Savaitės įvykių apžvalga: konservatorius toliau krečia skandalas, o prezidentas „išsidirbinėja“

Konservatoriai apie Rusijai galimai šnipinėjusį bendrapartietį žinojo jau seniau

Pirmoji vieta šią savaitę neabejotinai atitenka ultra progresyviesiems konservatoriams, kurie nė nesidairo į vatnikų pusę. O nesidairo dėl to, nes, pasirodo, pačių tarpe tokių yra, todėl Kremliaus naratyvas aktualus nebent patiems TS-LKD atstovams, kurių gretose buvo demaskuotas ir vienas galimai Rusijos agentas.

Mat pirmadienį Lietuvą apskriejo iškalbinga žinia apie baigtą ikiteisminį tyrimą dėl šnipinėjimo prieš Lietuvą, kai šių metų sausį buvo pagautas asmuo, kuris esą buvo užverbuotas Rusijos GRU ir rinko tarnybai informaciją apie nacionalinį saugumą, partijų bei tremtinių veiklą.

Nepagautas – ne vagis. Šis posakis akivaizdžiai netinka šiai situacijai, nes valstybės duomenų „vagis“ iš tiesų pagautas. Tik bendrapartiečiai nelinkę to pripažinti ir visais įmanomais būdais stengiasi partijos reputaciją atitaisyti. Buvęs krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas, kalbėdamas apie šnipinėjimu Rusijai kaltinamą asmenį, teigė apie šį asmenį jau žinojęs jam ir nacionalinio saugumo bendruomenei, o TS-LKD esą gali lengvai tapti tokių agentų taikiniu, mat garsiai pasisako prieš imperialistinę Rusijos politiką. Apie tai patvirtino anksčiau žinojęs ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.

Tačiau naujasis premjeras Gintautas Paluckas svarstė, kokios priežastys galėjo lemti, kad apie šį nusikaltimą žinojo ne visos politinės partijos. Galbūt kokia partija daro neteisėtą įtaką teisėsaugos institucijoms?

Tuo tarpu atsiradus duomenims, kad šnipinėjimu įtariamas buvęs Šiaulių konservatorius, 82-ejų Eduardas Manovas, esą galėjęs prieiti prie svarbių valstybės pareigūnų, apie tai, kad su ja buvo kontaktuota, paneigė nuėjusios Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė.

Bausmę nusidėjėliui netruko sugalvoti laikinoji TS-LKD vedlė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Politikės teigimu, jei oficialiai bus patvirtinta informacija, kad E. Manovas šnipinėjęs Rusijai, jis bus šalinamas iš partijos. Turbūt, panašus likimas iš konservatorių pusės buvo ištikęs ir pedofilija įtariamą buvusį parlamentarą Kristijoną Bartoševičių.

Pagaliau išspręsti Vyriausybės rebusai: patvirtintos dar dviejų ministrų kandidatūros, naujasis Ministrų kabinetas pradeda darbus

Šie parlamento rinkimai parodė, kad išrinkti naujus Tautos atstovus - dar ne pats sudėtingiausias darbas. Pasirodo, sunkiau yra ne visuomenei apsispręsti, už ką balsuoti, bet patiems seimūnams tarpusavy išsidalinti Ministrų kabineto darbastalius. Ilgą laiką laikyta intriga pagaliau šią savaitę buvo atskleista ir, žinoma, išsipildė prezidento Gitano Nausėdos svajonė, kad nors ir turėdami tris ministerijas, „aušriečiai“ nei vienoje jų neturėtų savo partiečio.

Taip jau nutiko, kad nei viena „Nemuno aušros“ siūlyta kandidatūra į aplinkos ir teisingumo ministerijas Jo Ekscelencijai neįtiko, o štai jau spaudžiant laikui nevilties apimtam premjerui Gintautui Paluckui pasiūlius kontrastingą figūrą - buvusį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių Povilą Poderskį, šalies vadovas šiai kandidatūrą priėmė ir dar prieš keletą metų FNTT akiratyje mirgėjęs tuo metu „laisvietis“ tapo naujuoju aplinkos ministru. Jau dabar pusę lūpų kai kur prasitariama, kad ši kandidatūra galimai buvo pasiūlyta už „kompromatą“.

