Dalis Europos šalių po perversmo Sirijoje stabdo laikinų leidimų gyventi išdavimą
Kelios Europos šalys, įskaitant Vokietiją, Austriją, Švediją, Suomiją, Norvegiją ir Nyderlandus nusprendė sustabdyti sprendimų dėl prieglobsčio suteikimo sirams priėmimą dėl neaiškios padėties Sirijoje po Basharo al Assado žlugimo. Šiuo keliu svarsto pasukti ir Prancūzija.
Vokietijos vidaus reikalų ministerijos atstovė Sonja Kock pabrėžė, kad sprendimai dėl prieglobsčio priklauso nuo individualių kiekvieno atvejo aplinkybių, įskaitant padėties prašytojo gimtojoje šalyje įvertinimą. Ji pažymėjo, kad jei padėtis šalyje yra neaiški, kaip šiuo metu Sirijoje, migracijos institucija gali teikti pirmenybę byloms iš kitų regionų[1].
Vokietijos pareigūnai taip pat akcentavo, kad kol kas per anksti spręsti, kokį poveikį B. Assado žlugimas turės daugeliui į Vokietiją pabėgusių sirų, ypač tų, kurie atvyko 2010-ųjų viduryje. Vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser tvirtino, kad dar anksti daryti kokias nors prognozes dėl grįžimo galimybių, ir pavadino tokias spekuliacijas neatsakingomis atsižvelgiant į nestabilią padėtį. Spalio 31 d. duomenimis, Vokietijoje gyveno 974 136 sirai, kurių dauguma turi pabėgėlio arba saugomo asmens statusą.
Kaimyninėje Austrijoje kancleris Karlas Nehameris taip pat pavedė savo vidaus reikalų ministrui sustabdyti sprendimų dėl šiuo metu Sirijos piliečių teikiamų prieglobsčio prašymų priėmimą. Tokio sprendimo ėmėsi ir Švedija, kurios migracijos agentūra pareiškė, kad ji taip pat sustabdys sprendimų dėl prieglobsčio suteikimo Sirijai priėmimą, argumentuodama, kad šiuo metu neįmanoma įvertinti prašytojų priežasčių, dėl kurių jie prašo apsaugos. Ji nenurodė, kiek laiko truks ši „pertrauka“, tačiau paminėjo, kad panašus sprendimas buvo priimtas dėl Talibano sugrįžimo į valdžią Afganistane 2021-aisiais.
Suomijos imigracijos tarnybos Tarptautinės apsaugos departamento direktorius Antti Lehtinenas visuomeniniam transliuotojui YLE sakė, kad sprendimų priėmimas buvo sustabdytas ir jis negali iš karto pasakyti, kada jie bus atnaujinti.
Prancūzija tokį sprendimą priimti dar tik svarstanti.
Sirų prašymų nagrinėjimą dėl laikinojo leidimo gyventi atideda ir Nyderlandai
Pirmadienio vakare prie Europos šalių, stabdančių laikinų leidimų gyventi suteikimą sirams nagrinėjimą pareiškė stabdantys ir Nyderlandai. Imigracijos ministrė Marjolein Faber parlamentui pranešė, kad Nyderlandai skelbia moratoriumą Sirijos piliečių prašymams suteikti pabėgėlio statusą nagrinėti[2].
Moratoriumas reiškia, kad imigracijos tarnyba šešiems mėnesiams nustos vertinti prašymus, kol bus neaišku, kokį poveikį turės Basharo al Assado nuvertimas ir ar saugu žmonėms ten grįžti, sakė M. Faber.
Dvi iš keturių Nyderlandų dešiniųjų koalicinę vyriausybę sudarančių partijų anksčiau ragino sustabdyti imigraciją.
Sustabdymas reikštų, kad imigracijos tarnyba nesiims jokių veiksmų dėl prieglobsčio prašymų ir nustos išduoti leidimus gyventi šalyje. „Kitaip tariant, būtų laukiama ir žiūrima, ar būtų saugu siųsti žmones atgal į Siriją, ar ne“, – teigė M. Faber.
Sekmadienį žlugo dešimtmečius Sirijoje skaičiavęs režimas
Ankstyvą sekmadienio rytą opozicijos pajėgos, įžengusios į sostinę Damaską, paskelbė, kad Sirija išlaisvinta iš prezidento Basharo al Assado valdžios. Pranešama, kad B. Assadas pabėgo iš miesto, kaip skelbiama neoficialiais duomenimis, į Maskvą. Tai reiškia, kad žlugo daugiau kaip 53 metus trukęs B. al Assado šeimos valdymas po beveik 14 metų trukusio pilietinio karo, prasidėjusio 2011 m. taikiais protestais[3].
Režimas žlugo greitai po lapkričio 27 d. įvykusio didelio opozicijos kovotojų puolimo. Per kelias dienas opozicijos pajėgos užėmė svarbiausius miestus, įskaitant Alepą, Hamą, Homsą ir Derą, kurioje prasidėjo 2011 m. sukilimas. Sirijos kariuomenė, jau ir taip nusilpusi dėl ekonominių sunkumų ir žemos moralės, stengėsi išlaikyti pozicijas. Pranešimuose nurodoma, kad opozicijos pajėgoms žengiant į priekį kariai paliko savo postus ir pabėgo.
Čia svarbų vaidmenį atliko grupuotės „Hayat Tahrir al-Sham“ (HTS) lyderis Abu Mohammedas al Jawlani. Kadaise buvęs griežtosios linijos džihadistas, siejamas su „al Qaeda“, M. al Jawlani jau daugelį metų atsiriboja nuo savo ekstremistinės praeities ir dabar pasisako už pliuralizmą ir toleranciją[4].
1982 m. gimęs Sirijoje, al Jawlani buvo paveiktas 2000 m. Palestinos intifados ir rugsėjo 11-osios išpuolių, vėliau kovojo Irake, kur palaikė ryšius su „al Qaeda“. 2011 m. jis įkūrė „Nusra Front“, vėliau atsiskyrė nuo „al Qaeda“, pervadino savo grupuotę HTS ir įtvirtino valdžią Idlibe.
Pastaraisiais metais al Jawlani atsisakė griežtos islamo teisės ir propagavo nuosaikesnį įvaizdį. Dabar jis ragina laikytis religinės tolerancijos ir teigia, kad jo grupuotė nebekelia grėsmės Vakarams.
Reaguodama į situaciją Sirijoje, D. Britanija net paskelbė ketinanti al Jawlani vadovaujamą HTS pašalinti iš teroristinių grupuočių sąrašo.
