- Prieš pat Naujuosius metus P. Korėją sukrėtė viena didžiausių šalyje aviakatastrofų
- Tą pačią dieną dėl hidraulinio gedimo avariniu būdu į Norvegijos Sandefjordo Torpo oro uostą leidosi kitas keleivinis lėktuvas
- Lemtingąjį sekmadienį avariniu būdu leidosi ir lėktuvas Kanadoje
- Per Šv. Kalėdas – krauju paženklinta aviakatastrofa Kazachstane
- Vilniuje greta gyvenamojo namo sudužo krovininis DHL lėktuvas
- Labiausiai pasaulį sukrėtusios pastarųjų dešimtmečių aviakatastrofos
Prieš pat Naujuosius metus P. Korėją sukrėtė viena didžiausių šalyje aviakatastrofų
2024 metų pabaigoje oro linijų bendroves pradėjo krėsti nemaža turbulencija po to, kai vos per kelias dienas įvyko net trys lėktuvų avarijos ir ne visos jos baigėsi sėkmingai. Pusę lūpų užsimenama, kad dėl padidėjusio avarijų kiekio kaltas lėktuvus eksploatuojančių bendrovių taupymas keleivių saugumo sąskaita.
Pačiame tarpušventyje – gruodžio 29 dieną – pasaulį sukrėtė viena iš didžiausių Pietų Korėjoje įvykusių aviakatastrofų, kurią išgyventi pavyko vos dviem įgulos nariams, o žuvo likę 179 žmonės[1].
Skelbiama, kad „Jeju Air“ lėktuvas, kuriame buvo 175 keleiviai ir šeši įgulos nariai, sudužo leisdamasis Pietų Korėjos oro uoste Muan apskrityje sekmadienį, šiek tiek po 9 val. vietos laiku.
Kaip viena iš katastrofos priežasčių keliama susidūrimu su paukščiu versija, mat mokslininkų teigimu, „Boeing“ lėktuvai turi turboventiliatorinius variklius, kurie gali būti smarkiai pažeisti orlaiviui susidūrus su paukščiu.
Po avarijos buvo išplatintas ir vaizdo įrašas, kuriame matyti itin dideliu greičiu nusileidimo taku čiuožiantį lėktuvą, kuris galiausiai rėžiasi į oro uosto teritoriją juosiančią tvorą. Kai kurie ekspertai teigė, kad tokios tvoros neturėtų būti taip arti nusileidimo tako, mat tai prieštarauja tarptautiniams standartams.
Tą pačią dieną dėl hidraulinio gedimo avariniu būdu į Norvegijos Sandefjordo Torpo oro uostą leidosi kitas keleivinis lėktuvas
Tą patį kruvinąjį sekmadienį buvo pranešta ir apie Norvegijoje avariniu būdu besileidusį skrydžių bendrovės „KLM Royal Dutch Airlines“ orlaivį „Boeing 737-800“, tiesa, šį kartą per plauką buvo išvengta aukų[2].
Incidento priežastis – hidraulinis gedimas. Nors lėktuvas, kuriame buvo 176 keleiviai ir 6 įgulos nariai, po nusileidimo nedideliu greičiu nuriedėjo nuo tako ant žolės, visi žmonės liko sveiki ir nenukentėjo.
Orlaivis, turėjęs skristi iš Oslo į Amsterdamą, buvo nukreiptas į Sandefjordo oro uostą, esantį 110 kilometrų į pietus nuo Oslo. Po avarinio nusileidimo keleiviai buvo saugiai evakuoti, o į įvykio vietą atskubėjo gelbėjimo tarnybos.
„KLM“ atstovai pranešė, kad sprendimas leistis buvo priimtas po to, kai pakilimo metu pasigirdo neraminantis garsas. Incidento aplinkybės šiuo metu tiriamos.
Lemtingąjį sekmadienį avariniu būdu leidosi ir lėktuvas Kanadoje
It užkeikta gruodžio 29-oji nemenką streso dozę įvarė ir lėktuvu „Air Canada“ skridusiems keleiviams, kai orlaivis privalėjo leistis avariniu būdu Halifakso Stanfildo tarptautiniame oro uoste[3]. Aiškinama, kad tokio nusileidimo priežastis – sugedusi važiuoklė.