Visgi, kaip teigė R. Žemaitaitis, ne partijos sprendimas buvo deleguoti P. Poderskį, o prezidentui už šiuos neva nuo „aušriečių“ deleguotus ministrus teks atsakyti pačiam - juk išrankumas turi savo kainą. Tuo tarpu ekspremjeras Saulius Skvernelis nepagailėjo kritikos botagų R. Žemaitaičiui. Esą ankstesnės Vyriausybės kitaip darydavusios - pirmiau savo siūlomą kandidatūrą pateikdavusios ministrui pirmininkui, o tada, kartu su specialiosiomis tarnybomis kartu išsiaiškinus, ar nėra kokių viešų faktų apie asmenį, kandidatūra buvo teikiama prezidentui.

Tačiau tai - dar ne blogiausia. Štai jau dabar kalbama, kad po tokių išorinių skersvėjų tarp R. Žemaitaičio ir jo dešiniosios rankos A. Širinskienės įsivyravo šaltukas. Internautai spėlioja, ar politiniai partneriai netruks pasukti skirtingais keliais...

Greta P. Poderskio įsitaisė ir kita pavardė - teisingumo ministru buvo paskirtas advokatas Rimantas Mockus.

Galiausiai ketvirtadienį naujasis parlamentas Vyriausybės programą patvirtino, o išrinktam Ministrų kabinetui uždegta žalia šviesa pradėti darbus.

Svarbų postą seime pavyko gauti ir buvusiam Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ nariui Algirdui Stončaičiui, kuris tapo naujuoju parlamento kancleriu ir savo darbus pradėjo jau nuo ketvirtadienio.

O štai penktadienį Vyriausybė patvirtinusi ir ateinančių metų biudžetą, kuriame numatyta palepinti Lietuvos gyventojus didesnėmis išmokomis ir aukštesnėmis algomis.

Perversmas Sirijoje: vieni HTS vadą sveikina, kiti primena, kad kadaise jis priklausė teroristinei organizacijai

Praėjusį sekmadienį geopolitinis laukas ir vėl pasisuko kita linkme - Sirijoje buvo nuverstas prezidentas Basharas al-Assadas, o tuomet prasidėjo spėlionės, kas vyks toliau. Tai tapo proga didžiausiai Sirijos sukilėlių grupuotei „Hayat Tahrir al-Sham“ (HTS) perimti valdžią į savo rankas. O HTS lyderis - dabar labiausiai aptariamas buvęs teroristinės grupuotės „al-Qaeda“ narys Abu Muhamedas al-Golani.

HTS netrukus paskelbė dirbanti vardan to, kad įgytų visapusišką Sirijos sostinės Damasko kontrolę ir davė pažadą, kad valdžią į savo rankas nauja vyriausybė perims tada, kai ji bus suformuota.

Veiksmus Sirijoje kaipmat suskubo įvertinti ir visas pasaulis: kol vieni džiaugėsi tuo kaip neva iškovota Vakarų pergale, o tarp jų - ir buvęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis bei Jungtinė Karalystė, net nusprendusi HTS išbraukti iš teroristinių grupuočių sąrašo, dalis Europos šalių priėmė sprendimą kuriam laikui sustabdyti leidimų, skirtų laikinai gyventi, išdavimą dėl neaiškios tolimesnės ateities.

Tuo tarpu Kremlius atsakė, kad B. al Assadas sprendimą atsistatydinti esą buvo priėmęs pats, o ne jį „nuvertė“. Neoficialiais duomenimis, buvęs Sirijos prezidentas su šeima pabėgęs į Maskvą.

Taivanas pradeda kovines pratybas reaguodamas į Kinijos karinius veiksmus aplink salą

Tuo tarpu pirmadienį Taivanas pradėjo kovinės parengties pratybas reaguodamas į Kinijos karo ir pakrančių apsaugos laivų dislokavimą aplink salą bei Pekino įvestus apribojimus oro erdvėje.

Kinija, atsakydama į Taivano prezidento Lai Ching-te kelionę po JAV ir Ramiojo vandenyno regioną, pradėjo didelio masto karines pratybas.

