Sostinės savivaldybės administracijai vadovavęs P. Poderskis iš niekam nežinomos įmonės „pirko“ plaučių ventiliavimo aparatus
Trečiadienį šalies vadovas Gitanas Nausėda po ilgų „Nemuno aušros“ deleguotų kandidatų atmetinėjimo, pagaliau į aplinkos ir teisingumo ministerijas paskyrė naujus vadovus. Tiesa, aplinkos ministru tapęs, buvęs „laisvietis“ Povilas Poderskis šiai partijai, panašu, garbės nedaro, bet skirti jį pasiūlė ne „aušriečiai“, o pats premjeras Gintautas Paluckas.
Šią kadenciją aplinkos ministerijai vadovaus buvęs Vilniaus miesto administracijos direktorius Povilas Poderskis, tačiau, pasirodo, ministras nėra jau toks „šventas“ kaip gali pasirodyti, o pandemijos metu galimai apmovė valstybę.
P. Poderskio veiklą demaskavo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis, priminęs, ką savivaldybės administracijos vadovas veikė 2020-aisiais Lietuvai susiduriant su COVID-19 pandemija[1].
Tuomet šias pareigas ėjęs P. Poderskis esą iš niekam nežinomos mažosios bendrijos neva nusipirkęs plaučių ventiliavimo aparatų už „apvalią sumelę“.
„Nesutrikdė tuomet faktas, kad įmonė iki tol nebuvo prekiavus jokiais medicinos prietaisais. Dar ir avansą pervedė visai sumai. Pinigai dingo, aparatai nepristatyti, FNTT 2020 m. gegužės mėn. pradėjo tyrimą.“ – rėžė A. Nemunaitis.
O dabartinė situacija, pasak sostinės savivaldybės tarybos nario, taip pat nėra aiški – pinigai, pervesti už šiuos aparatus, esą dar negrąžinti, o Finansinių nusikaltimų ir tyrimų tarnybos (FNTT) atliktas tyrimas, neaišku, ar baigtas.
Tačiau tai – dar ne pabaiga, mat P. Poderskio pavardė šmėžavusi ir Generalinės prokuratūros pradėtame ikiteisminiame tyrime dėl Lazdynų baseino statybų sostinėje, kai šios pabrangusios per 12 mln. eurų, o gerbiamas dabar jau aplinkos ministras tuo metu esą turėjo specialiojo liudytojo statusą.
Aplinkos ministro kėdė it užkeikta – joje sėdi vienas už kitą „geresni“ kandidatai
Naująjį aplinkos ministerijos vadovą suskubo įvertinti ir visuomenė. Kaip ir tikėtasi, nemažai liko nesupratusių, kas yra negerai su aplinkos ministro pareigomis, kad į jas eina daugiau ar mažiau „žulikai“. Kiti svarstė, nejaugi nėra daugiau tinkamų kandidatų, kad reiktų rinktis tik iš jau žinomų, deja, ne iš pačios geriausios pusės.
„Keistas siūlymas. Ir nelabai aišku kas čia rekomenduoja ir siūlo. Kandidatas gi jau dirbo R. Šimašiaus komandoje. Aktyviai prisidėjo prie pliažo įrengimo Lukiškių aikštėje. Paskui organizavo jo pašalinimą iš Lukiškių aikštės. Per TV sakė, kad tik už 60 tūkstančių Eurų.“ – rėžė vienas internautas.
Kiti pasigedo pačio „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pozicijos šiuo klausimu. „Kai taip, tai visur jo pilna, o čia kažkokia labai įdomi tyla gaunasi.“ – svarstė kitas.
Visgi, internautų vertinimu, vienintelis padorus kandidatas į šias pareigas buvo Gamtos tyrimų centro vadovas Sigitas Podėnas, tačiau prezidentas jo kandidatūrą atmetė, argumentuodamas patirties stygiumi.
Vertėtų prisiminti, kad P. Poderskis 2020 m. buvo iškviestas į FNTT būstinę, kur buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas (tai reiškia, kad asmuo gali tapti įtariamuoju)[2].
Tais pačiais metais FNTT pradėjo tyrimą dėl turto pasisavinimo, neteisingų duomenų apie pajamas ir pelną pateikimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir galimo piktnaudžiavimo Vilniaus savivaldybėje.
Tyrimas susijęs su savivaldybės sandoriu su bendrove „Andrikus“, kuri už 278 tūkst. eurų turėjo tiekti plaučių ventiliacijos aparatus. FNTT kėlė abejonių dėl sandorio teisėtumo, nes įmonė nesiruošė tiekti aparatų pagal sutartį ir už tai buvo sumokėtas 100 proc. avansas. Be to, „Andrikus“ galėjo neskaidriai tvarkyti savo apskaitą ir nemokėti mokesčių, nors gavo pajamų iš valstybinių ir savivaldybės įstaigų.
R. Žemaitaitis: prezidentas tyčiojosi netvirtindamas „Nemuno aušros“ kandidatų
Tuo tarpu R. Žemaitaitis po to, kai Jo Ekscelencijos malonei buvo pateikti nauji kandidatai į aplinkos ir teisingumo ministerijas, teigė, jog prezidentas, atmesdamas vieną partijos pasiūlytą kandidatūrą po kitos tiesiog atvirai tyčiojosi[3].
R. Žemaitaitis taip pat atskleidė, kad P. Poderskis kvietimo dirbti Vyriausybėje sulaukė ne iš pačių „aušriečių“, bet iš socialdemokratų paskirtojo premjero Gintauto Palucko.
„Mes matėme, kad reikia išspręsti klausimą, nes prezidentas toliau tyčiosis iš „Nemuno aušros“ kandidatų. Reikėjo imtis kitokio sprendimo, toks sprendimas ir buvo pateiktas“, – teigė R. Žemaitaitis.
„Aušriečių“ lyderis taip pat neslėpė, kad dėl pateiktos P. Poderskio kandidatūros kilo pasipiktinimas partijos viduje. Pavyzdžiui, abejota, ar anksčiau Laisvės partijai priklausęs politikas galės atliepti „Nemuno aušros“ poziciją.
Iš pradžių į šias pareigas R. Žemaitaitis siūlęs profesorių S. Podėną, tačiau šalies prezidentui jis sukėlė abejonių dėl vadybinės ir politinės patirties stokos. Galiausiai jo kandidatūra buvo atmesta, nors ir daliai visuomenės S. Podėno išsilavinimas atrodė tinkamas šioms pareigoms.
Vėliau R. Žemaitaitis pasiūlė Tomą Kovėrą. Jis yra gamtosaugininkas, biomedicinos mokslų daktaras, medžiotojas. Taip pat yra įkūręs judėjimą „Už gamtą“, kuris veikia jau daugiau nei 15 metų. Tačiau galiausiai dėl praeities šešėlio su teisėsauga jis šių pareigų atsisakęs.
Galiausiai trečiadienį šalies vadovas Gitanas Nausėda į aplinkos ministro pareigas paskyrė P. Poderskį, o į teisingumo ministrus – advokatą Rimantą Mockų.
Ketvirtadienį R. Žemaitaitis taip pat pareiškęs, kad už šiuos tris „Nemuno aušros“ ministrus turės atsakyti pats prezidentas, mat visi jie nėra partijos nariai[4].
„Jeigu prezidentui pasiūlyti ministrai padarys kažką ne tokio ir kils kažkoks skandalas, atsakomybę turės prisiimti pats Gitanas Nausėda, nes jis neleido teikti partijos narių. Jeigu būtų partijos nariai, tai atsakomybę prisiimtų partijos pirmininkas“, – aiškino jis.
