Savaitės įvykių apžvalga: Europa nėra pilnai pasiruošusi nutraukti rusiškų dujų tiekimo?

Atjungiamas rusiškų dujų tiekimas turės padarinių visai Europai

Metai prasidėjo jau pirmąją 2025-ųjų dieną Ukrainai nutraukus dujų tiekimą į Europą, kadangi baigėsi penkerių metų sutartis su Rusija. Jau kalbama, kad toks sprendimas turės rimtų pasekmių tiek Europos Sąjungai, tiek Ukrainai ir Moldovai. Ukraina praranda maždaug 1 milijardą eurų metinių tranzito mokesčių, tačiau yra įsitikinusi, kad ilgalaikiai politiniai tikslai ir nepriklausomybė nuo Rusijos įtakos yra svarbesni nei finansiniai nuostoliai.

Moldova, ypač Uždniestrės regionas, jau patiria dujų tiekimo trūkumą, nes nuo sausio 1 d. buvo atjungtos gamtinės dujos ir šildymas. Be to, dėl dujų trūkumo sustojo didžiausia šalies elektrinė, o dėl to jau pradeda trūkti ir elektros energijos. Rusija tokio sprendimo esą ėmėsi dėl Moldovos skolų, tačiau pati Moldovos vyriausybė teigia, kad skola yra mažesnė nei pranešta.

Tuo tarpu Bendrija stengiasi diversifikuoti dujų tiekimą ir sumažinti priklausomybę nuo Rusijos. Daugelis šalių, įskaitant Lietuvą, jau susiduria su aukštesnėmis dujų kainomis, tačiau viskas – tik vardan energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos.

Visgi, ta laisvė ir nepriklausomybė gali greitai kaip reikiant atsirūgti, mat Europa jau susiduria su infrastruktūros problemomis, kas greitai gali priversti mokėti dar daugiau ir šalims sukelti ekonominių sunkumų.

Lietuvos pavyzdys puikiai rodo, ką reiškia nežabojamas noras būti laisviems ir nepriklausomiems – štai prieš dešimtmetį į Klaipėdos uostą atgabentas suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas „Independence“ parodė, kad nubėgta nuo vilko ant meškos. Štai dabar lietuviai turės skolą ilgam, mat ji už šį laivą siekia 140 mln. eurų, o ją mokėsime bankui dar mažiausiai dvidešimtmetį.

Tad ar tikrai esame pilnai nepriklausomi?

Kruvini Naujieji metai – teroristinis išpuolis ir viena po kitos sekusios lėktuvų avarijos

2024-ųjų pabaiga paženklinta tragedijomis. Gruodžio 29 d. Pietų Korėjoje sudužo „Jeju Air“ lėktuvas, kuriame žuvo 179 žmonės, o Norvegijoje ir Kanadoje du lėktuvai leidosi avariniu būdu, laimei – aukų buvo išvengta. Tačiau Šv. Kalėdų dieną – gruodžio 25-ąją, per klaidą Rusijos raketa Kazachstane numušė Azerbaidžano lėktuvą, aviakatastrofos metu žuvo 38 žmonės.

Tuo tarpu Baltijos oro linijų bendrovėms ir taip išgyvenant ne pačius lengviausius laikus, Latvijos bendrovė „airBaltic“ pranešė atšaukianti tūkstančius skrydžių nuo šių metų vasaros dėl technikos gedimų, o tai, kaip skaičiuojama, palies apie 67 tūkst. keleivių.

Lengviau atsikvėpti neleido net ir Naujųjų metų sutiktuvių išvakarės – čia per JAV įvykusius teroristinius išpuolius Naujojo Orleano ir Las Vegaso miestuose žuvo 16 žmonių, dar 32 buvo sužeisti.

Politinė Europos ateitis pakibo ant plauko – į valstybių vidaus reikalus pradeda kištis E. Muskas

Tuo tarpu E. Muskas imasi ne tik JAV, bet ir Europos gelbėtojo vaidmens ir ne tik palaiko D. Trumpą, bet ir pradėjo aktyviai reikštis didžiųjų Europos valstybių politiniame gyvenime.

Technologijų milijardierius viešai rėmė kraštutinių dešiniųjų „Alternatyvą Vokietijai“ (AfD), teigdamas, kad tik ši partija gali išgelbėti Vokietiją. E. Muskas taip pat negailėjo kritikos strėlių Vokietijos politikams, įskaitant nuverstą kanclerį Olafą Scholzą, kurį pavadino „kvailiu“, o dabar rykštė teko ir prezidentui F. W. Steinmeieriui, kuriam kliuvo „antidemokratinio tirono“ etiketė.