Tai apima beveik 90 Kinijos laivų, taip pat 47 orlaivius, kai kurie jų pastebėti netoli Taivano. Šios pratybos yra didžiausios nuo 2022 metų, o Taivano gynybos ministerija pažymi, kad Kinija įtraukė daugiau karinių jūrų pajėgų nei anksčiau.

Savo ruožtu Pekinas tvirtina, kad Taivanas yra jo teritorijos dalis ir neatsisako galimybės užimti salą jėga.

D. Trumpui prakalbus apie karo Ukrainoje baigtį, Lenkijos premjeras prasitarė, kad konfliktas gali baigtis jau netrukus

Visam pasauliui laukiant karo Ukrainoje baigties, kai JAV valdymo vairą jau greitai oficialiai perims respublikonas Donaldas Trumpas, šis jau žengė pirmąjį žingsnį ir pirmadienį paskelbė, kad Ukrainos prezidentas V. Zelenskis esą yra pasirengęs derėtis su Rusija dėl karo baigties. Vis dėlto, panašu, kad tai - tik tušti pareiškimai, mat vėl bus atsimušta it į sieną, kadangi V. Zelenskio sąlyga taikai sudaryti kelia grėsmę Rusijai - tai prisijungimas į NATO gretas.

Vis dėlto, pasaulis nekantriai laukia, kaip tapęs oficialiu valstijų vadovu D. Trumpas karą Ukrainoje užbaigsiąs per žadėtas 24 valandas. Pats D. Trumpas savaitės pradžioje, panašu, konkretaus veiksmų plano neturėjo ir teigė tik „dėliojantis koncepciją“ kaip užbaigti „tą absurdišką karą“.

Tuo tarpu Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pareiškė manantis, kad derybos dėl konflikto užbaigimo galėtų būti pradėtos jau šią žiemą. O štai Vengrijos ministras pirmininkas vietoje pasvarstymų ėmėsi realių darbų ir inicijavo skambutį su V. Putinu, kurio metu kiekvienas jų išreiškė savo poziciją Ukrainos klausimais.

Tik deja, šis bereikšmis karas niekada taip ir nesibaigs, jei tokie kaip Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas ir toliau kalbės apie paramos Ukrainai didinimą. Tą patį prieš ateinant D. Trumpui, nusprendė padaryti ir JAV, nusprendusi Ukrainai skirti dar vieną, 500 mln. JAV dolerių vertės pagalbos paketą.

Europą drebina rinkimai: stabili šalies politika tampa retenybe

Metams ritantis į pabaigą, nė neverta suabejoti, kad 2024-ieji buvo perversmų metai. Ypatingai daug parodė pastarojo meto rinkimai, po kurių pergalės saliutus dažniausiai kelti teko dešiniosioms jėgoms. Tik ne visur jų atėjimas prie valdžios buvo toks paprastas - kai kuriems politikams už tai tenka pereiti ir ledą, ir ugnį.

Vienas iš tokių - Rumunijos prezidento rinkimuose pirmavęs ir už taiką su Rytais ir paramos Ukrainai nutraukimą pasisakantis C. Girgesku susidūrė su tikrais nemalonumais po to, kai matant jo pergalę, rinkimų rezultatus buvo nuspręst

Galiausiai, prieš C. Girgesku buvo pradėta teisinė kova, tikintis, kad pavyks rasti svarių įrodymų, jog šis kandidatas yra „finansuojamas Rusijos“.

Tuo tarpu politinis klimatas dreba ir Vokietijoje, kur kancleris O. Scholzas pateikė oficialų prašymą surengti balsavimą dėl pasitikėjimo jo vyriausybe.

Vokietijos kancleris taip pat kreipėsi į parlamentą ir paprašė jo balsuoti dėl pasitikėjimo dabartine vyriausybe, kas galėtų atverti kelią vasario 23 d. įvyksiantiems pirmalaikiams rinkimams.

O štai Prancūzijoje pareiškus nepasitikėjimą ministru pirmininku M. Barnier ir šiam atsistatydinus, galiausiai penktadienį buvo pranešta apie naująjį premjerą, kuriuo tapo centristas, vienas pirmųjų E. Macrono rėmėjų F. Bayrou.