Lėktuvu skridę keleiviai – tikri laimės kūdikiai, mat iš Sent Džersio tarptautinio oro uosto pakilęs orlaivis, nusileidimo metu tinkamai neišsiskleidus vienai jo padangai, ėmė čiuožti nusileidimo taku, užsiliepsnojo vienas jo variklis. Tačiau kadangi avarinės tarnybos skubiai sureagavo, juo skridę žmonės nenukentėjo, bet adrenalino dozės gavo tikrai ilgam.
Keleiviai pasakojo besileidžiant lėktuvui išgirdę stiprų garsą, o nusileidimo metu orlaivis pakrypęs 20 laipsnių kampu į kairę pusę.
Per Šv. Kalėdas – krauju paženklinta aviakatastrofa Kazachstane
Vos keliomis dienomis anksčiau, per pačias gražiausias metų šventes, Kazachstane, gruodžio 25-ąją, netoli Aktau miesto, Kaspijos jūros rytinėje pakrantėje sudužo Azerbaidžano oro linijų keleivinis lėktuvas, skridęs iš sostinės Baku į Grozną Rusijoje[4].
Lėktuvu skrido 67 žmonės – 62 keleiviai ir penki įgulos nariai. Per katastrofą žuvo 38 žmonės, o 29 išgyveno, tačiau kai kurie patyrė rimtų sužalojimų.
Orlaivis atliko avarinį nusileidimą maždaug už trijų kilometrų nuo Aktau oro uosto, tačiau nukrito iš nedidelio aukščio. Gelbėjimo tarnybos užgesino kilusį gaisrą, o į ligonines buvo pervežti sužeistieji, tarp jų ir du vaikai.
Radiolokatorių duomenys rodo, kad lėktuvas nukrypo nuo įprasto maršruto, o vėliau apsuko ratą virš vietovės, kur sudužo. Katastrofos aplinkybės dar tiriamos.
Vienas iš šią lėktuvo katastrofą išgyvenusių keleivių teigė skrydžio metu išgirdęs garsų sprogimą ir pradėjęs manyti, kad orlaivis tuojau pat subyrės[5].
Praėjus dienai po katastrofos Rusija pripažino, kad į Kazachstane sudužusį lėktuvą iš tiesų pataikė Rusijos oro gynybos raketa[9].
Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka sakė, kad Rusija nebuvo uždariusi oro erdvės virš Grozno, o lėktuvui taip pat nebuvo duotas leidimas leistis Grozne arba Machačkaloje.
Vilniuje greta gyvenamojo namo sudužo krovininis DHL lėktuvas
Niekada netapusi keleivinių lėktuvų aviakatastrofų centru Lietuva metų pabaigoje mirgėjo visuose užsienio žiniasklaidos portaluose – sostinės Vilniaus oro uoste lapkričio 25-osios ankstų rytą turėjęs nusileisti krovininis DHL orlaivis, skridęs iš Leipcigo, jo taip ir nepasiekė, ir sudužo kone gyvenamojo namo kieme[6].
Ši katastrofa ne tik pareikalavo vieno iš pilotų – Ispanijos piliečio – gyvybės, bet ir be pastogės laikinai paliko 12 namo gyventojų, mat greta namo nukritus orlaiviui, jame kilo gaisras.
Kiti trys įgulos nariai – Lietuvos, Vokietijos ir Ispanijos piliečiai – buvo sužeisti, vienas iš jų sunkiai.
Aviacijos ekspertai rado lėktuvo juodąsias dėžes, kurios padės nustatyti katastrofos priežastis. Kol kas nelaimės priežastis nėra žinoma – vyksta tyrimas, nagrinėjamos įvairios versijos, įskaitant techninį gedimą ar žmogiškąją klaidą.
Kadangi sudužusiam orlaiviui buvo daugiau nei 31 metai, katastrofa į paviršių iškėlė avialinijų keliamus saugumo reikalavimus, mat dauguma pastarojo meto katastrofų ir įvyko būtent dėl techninių kliūčių.
