Lenkija vietoj Vengrijos: ko tikėtis iš naujosios ES Tarybos pirmininkės?

Pirmininkavimą ES iš Vengrijos perima Lenkija

Nuo 2025 m. sausio 1 d. rotacijos tvarka ES Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė šešiems mėnesiams tampa Lenkija. Tai žymi šešių neramių mėnesių, kai valdžioje buvo Vengrija, pabaigą. Tuo labai džiaugiasi sisteminė žiniasklaida ir didelė dalis biurokratų, nes jiems Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas buvo tapęs savotiška „ašaka gerklėje“. Nors paties premjero populiarumas gimtojoje šalyje kiek mažėja, visgi dauguma vengrų aiškiai suvokia, jog jis vykdė ir tebevykdo į savo šalį, taiką ir klestėjimą orientuotą politiką, balansuodamas tarp ES ir Vengrijos interesų, todėl stengdamasis išsaugoti gerus Budapešto ir Maskvos santykius. Be abejo, taip siekdamas gauti ekonominės naudos savo šaliai. Tas labai nepatiko Briuseliui, kuris garsiai kelia pergalės tikslus prieš Rusiją, kuriai jau rengiamas 16-as sankcijų paketas, nes ankstesni 15-a norimo rezultato nedavė. Tiesa, pokyčiai pamažu ateina ir į ES, tačiau realiems pasikeitimams reikia laiko, todėl galima tikėtis, kad kurį laiką sėkmingai ekonomiškai byrantis ES traukinys dar riedės ta pačia kryptimi. Juolab kad ją palaikys ir Lenkija.^[1]

 „Lenkijos pirmininkavimas ES Tarybai bus atsvara tam, kas įvyko per pastaruosius šešis mėnesius“, – interviu DW prognozuoja Berlyne įsikūrusio Mokslo ir politikos fondo (SWP) Rytų Europos ekspertas Kajus-Olafas Langas (Kai-Olaf Lang). Tai visų pirma taikoma saugumo politikai ir santykiams su Ukraina ir Rusija.^[2]

ES smūgis pasitraukusiai Vengrijai

Vengrija prarado teisę į daugiau nei milijardo eurų Europos Sąjungos (ES) pagalbą dėl teisinės valstybės principų pažeidimų, šalis turėjo įgyvendinti reformas iki 2024 m. pabaigos, patvirtino Europos Komisijos atstovė, pranešė „Elta“.

1,04 mlrd. eurų buvo skirti Vengrijai iš programų struktūriškai silpniems regionams paremti. Lėšos buvo įšaldytos 2022 m. pabaigoje, kai Europos Komisija nustatė, jog Vengrija nepaisė kai kurių ES standartų ir pagrindinių vertybių.

Norėdama pasinaudoti šiais pinigais, Vengrija iki metų pabaigos turėjo įgyvendinti kai kurias reformas, pakeisti įstatymus, kad būtų užkirstas kelias interesų konfliktams ir kovojama su korupcija.

Ar Lenkijos retorika taps realybe?

Lenkijos Ministras Pirmininkas Donaldas Tuskas yra patyręs Europos politikas. Kaip pirmininkas jis 2014–2019 m. vadovavo Europos Vadovų Tarybai, vėliau - Europos liaudies partijai.

„Niekas ES negalės manęs apgauti“, – kategoriškai pareiškė D. Tuskas po to, kai 2023 metų gruodį pradėjo eiti Lenkijos ministro pirmininko pareigas. Anksčiau jis laimėjo parlamento rinkimus Lenkijoje, o jo šalininkai suformavo vyriausybę vietoj dešiniojo sparno konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“, kuri šalį valdė 8 metus. Tai beje irgi labai pradžiugino briuselinius biurokratus.

Dabar ES Tarybai pirmininkaujanti Lenkija suteikia D. Tuskui gerą progą pritaikyti savo žodžius praktikoje ir parodyti, kad po 20 narystės ES metų Lenkija nebėra studentė, bet jau gali būti pavyzdžiu kitoms valstybėms narėms.

„Esame patikimi. Europa su mumis kalba ta pačia kalba“, – Varšuvoje pristatydamas Lenkijos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus džiaugėsi Lenkijos ES reikalų ministras Adamas Šlapka (Adam Szlapka). Pasak jo, Lenkija yra „didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria Vakarai, ekspertė“.

Nuolatinis kelis mėnesius trukusių D. Tusko kalbų motyvas buvo reikalavimas, kad Lenkijos ir kitų NATO rytiniame flange esančių valstybių saugumo politika taptų visos ES politika. „Turime palaikyti santykius su Jungtinėmis Valstijomis, bet Europa turi tapti nepriklausoma, turi atsistoti ant kojų. Baimės ir netikrumo dėl Rusijos era turi baigtis“, – skambių frazių negailėjo jis prieš lapkričio pabaigoje vyksiantį susitikimą su Šiaurės ir Baltijos šalių lyderiais.

