al-Islam wal Muslimeen“, su „Al Qaeda“ susijusią organizaciją.

Manoma, kad šis JAV pasitraukimas iš strategiškai svarbios teritorijos neigiamai paveiks tiek pačią Ameriką, tiek ir partnerius.

Vakarų valstybių įtaka Afrikoje jau kuris laikas mažėja, karinės pozicijos ir diplomatiniai ryšiai silpnėja beveik visame žemyne, o vis daugiau Afrikos šalių stiprina santykius su Rusija bei Iranu.

Afrikos šalys iš Rusijos gauna ginklų, Rusija – gamtinių išteklių

Praėjusiais metais Nigerio kariuomenė surengė perversmą,per kurį užgrobė valdžią. Iki tol, Nigeris buvo pagrindinis Jungtinių Valstijų ir Prancūzijos, kuri taip pat yra įtakinga valstybė Afrikos žemyne, saugumo partneris, apie dešimtmetį buvo labai svarbus taškas JAV kovos su terorizmu operacijoms regione.

Tačiau dabar viskas keičiasi: praėjusį mėnesį Nigerį valdančioji chunta pareiškė, kad nedelsiant atšaukia karinį susitarimą, pagal kurį JAV gynybos departamento kariškiams ir civiliams darbuotojams buvo leista lankytis šalies teritorijoje^[2].

Kinta ir visuomenės nuomonė: praėjusią savaitę šimtai žmonių išėjo į Nigerio sostinės gatves reikalauti JAV karių išvykimo.

O paskutiniais tokiais savo veiksmais naujoji Nigerio valdžia prisijungė prie kaimyninių Malio ir Burkina Faso chuntų, kurios irgi nutraukė karinius susitarimus su buvusiais Vakarų sąjungininkais, pasitraukė iš regioninio politinio ir ekonominio bloko ECOWAS bei galiausiai – užmezgė glaudesnius ryšius su Rusija ir Iranu.

Tai reiškia, kad neramumai Afrikos šalyse, regis, pasitarnauja Rusijai, kuri dėl karo Ukrainoje, yra izoliuojama Vakarų šalių ir jų partnerių.

Per ketverius metus Vakarų ir Centrinėje Afrikoje įvykdyti aštuoni perversmai. Malio, Burkina Faso ir Nigerio vadovai po karinio perversmo išvijo Prancūzijos ir JAV karius, kreipėsi pagalbos į Rusiją.

Maskva atsakė palankiai ir šio mėnesio pradžioje patvirtino, kad, stiprindama savo saugumo ryšius, nusiuntė į Nigerį karinius instruktorius, oro gynybos sistemas ir kitą karinę įrangą. Gruodį Kremlius vėl atidarė savo ambasadą kaimyniniame Burkina Fase ir deda daugiau pastangų, siekdamas palankumo Nigerio karinei chuntai.

Nigerio valdžiai naudinga tai, kad Rusija gali siūlyti parduoti savo ginklų ir įrangos be papildomų sąlygų ir kontrolės vietos valdžiai, ko reikalauja JAV. Be to, šaliai, norinčiai nedelsiant gauti ginkluotės, Rusija gali parduoti savo prekes daug greičiau nei Jungtinės Valstijos. Mainais už tai Rusija pelnosi iš regiono gamtinių išteklių.

JAV reiškia susirūpinimą dėl augančios Maskvos įtakos regione

Ne vienas svarbus JAV partneris Afrikoje atsigręžė į Rusiją. Reaguojant į tai, JAV jau perspėja apie tai, kad rusai bando perimti viso Sahelio regiono kontrolę.

JAV delegacija jau išreiškė susirūpinimą dėl didėjančio Rusijos karinio buvimo Nigeryje, ypač dėl buvusios Amerikos oro pajėgų bazės Nigerio sostinėje ateities – manoma, kad ji bus perduota rusams^[3].

Tačiau tokia vieša diskusija piktina Nigerio chuntos vadovus.

„Kalbant apie diplomatinių, strateginių ir karinių partnerių pasirinkimą, Nigerio vyriausybė apgailestauja dėl Amerikos delegacijos noro atimti iš suverenios Nigerio tautos teisę rinktis partnerius ir partnerystės rūšis, galinčias padėti iš tiesų kovoti su terorizmu. Jungtinės Amerikos Valstijos vienašališkai nusprendė sustabdyti bet kokį mūsų šalių bendradarbiavimą“, – savo pareiškime teigė Nigerio kariuomenės atstovas, pulkininkas majoras Amadou Abdramane.

Nigerio kariuomenės atstovas spaudai Abdramane neseniai sakė, kad Rusija yra partnerė, su kuria Nigeris, vadovaudamasis su ankstesnės vyriausybės pasirašytais karinio bendradarbiavimo susitarimais, tęsia santykius tam, kad įsigytų karinės įrangos, reikalingos kovai su teroristais.

Savo ruožtu Pentagono spaudos sekretoriaus pavaduotoja Sabrina Singh tik dar kartą patvirtino faktą, kad JAV delegacija išreiškė susirūpinimą dėl galimų Nigerio ryšių su Rusija, taip pat ir su Iranu, kuris pastaruoju metu yra įsivėlęs į įtemptą konfliktą su Izraeliu Artimuosiuose Rytuose.

Nerimą skatina ir tai, kad bent keli Nigerio chuntos lyderiai daugelį metų dirbo su JAV ir buvo jų apmokyti bendradarbiaujant su šalimi saugumo srityje, tad Pentagonas nori išlaikyti savo pajėgas arba bent jau dalinę įtaką šalyje, taip pat ir valdžios lyderių malonę.

Vis dėlto, atrodo, kad Rusija vis labiau įsitvirtina Sahelio regione, o Vakarai praranda savo įtaką. Jei JAV būtų priverstos galutinai pasitraukti iš viso regiono, ankstesnės kovos su terorizmu pastangos nueitų veltui. JAV dronų skrydžiai iš oro bazės Agadeze, Nigeryje, suteikė JAV galimybę stebėti grėsmes Sahelio regione iš palyginti artimos ir stabilios pozicijos, ypač atsižvelgiant į tai, kad teroristinės organizacijos vykdo vis daugiau išpuolių kaimyniniuose Malyje ir Burkina Fase.

JAV pareigūnai nerimauja, kad netrukus regione gali susidaryti vakuumas, kuriuo galimai bandys pasinaudoti islamistų kovotojai ar Rusijos samdiniai.

O panašus kontrolės praradimas regione jau pastebimas kalbant apie Prancūziją. Įtampa tarp Prancūzijos ir Rusijos išaugo dar 2010 m., kai privati karinė grupė „Wagner“ buvo dislokuota Afrikos žemyno teritorijose, o po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą, Rusija dar aktyviau ėmė ieškoti naujų draugų, taip pat ir Afrikoje.

Maskva regione deklaruoja tai, ką politikai ir eiliniai žmonės nori girdėti: kritikuoja imperializmą, kolonijinę praeitį, kaltina Vakarus, kad šie, naudodamiesi sankcijomis, blokuoja rusiškų grūdų ir trąšų, kurios yra būtinos daugeliui Afrikos šalių, eksportą.

O privačių rusų samdirnių „Wagner“ grupė jau ne vienerius metus veikė Centrinėje Afrikoje, tad gali patogiai pasiekti ir kitus Afrikos regionus, nauji režimai gali kreiptis į juos pagalbos, o už atlygį rusams turi ir ko pasiūlyti – aukso.