Labiausiai pasaulį sukrėtusios pastarųjų dešimtmečių aviakatastrofos
Nors statistiškai skristi lėktuvu yra daug saugiau nei važiuoti automobiliu (pasak Tarptautinės oro transporto asociacijos, tikimybė žūti komercinės aviacijos katastrofoje yra 1 iš 11 mln. skrydžių, kai tuo tikimybė žūti keliaujant automobiliu yra 1 iš 5 tūkst.), pasaulyje pastaruosius kelis dešimtmečius įvykusios aviakatastrofos neabejotinai sukrečia ne vieną ir prieš skrydį tikrai priverčia pagalvoti, o kas bus, jeigu.
2009 m. birželio 1 d. „Air France“ 447-ojo reiso lėktuvas „Airbus A330“ nukrito į Atlanto vandenyną, žuvo visi 228 lėktuve buvę žmonės. Lėktuvas, skridęs iš Rio de Žaneiro į Paryžių, susidūrė su nepalankiomis oro sąlygomis, įskaitant turbulenciją, krušą ir apledėjimą[7].
Atsijungus autopilotui, pirmasis pilotas perėmė orlaivio valdymą rankiniu būdu, tačiau atliko per didelius valdymo įjungimus, dėl kurių jis nepastebėjo, kad orlaivis užstrigo. Dėl to, kad įgula nesureagavo į įspėjimą apie užstrigimą ir nesugebėjo atitaisyti orlaivio po užstrigimo, šis nevaldomai leidosi žemyn. Lėktuvo nuolaužos buvo rastos 2011 m., o galutinėje tyrimo ataskaitoje konstatuota, kad pagrindinė avarijos priežastis – piloto klaida.
Praėjus daugiau nei 10 metų po oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH370 lėktuvo dingimo, Malaizija sutiko atnaujinti jo nuolaužų paieškas. Lėktuvas „Boeing 777“, kuriuo skrido 227 keleiviai ir 12 įgulos narių, dingo 2014 m. kovo 8 d., kai skrido iš Kvala Lumpūro į Pekiną[8].
Malaizija pareiškė bendradarbiausianti su robotikos įmone „Ocean Infinity“, kuri paskutinį kartą lėktuvo ieškojo 2018 m. Naujoji sutartis truktų 18 mėnesių ir būtų verta 70 mln. dolerių, jei būtų rasta sudužusio orlaivio nuolaužų.
Kai kurių nuolaužų, kaip manoma, priklausančių šiam skrydžiui, jau aptikta Afrikos pakrantėje ir Indijos vandenyne. Ankstesnės paieškos pastangos, kurių bendra vertė siekė 150 mln. dolerių, buvo nesėkmingos.
2015 m. kovo 24 d. „Germanwings“ lėktuvas, kurio reiso numeris buvo 4U 9525, skridęs iš Barselonos į Diuseldorfą, sudužo Prancūzijos Alpėse – žuvo visi 150 juo skridusių žmonių.
Prancūzijos tyrėjai atskleidė, kad antrasis pilotas Andreasas Lubitzas sąmoningai inicijavo nusileidimą pakeisdamas orlaivio aukštį, o kapitonas trumpam paliko pilotų kabiną. Nepaisant daugkartinių skrydžių valdymo tarnybos ir įgulos bandymų susisiekti su A. Lubitzu, jis neatsiliepė. Lėktuvas sparčiai leidosi žemyn ir 09:41:06 val. 700 km/h (430 mylių per valandą) greičiu ir galiausiai susidūrė su Alpėmis.
2019 m. kovo 10 d. sudužus keleiviniam lėktuvui „Ethiopian Airlines“, skrydžio numeriu ET302, prieš kelis metus paskelbtose galutinėse ataskaitose buvo minima, kad katastrofos priežastimi tapo gedimai manevrinių charakteristikų didinimo sistemoje (MCAS)[10]. Katastrofa pareikalavo visų orlaivių skridusių – 149 keleivių ir 8 įgulos narių – gyvybių.
Dėl tos pačios priežasties, teigiama, sudužo ir 2018 m. spalio 29 dieną iš Džakartos į Pangkalpinangą skridęs „Lion Air“, 610 reiso lėktuvas, galiausiai nukritęs į Javos jūrą.