Kalbant apie išlaidas gynybai, Lenkija jau yra tarp lyderių. Šiuo metu šalis gynybai išleidžia 4,2 proc. savo bendrojo vidaus produkto. 2025 metais šios išlaidos padidės iki 4,7 proc. – tai stiprus argumentas ne tik kitoms ES šalims, bet ir būsimoms deryboms su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trampu (Donald Trump), kuris reikalauja daugiau aktyvumo iš Europos partnerių.^[3]

Taikos derybos tik dalyvaujant Ukrainai

D. Tuskas yra pasiryžęs užkirsti kelią galimoms deryboms dėl karo Ukrainoje užbaigimo, jeigu jose dalyvautų tik Jungtinės Valstijos ir Rusija, be nebūtų pakviestas Kijevas ir Europos Sąjunga.

 „Lenkija, kaip ES Tarybos pirmininkė, be kita ko, bus atsakinga už situaciją per derybas, kurios gali prasidėti jau šią žiemą“, – praėjusių metų gruodžio pradžioje tikino Lenkijos vyriausybės vadovas. „Ukraina turi dalyvauti visose derybose. Ir kiekvieną jų pasiūlymą taip pat turėtų priimti mūsų draugai Kijeve“, – po susitikimo su Prancūzijos prezidentu Emanuelio Makronu (Emmanueli Macron) 2024 metų gruodžio 12 dieną Varšuvoje savo fantazijas patikslino D. Tuskas.

Kad būtų pasirengusi bet kokiam scenarijui, Lenkija tiesia gynybos liniją palei sieną su Baltarusija, vadinamą Rytų skydu, ir norėtų, kad ES taip pat finansuotų šias statybas. Varšuva dalyvauja European Sky Shield oro gynybos iniciatyvoje.

Po to, kai Briuselis prieš metus uždegė žalią šviesą Ukrainai įstoti į ES, Lenkija nori pradėti stojimo derybas. Pasak Europos ministro A. Šlapkos, pirmiausia galėtų būti atidarytas teisinės valstybės, žmogaus teisių ir kovos su korupcija skyrius. Kijevas reikalauja derybų dėl kuo daugiau klausimų, tačiau Varšuva nenori skubėti.

Lenkijos, kaip ES Tarybos pirmininkės, iššūkiai

Lenkijoje jau kelias savaites tęsiasi rinkimų kampanija: gegužę bus išrinktas naujas valstybės vadovas. Todėl D. Tuskas elgsis atsargiai ir neplanuoja nagrinėti tų europinių projektų, kurie Lenkijoje yra nepopuliarūs ir kuriuos opozicija gali panaudoti prieš jį.

D. Tusko inauguraciją premjero poste prieš metus lydėjo masiniai ūkininkų protestai prieš grūdų importą iš Ukrainos. Buvo blokuotas tiek Lenkijos ir Ukrainos, tiek Lenkijos ir Vokietijos pasienis. Dabar Ukraina tikisi daugiamečio prekybos susitarimo, kuris turėtų išspręsti importo į ES klausimą. Tačiau Lenkija neskubės su nuolaidomis. Šalis yra ir aktyvi laisvosios prekybos susitarimo su Pietų Amerika priešininkė bei greičiausiai padarys viską, ko reikia, kad užkirstų kelią jo įgyvendinimui.

D. Tuskas taip pat labai skeptiškai vertina vadinamąjį Europos žaliąjį kursą, kurį parengė Europos Komisijos pirmininkė Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen). Anot jos, iki 2050 m. planuojama šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ES sumažinti iki nulio. D. Tuskas teigė, kad „naivios ambicijos išgelbėti visą planetą“ daro vis didesnį poveikį Europos konkurencingumui pasaulyje.

„Dekarbonizacija negali būti pasiekta deindustrializuojant“, - pridūrė A. Šlapka.^[4]

Lenkija pirmininkauja ES Tarybai Vokietijos ir Prancūzijos vidaus politinių krizių metu. D. Tuskas nori pasinaudoti dviejų pagrindinių ES jėgų silpnumu, kad pagerintų savo šalies statusą.

„Lenkija pozicionuoja save labai ryžtingai, tačiau koalicijos su Baltijos ir Šiaurės šalimis nepakaks“, – perspėja Rytų Europos ekspertas Langas. Jis skeptiškai vertina Lenkijos pirmininkavimą ES Tarybai: „Lenkija pozicionuos save kaip draugišką šalį Europai, tačiau tuo pat metu ji vėl ir vėl parodys, kad ekonominės ir politinės problemos Vokietijoje ir Prancūzijoje yra kliūtis visos Europos pažangai.“