E. Muskas: Vokietiją išgelbėti gali tik partija „Alternatyva Vokietijai“

Vokietijoje auga palaikymas politinėms jėgoms, pasisakančioms prieš imigraciją

Netylant kalboms apie tai, kad turtingiausiu pasaulio žmogumi tituluojamas „SpaceX“ ir „Tesla“ įkūrėjas Elonas Muskas, tapęs į Baltuosius Rūmus sugrįžtančio D. Trumpo dešiniąja ranka, pradeda kištis į Europos valstybių politiką, iš jo lūpų pasigirdo ir tam tikri raginimai vokiečiams per ateinančius rinkimus „pasirinkti teisingai“.

Savo socialinėje platformoje „X“ E. Muskas skambiai pareiškė, kad tik kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) esą yra pajėgi išgelbėti šalį – tą jis pateikė kaip atsaką į vaizdo įrašą, kuriame kritikuojamas Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) lyderio Friedricho Merzo atsisakymas bendradarbiauti su AfD. Dėl tokių drąsių savo pasisakymų milijardierius kaipmat sulaukė kritikos lavinos kaip neva mėginimus kištis į Vokietijos vidaus politiką^[1].

AfD, pasisakanti prieš imigraciją, šiuo metu užima antrą vietą pagal populiarumą apklausose, tačiau didžiosios partijos atsisako bendradarbiauti su ja.

Vokietijos vyriausybė nenoriai komentavo tokius E. Musko pasisakymus, tačiau išreiškė susirūpinimą dėl „X“ platformos krypties po to, kai ją įsigijo pats E. Muskas. Politikai, įskaitant CDU europarlamentarą Dennisą Radtke ir socialdemokratų (SPD) įstatymų leidėją Alexą Schaeferį, pasmerkė E. Musko žodžius kaip kišimąsi į rinkimų kampaniją.

Savo ruožtu AfD džiaugėsi E. Musko palaikymu, teigdama, kad vis daugiau žmonių pritaria partijos deklaruojamam požiūriui.

Vasario 23 d. Vokietijoje vyks pirmalaikiai rinkimai, kuriuos lėmė kanclerio Olafo Scholzo koalicijos žlugimas dėl biudžeto ginčų.

Žlugus O. Scholzo vyriausybei, sustiprėjo parama partijai „Alternatyva Vokietijai“

Šiuo metu AfD, kurios apklausų rezultatai siekia 19 proc., lenkia O. Scholzo SPD (17 proc.), tačiau atsilieka nuo CDU/CSU aljanso, turinčio 31 proc. Nepaisant to, ekspertai mato mažai galimybių AfD pergalei, nes Vokietijos koalicinė politika ir pagrindinių partijų atsisakymas bendradarbiauti su AfD trukdo jai siekti valdžios^[2].

AfD pasinaudojo didėjančiu susirūpinimu dėl migracijos, nacionalinio saugumo ir ekonominio nepasitenkinimo, savo platformą grįsdama antiimigracine ir pasienio saugumo politika. Nors AfD populiarumas auga, partija vis dar yra stebima – ji vadinama kraštutinių dešiniųjų partija ir yra stebima Vokietijos vidaus žvalgybos agentūros dėl įtariamo ekstremizmo. Pranešimai apie ryšius su ekstremistais ir prieštaringi lyderių, pavyzdžiui, Björno Höcke'o, pasisakymai sukėlė visuomenės pasipriešinimą ir protestus.

Nepaisant partijos ribotumo, didėjanti jos įtaka iš esmės keičia politinį kraštovaizdį ir verčia tradicines partijas atsižvelgti į rinkėjų susirūpinimą. Dar neaišku, ar dėl šio postūmio AfD įgis didesnę federalinę galią, tačiau šios partijos vaidmuo Vokietijos politiniame diskurse neabejotinai didėja.

E. Musko duoklė ir D. Britanijai – žada finansuoti N. Farange'o Reformų partiją

Gruodžio mėnesį E. Muskas, susitikęs su euroskeptiku Nigelu Farage’u Donaldo Trumpo rezidencijoje, aptarė galimą iki 100 mln. dolerių finansinę paramą kraštutinių dešiniųjų Reformų partijai per britų juridinius asmenis, laikantis JK teisės aktų ribų.

