„Independence“ kaina: ir toliau mokėsime milijonus
Šių metų pabaigoje suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivo-saugykla „Independence“ taps Lietuvos nuosavybe. Teigiama, kad šio terminalo šaliai reikės bent iki 2040 m., o jo įsigijimas kainuos apie 140 mln. eurų, kuriuos sumokėti galima iki 2044 m. Teigiama, kad laivas bus perkamas su paskola iš Šiaurės investicijų banko.
Kartu, „Independence“ nauda Lietuvos ekonomikai ir dujų vartotojams esą siekia apie 160 mln. eurų per metus. Vertinama, kad terminalo buvimas sukūrė didžiulę pridėtinę vertę tiek Lietuvos ekonomikai, tiek šalies verslams ir paprastiems dujų vartotojams. Be to, dabartiniame geopolitiniame kontekste, išskiriama ir laivo-saugyklos nauda atsisakant rusiškų dujų.
Vis dėlto, ar tokia nauda iš tiesų atperka kainą, kurią jau dešimtmetį mokama už terminalą ir kaip matome iš dabar paskelbtų įsipareigojimų, dar ilgai mokėsime ir toliau? Juk jau ne vienerius metus kalbama apie tai, kad „Independence“ sandoris Lietuvai galėjo kainuoti žymiai pigiau, tačiau dėl neaiškių priežasčių buvo nueita brangiausiu keliu.
Už terminalą moka ir vartotojai, ir užsienio tiekėjai
Neseniai buvo teigta, kad terminalo sąnaudos augs sumažinus saugumo dedamosios dalį, mokamą Lietuvos vartotojų, ir daugiau nei 50 proc. terminalo kaštų ėmus dengti užsienio tiekėjams ir vartotojams, besinaudojantiems laivo-saugyklos infrastruktūra[1].
Taigi, jeigu iki 2022 metų terminalo kaštus per saugumo dedamąją dengdavo tik Lietuvos vartotojai, tai, kai išdujinimo tarifas yra grįstas sąnaudomis, prie terminalo išlaikymo kaštų prisideda visi, kurie naudojasi terminalu – ir užsienio tiekėjai.
Pasibaigus terminalo nuomos sutarčiai ir nusprendus jį įsigyti, buvo kalbama, kad saugyklos veiklos kaštai nemažės dėl „objektyvių“ priežasčių – tris kartus didėjančių aplinkos taršos leidimų kainų, svyruojančių valiutų kursų ir dėl karo Ukrainoje išaugusių draudimo sąnaudų. Veiklos sąnaudos yra įtraukiamos į išdujinimo tarifą, kurį dengia ir užsienio vartotojai – tie, kurie naudojasi terminalu.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino, kad SGD išdujinimo tarifas, arba kintamoji išdujinimo kainos dalis, 2025 metams didės nuo 1,83 iki 1,84 eurų už megavatvalandę (MWh) be PVM.
Pastovioji dalis, įskaičiuota į saugumo papildomą dedamąją prie perdavimo kainos, nuo 2024 metų sausio siekia 0 eurų už MWh. VERT 2025 metams taip pat nustatė 0,6 proc. nei šiemet didesnę „KN Energies“ išdujinimo veiklos pajamų viršutinę ribą – ji sieks 59,6 mln., kai praėjusiais metais sudarė 59,2 mln. eurų.
Pasirinktas pats brangiausias kelias
Laivas-saugykla „Independence“ ne kartą viešai buvo vadinamas Lietuvos energetinės nepriklausomybės simboliu, dideliu bei reikšmingu modernios ir laisvos valstybės pasiekimu.
Tai specialus laivas su įrengtomis suskystintųjų gamtinių dujų talpyklomis ir dujinimo įrenginiu. Laivas-saugykla skirtas jūrų uoste priimti SGD iš jūrų laivų transporterių.
Šis plačiai aptarinėtas, lauktas ir kritikuotas SGD laivas prisišvartavo Klaipėdos uoste, prie Kiaulės Nugaros saloje įrengtų krantinių 2014 m. spalio 27 d. Jo pasitikti atvyko keli šimtai žmonių, dalis jų nešini Lietuvos vėliavomis, tautine simbolika. Anksčiau teigta, kad Lietuvos SGD terminalas yra vienas iš efektyviausiai veikiančių visoje Europos Sąjungoje (ES).
Vis tik, daugelis kritikų pastebi, kad nors SGD terminalo Lietuvai tikrai reikėjo, jį gaunant padarėme visus klaidingus ėjimus. Juk laivą nuomojome, o ne pirkome, tad milžiniškus pinigus leidome ištisą dešimtmetį. Be to, galėję sutaupyti ir SGD terminalą įsirengti drauge su kaimynėmis, viską panorome daryti sparčiau ir brangiau vieni.
Skaičiuojama, kad po laivo-saugyklos perėmimo, terminalo išlaikymo sąnaudos bus maždaug trečdaliu mažesnės, nei pratęsus nuomą ankstesnės sutarties sąlygomis. Taigi, laivo-saugyklos eksploatacijos kaštus sudarys fiksuota ir kintama dalys.
Maždaug trečdalį sumos, 4,85 mln. eurų per metus, sudarys fiksuotoji dalis: mokestis operatoriui už laivo priežiūrą, įgulos atlygis bei išlaikymo kaštai, neskaitant Lietuvoje taikomų mokesčių. Kintami kaštai, kaip ir iki šiol, priklausys nuo laivo-saugyklos remonto poreikių, išdujinimo apimčių bei su jomis tiesiogiai susijusių apyvartinių taršos leidimų kainos ir kitų dedamųjų.
Bendradarbiauti su kaimynėmis Lietuva nepanoro
Tačiau Lietuva galėjo pasukti visai kitu keliu. Juk 2022 m. pasirodė žinia, kad Estija ir Suomija planuoja kartu nuomotis plaukiojantį suskystintų gamtinių dujų terminalą. Šioms šalims terminalo nuoma kainuos 10 mln. eurų per metus, o kitos plaukiojančio terminalo nuomos išlaidos, kaip planuojama, bus pasidalijamos remiantis šalių dujų suvartojimo apimtimis: Suomija per metus suvartoja apie 23 TWh dujų, o Estija – maždaug 5 TWh.
Kodėl panašiai kooperuotis negalėjo ir Lietuva ir Latvija ar net visos trys Baltijos šalys drauge su ta pačia Suomija? Vis tik, Lietuva savąjį SGD terminalą nuomotis nusprendė pati, savo lėšomis, visiškai nesitardama su kaimynais ir neprašydama ES paramos.
Tai mūsų šaliai kainavo ir toliau kainuos itin brangiai. Jeigu Estija ir Suomija už nuomojamo terminalo nuomą kasmet gali pakloti per 10 mln. eurų, Lietuva už savąjį „Independence” terminalą moka daugiau ne 50 mln. eurų per metus.
