P. Durovas: žiniasklaidos priemonių cenzūra Europoje didesnė nei Rusijoje

P. Durovas kritikuoja ES žiniasklaidos priemonėms taikomą cenzūrą, kurią vertina esant didesnę nei Rusijoje

„Telegram“ įkūrėjas Pavelas Durovas kritikavo demokratijos lopšio – Europos Sąjungos taikomus apribojimus žiniasklaidai, teigdamas, kad Rusijos vartotojai turi didesnę prieigos prie informacijos laisvę nei jų kolegos Europoje.

„Prieiga prie tam tikros Rusijos žiniasklaidos ES buvo apribota pagal DSA / sankcijų įstatymus. Tuo tarpu visi Vakarų žiniasklaidos „Telegram“ kanalai Rusijoje išlieka laisvai prieinami“, – savo socialinėje paskyroje „X“ rašė jis. „Kas galėjo pagalvoti, kad 2025 m. Rusijos „Telegram“ vartotojai turės daugiau laisvės nei Europos?“^[1].

P. Durovo pastabos pasirodė didėjant susirūpinimui dėl ES Skaitmeninių paslaugų įstatymo (DSA) ir sankcijų, nukreiptų prieš valstybinius Rusijos kanalus, neva taip siekiant pažaboti dezinformaciją. Nors ES teigia, kad šios priemonės yra labai svarbios siekiant užtikrinti informacijos vientisumą, kritikai, tokie kaip P. Durovas, tvirtina, kad jos kelia grėsmę žodžio laisvei, nes įvedami cenzūrai panašūs apribojimai.

DSA, kuria siekiama kovoti su dezinformacija ir neteisėtu turiniu, gerokai sugriežtintos skaitmeninių platformų taisyklės. Dėl šios priežasties keletas Rusijos žiniasklaidos priemonių dabar yra neprieinamos ES.

P. Durovas taip pat kritikavo technologijų milžinę „Apple“, nurodydamas, kad dėl bendrovės taikomųjų programų peržiūros proceso vėluojama įdiegti svarbų „Telegram“ atnaujinimą.

„Suplanavome epinį naujametinį atnaujinimą su unikaliomis dovanomis savo naudotojams. Deja, jis jau kelias dienas įstrigo „Apple“ peržiūros procese, o mes vis dar neturime iš jų atsakymo“, – apgailestavo „Telegram“ sukūręs P. Durovas.

Rusija pažadėjo imtis atsakomųjų priemonių į „Telegram“ užblokuotus valstybinius žiniasklaidos kanalus

Tuo tarpu Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Maria Zacharova pareiškė, kad į „Telegram“ taikomus valstybinės Rusijos žiniasklaidos kanalų apribojimus bus atitinkamai ir sureaguota^[3].

Kaip pranešė „Kyiv Independent“, Europos šalyse, įskaitant Lenkiją, Belgiją, Prancūziją, Nyderlandus, Graikiją, Italiją, Italiją ir Čekiją, buvo užblokuota prieiga prie Rusijos transliuotojų, įskaitant „RIA Novosti“, „Izvestija“, RT, „Rossijskaja Gazeta“, „Pirmąjį kanalą“, „Rossija 1“, NTV ir kitus.

A. Zacharova tai pavadino „represijų prieš Rusijos žiniasklaidos priemones kampanija“.

„Telegram“ sprendimas priimtas susirūpinus dėl prokremliškos propagandos sklaidos Europoje, kur valdžios institucijos vis atidžiau tikrina Rusijos dezinformacijos tinklus. Tokios šalys kaip Lenkija ir Čekija pradėjo tyrimus dėl Rusijos įtakos kampanijų, o Italijoje per viešųjų pranešimų kampanijas stiprėja prorusiškos nuotaikos.

ES jau seniai riboja Rusijos valstybinę žiniasklaidą, motyvuodama jos vaidmeniu remiant Rusijos invaziją į Ukrainą. Šie apribojimai atitinka platesnio masto sankcijas, nukreiptas prieš Kremliaus kontroliuojamas propagandos priemones. Reaguodama į ankstesnius ES draudimus, Rusija įvedė savo pačios apribojimus Europos žiniasklaidai ir parodė norą tokias priemones dar labiau sustiprinti.

Kol kas neaišku, kaip Rusija imsis atsakomųjų veiksmų, tačiau pareigūnai užsiminė apie simetrinių priemonių galimybę, įskaitant tolesnius žiniasklaidos apribojimus arba veiksmus, nukreiptus prieš „Telegram“.

„Telegram“ po didžiulių nuostolių pirmą kartą tampa pelninga platforma

P. Durovas gruodžio mėnesį pranešė, kad 2024 m. žinučių siuntimo platforma pirmą kartą tapo pelninga dėl pajamų iš skelbimų ir 4,99 JAV dolerių priemokos prenumeratos. Bendrovė taip pat sumažino didelę dalį savo 2 mlrd. dolerių skolos, o tai rodo tvirtą finansinį posūkį^[2].

2024 m. „Telegram“ pajamos viršijo 1 mlrd. dolerių, o platforma turi 500 mln. dolerių grynųjų pinigų atsargų, neįskaitant kriptovaliutų turto. Tai žymus pagerėjimas, palyginti su 2023 m., kai ji pranešė apie 108 mln. dolerių nuostolį nuo gautų 342 mln. dolerių pajamų. P. Durovas pabrėžė, kad „Telegram“ sėkmė rodo, jog socialinė žiniasklaida gali išlikti finansiškai tvari ir kartu apsaugoti vartotojų teises.

Platforma, turinti 950 mln. naudotojų, įdiegė monetizacijos strategijas, kaip antai verslo lygio prenumeratą ir pajamų pasidalijimo modelius turinio kūrėjams. Tačiau jos spartus augimas sukėlė kritiką ir reguliavimo institucijų priežiūrą.

Tokiose šalyse kaip Ispanija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė „Telegram“ gresia galimi draudimai arba sankcijos dėl susirūpinimą keliančių dezinformacijos ir riboto turinio moderavimo.

Po P. Durovo arešto „Telegram“ atnaujino savo saugumo ir privatumo politiką

Pernai metais areštavus platformos generalinį direktorių P. Durovą, buvo atlikti ir jos esminiai atnaujinimo darbai. Akcentuojant tai, kad P. Durovas buvo sulaikytas dėl pradėto tyrimo, susijusio su įtariama nusikalstama veikla, įskaitant gaujų sandorius ir prekybą žmonėmis, naudodamasis savo sukurta programėle^[4].

Nors jis buvo paleistas už užstatą, tyrimas išryškino susirūpinimą dėl „Telegram“ vaidmens palengvinant nusikalstamą elgesį, atsižvelgiant į jos populiarumą tarp neteisėtų grupių.

Reaguodama į tai, „Telegram“ paskelbė, kad nuo šiol vykdys „pagrįstus teisinius valdžios institucijų prašymus“ ir dalysis naudotojų duomenimis, pavyzdžiui, IP adresais ir telefono numeriais. Šie pokyčiai bus atskleidžiami ketvirtinėse skaidrumo ataskaitose. Be to, platforma patobulino paieškos funkciją, kad veiksmingiau nustatytų ir pašalintų neteisėtą turinį, naudodama dirbtinio intelekto valdomas moderavimo priemones.

Nepaisant to, ir toliau „Telegram“ užšifruoti privatūs pokalbiai lieka nepaliesti – platforma tvirtino negalinti pasiekti šių pokalbių turinio.