Ne paslaptis, kad E. Muskas ir toliau ypatingai palaiko kraštutinių dešiniųjų judėjimus, o tas atsispindėjo ir jo pozicijoje apie dabartinę situaciją Jungtinėje Karalystėje. Iš pradžių pažadėjęs rinkimuose paremti euroskeptiko N. Farage'o Reformų partiją, dabar milijardierius savo liniją pakeitė ir paragino išlaisvinti politiniu kaliniu, pasak jo, tapusį britų kraštutinių dešiniųjų veikėją, garsėjantį antiislamiškomis pažiūromis, T. Robinsoną. Tokia E. Musko pozicija prieštarauja Reformų partijos nuostatoms.

E. Muskas taip pat pasisako, kad JK būtų surengti pirmalaikiai rinkimai.

Savo ruožtu, „Telegram“ įkūrėjas Pavelas Durovas taip pat kritikuoja ES taikomus apribojimus Rusijos žiniasklaidai, teigdamas, kad Rusijos vartotojai turi daugiau laisvės prieigos prie informacijos nei Europos piliečiai. P. Durovas pabrėžia, kad tokie apribojimai kelia grėsmę žodžio laisvei, o ES ir Rusija toliau kovoja dėl žiniasklaidos kontrolės, sustiprinant cenzūrą.

Lenkija pradeda vadovauti ES Tarybai, o Bulgarija ir Rumunija įstoja į Šengeno erdvę

Nuo šių metų pradžios. Lenkija pradeda pirmininkauti ES Tarybai, taip pažymėdama Vengrijos lyderystės pabaigą. Lenkija nurodė siekianti stiprinti ES saugumo politiką, pabrėžiant nepriklausomybę nuo JAV ir didinant Ukrainos integraciją į ES. Premjeras Donaldas Tuskas tvirtina, kad Europa turi atsistoti ant savo kojų ir užtikrinti, kad Rusija nesukeltų baimės. Lenkija taip pat atsargiai vertina Europos žaliąjį kursą ir gynybos išlaidas.

Prisiminkime, kad Vengrijos ministro pirmininko V. Orbano pozicija buvo kardinaliai kitokia. Tad ar liberaliosios Lenkijos atėjimas prie ES valdymo vairo netaps postūmiu atviram konfliktui su Rusija?

Tuo tarpu Bulgarija ir Rumunija tapo visateisėmis Šengeno erdvės narėmis, o pasienio kontrolės tarp šių šalių ir kaimynių buvo panaikintos. Nors tai žingsnis į priekį, kai kurios ES šalys, dėl neteisėtos migracijos, atnaujino sienų kontrolę.

Odė nacionaliniam saugumui: gerinamos privalomos karo tarnybos sąlygos

Nacionalinis saugumas tampa Lietuvos prioritetu - Lietuvos kariuomenė pranešė apie savo planus iki 2025 m. pabaigos pašaukti per 3,8 tūkst. jaunuolių į privalomąją tarnybą. Be to, 210 studentų ir absolventų galės atlikti tarnybą jaunųjų karininkų mokymuose. Jaunuoliai turės galimybę pasirinkti tarnybos laiką ir vietą, o studijuojantys galės atlikti tarnybą tik baigus studijas.

Tuo tarpu, Lietuva kartu su Vokietijos „Rheinmetall“ pasirašė sutartį dėl 155 mm amunicijos gamyklos statybų. Lietuva turės 49 proc. akcijų, o gamykla pradės veiklą 2026 m., gamindama dešimtis tūkstančių šaudmenų per metus. Projekto vertė sieks 260 mln. eurų.

Tikrą naujų metų skonį labiausiai pajus gaunantys socialines išmokas

Nuo 2025 m. pradžios Lietuvos gyventojai, gaunantys įvairias socialines išmokas ir kompensacijas, pajus tikrą valstybės-motinos ranką ir paramą. Ir, žinoma, galės padėti savo galvą jai ant peties. Tiesa, jaunas šeimas labiausiai pamaloninti šiemet nusiteikusi Radviliškio savivaldybė.

Ši nuo šių metų pradžios pradėjo teikti 1,5 tūkst. eurų vienkartinę išmoką visoms naujagimio susilaukusioms šeimoms. Tokia parama siekiama skatinti gyventojus rinktis rajoną gyvenimui ir šeimos kūrimui. Šeimos, kurių bent vienas iš tėvų gyvena rajone daugiau nei metus, gaus pilną išmoką, o naujakuriai – sumažintą 1 tūkst. eurų išmoką. Šis projektas 2025 m. kainuos apie 420 tūkst. eurų ir bus skirtas apie 280 šeimų.

Vyriausybei pritarus atnaujintiems socialinės paramos išmokų rodikliams, nuo naujų metų didėja ir bazinė socialinė išmoka, pasieksianti 70 eurų, šalpos pensijų bazė sieks 248 eurus, o tikslinių kompensacijų bazė – 208 eurus. Tai leis daugiau nei 700 tūkst. gyventojų gauti didesnes išmokas ir kompensacijas, siekiant sumažinti skurdo riziką ir pajamų nelygybę. Tam įgyvendinti numatyta 424,55 mln. eurų biudžeto lėšų.