- Pasibaigus Rusijos ir Ukrainos sutarčiai, nutrūko rusiškų dujų tranzitas per Ukrainą
- Europos priklausomybė nuo rusiškų dujų mažėja, bet dėl to tenka išgyventi ekonominius sunkumus
- Po rusiškų dujų tiekimo nutraukimo ES šalys susidurs su papildomais iššūkiais
Pasibaigus Rusijos ir Ukrainos sutarčiai, nutrūko rusiškų dujų tranzitas per Ukrainą
2025 m. sausio 1 dieną pasibaigė penkerių metų sutartis tarp Rusijos ir Ukrainos, pagal kurią rusiškos dujos buvo tiekiamos Europos Sąjungos šalims per Ukrainą. Ši sutartis buvo svarbi ekonominė ir politinė priemonė, leidusi Maskvai uždirbti milijardus iš dujų eksporto, o Kijevui – iš tranzito mokesčių. Tačiau tokios eros pabaiga žymi naują etapą Europos energetikos rinkoje.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad naujos sutarties su Rusija nebus. Šis sprendimas, pasak prezidento, yra strategiškai svarbus Europos nepriklausomybei nuo Rusijos energetinių išteklių.
V. Zelenskis taip pat pabrėžė, kad tai padės užkirsti kelią, jog Kremlius ir toliau „uždirbtų papildomus milijardus“ iš ukrainiečių kraujo[1]. Pasak Ukrainos prezidento, dujų tranzito sustabdymas yra „vienas didžiausių Maskvos pralaimėjimų“[2].
Dujų tranzito sutarties nutraukimas taip pat simbolizuoja naują etapą Rusijos ir Europos santykiuose, kurie aštrėjo dar nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymą. Dar labiau šiuos santykius paveikė 2022 metų vasarį prasidėjęs Rusijos karas prieš Ukrainą, privertęs Europos Sąjungą imtis įvairių veiksmų, siekiant kuo greičiau sumažinti priklausomybę nuo rusiškos energijos.
Europos priklausomybė nuo rusiškų dujų mažėja, bet dėl to tenka išgyventi ekonominius sunkumus
Iki karo Rusija užėmė daugiau nei 35% Europos dujų rinkos. Tačiau 2023 metais ši dalis sumažėjo iki 8%.
Europos Sąjunga intensyviai diversifikavo dujų tiekimo šaltinius, bendradarbiaudama su Kataru ir Jungtinėmis Valstijomis. Tokie veiksmai padėjo sumažinti priklausomybę nuo Rusijos, tačiau jie turėjo savo kainą, kurią labiausiai pajuto eiliniai gyventojai ir pramonė.
Dujų kainos Europoje išaugo, o tai neigiamai paveikė pramonės konkurencingumą, lyginant su Jungtinėmis Valstijomis ir Kinija. Infliacija, kylanti energijos kainų įtaka, dar labiau padidino pragyvenimo išlaidų krizę daugelyje Europos šalių, įskaitant ir Lietuvą.
Po rusiškų dujų tiekimo nutraukimo ES šalys susidurs su papildomais iššūkiais
Nors dauguma ES šalių sumažino priklausomybę nuo rusiškų dujų, kai kurios, kaip Austrija ir Slovakija, išlieka labiau priklausomos. Maskvos pajamos šiose šalyse siekia apie 5 mlrd. eurų vien iš dujų tiekimo.
Tiesa, Austrija pranešė, kad tiekimo trikdžių nėra numatyta, nes šalis diversifikavo dujų šaltinius. Ji importuoja suskystintas gamtines dujas (SGD) per Italiją ir Vokietiją bei yra sukaupusi pakankamas atsargas.
Slovakija taip pat teigia, kad trūkumo nepatirs, tačiau dabar ji susidurs su papildomomis maždaug 177 eurų tranzito mokesčių sąnaudomis, kai teks rinktis alternatyvius maršrutus. Šios dujos bus importuojamos ne iš Rytų, kaip anksčiau, o iš Vakarų.
Ne ES šalys, tokios kaip Moldova, taip pat susidurs su sunkumais. Moldovai, kuri anksčiau priklausė Sovietų Sąjungai, tikėtina, teks patirti rimtų ekonominių nuostolių dėl alternatyvių tiekimo kelių paieškos.
Ukrainai šis sprendimas nebepasirašyti naujos sutarties reiškia maždaug 1 milijardo eurų metinių tranzito mokesčių praradimą. Nors ši suma kai kurių ekspertų nėra laikoma kaip itin reikšminga, tačiau ji vis tiek yra svarbi Ukrainos ekonomikai. Tačiau Ukrainos valdžia aiškiai pareiškė, kad ilgalaikiai politiniai tikslai ir noras atsiskirti nuo Rusijos įtakos yra svarbesni nei finansiniai nuostoliai.
Rusija taip pat patiria finansinius nuostolius. „Gazprom“, Rusijos valstybinė energetikos įmonė, 2023 metais patyrė 7 milijardų dolerių nuostolį – pirmą kartą per daugiau nei du dešimtmečius. O dabar skaičiuojama, kad nutrūkus dujų tiekimui per Ukrainą, ji neteks dar 5 milijardų eurų per metus.
Europos Komisija, siekdama padėti savo narėms, 2024 metų gruodį paskelbė planus, kaip visiškai atsisakyti rusiškų dujų. Viena iš pagrindinių strategijų – didesnis dėmesys dujų tiekimui per Graikiją, Turkiją ir Rumuniją naudojant Trans-Balkanų maršrutą. Be to, Norvegija gali tiekti dujas per Lenkiją ir taip taptų dar svarbesne tiekėja, o Vokietija galėtų prisidėti prie dujų paskirstymo Vidurio Europoje.
Tačiau šie planai susiduria su logistiniais sunkumais. Dujų tiekimo sistema Europoje buvo kuriama dešimtmečius, ir dabar reikia statyti naujas infrastruktūras, kurios pakeistų senąją sistemą. Rusija tiekė dujas per Ukrainą nuo pat 1991 metų, kai šalis tapo nepriklausoma. Savo piko metu Maskva kontroliavo apie 35% Europos dujų rinkos.