Reformų partija, vadovaujama euroskeptiko Farage’o, stiprina pozicijas po sėkmingų 2023 m. rinkimų ir tikisi dar geresnių rezultatų 2029 m., nors JK rinkimų sistema tradiciškai palanki didžiosioms partijoms.

E. Muskas, jau parėmęs Donaldą Trumpą, sulaukė kritikos už paramą kraštutinėms jėgoms, o JK vyriausybė svarsto griežtinti politinių aukų taisykles. Politikai įspėja, kad tokie E. Musko veiksmai gali kelti grėsmę demokratijai ir gilinti įtampą tarp JK ir ES.

N. Farage’as, ieškodamas užsienio paramos, sulaukė kritikos dėl savo ankstesnių pasisakymų prieš užsienio įtaką JK politikai. E. Musko parama Reformų partijai gali turėti reikšmingų padarinių būsimuose JK rinkimuose.

Vokietijos vidaus reikalų ministrė kritikuoja „Alternatyvą Voketijai“ už išpuolio Magdeburge išnaudojimą politiniams tikslams

Tuo tarpu Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser pasmerkė kraštutinių dešiniųjų partiją „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) už tai, kad ji esą pasinaudojo praėjusios savaitės tragišku išpuoliu Magdeburgo kalėdinėje mugėje^[3]. Per šį incidentą, kai automobilis rėžėsi į žmonių minią, žuvo penki žmonės ir daugiau kaip 200 buvo sužeista.

Kreipdamasi į „Funke Media Group“ N. Faeser bet kokius bandymus politizuoti šį įvykį pavadino „niekingais“ ir atspindinčiais AfD charakterį. Netrukus po išpuolio partija Magdeburge surengė mitingą, kuriame dalyvavo apie 3,5 tūkst. žmonių, Vokietijoje artėjant pirmalaikiams rinkimams vasario mėnesį, kuriuose AfD užima antrą vietą po CDU/CSU aljanso.

Įtariamasis nusikaltimo vykdytojas, iš Saudo Arabijos kilęs 50-metis Talebas A., yra sulaikytas, kol vyksta ikiteisminis tyrimas. Valdžios institucijos tiria jo motyvus, atkreipdamos dėmesį į kritiškas žinutes apie islamą ir Saudo Arabiją „X“ platformoje, kurioje jis taip pat išreiškė paramą AfD. Saudo Arabija anksčiau prašė jį išduoti.

N. Faeser išreiškė užuojautą aukoms ir jų šeimoms, pabrėžė, kad reikia remti pagalbos tarnybų darbuotojus, ir pažadėjo nuodugniai ištirti išpuolį.

Po išpuolio kalėdinėje mugėje Vokietijoje prasidėjo masiniai protestai

Prieš pat didžiausias metų šventes Magdeburge įvykdyto galimai teroro akto, vokiečiai kaipmat suplūdo į gatves taip dar labiau išreikšdami savo nepasitenkinimą šalies vykdoma „atvirų durų“ politika.

Kraštutinių dešiniųjų šalininkai, įskaitant neonacius, rengė demonstracijas, reikalaudami griežtesnės imigracijos politikos. Tuo metu valdžia tiria Talebo A. motyvus, kuris anksčiau skelbė antiislamiškus pranešimus ir palaikė AfD.

Kancleris O. Scholzas ragina vienytis ir smerkia tiek smurtą, tiek ekstremistų bandymus išnaudoti tragediją. Savo ruožtu N. Faeser siūlo stiprinti saugumo įstatymus, tačiau opozicija tam priešinasi.

Šiuo metu Vokietijos imigracinė politika laikoma kaip viena iš liberaliausių visoje Europoje. Tam, kad palengvintų kvalifikuotų specialistų atvykimą, ir aktyviai skatintų darbo jėgos migraciją, ypač iš Indijos, Vokietija tam net pakeitė vietos įstatymus^[4].

Vokietija glaudžiai bendradarbiauja su Indijos centrine ir regioninėmis valdžiomis, o Vokietijos ambasadorius Indijoje Philippas Ackermannas teigia, kad Vokietijos politika šiuo atžvilgiu yra liberalesnė nei daugelio kitų Vakarų šalių, įskaitant JAV. Nors kalbos barjeras išlieka iššūkiu, Vokietija siekia tapti patrauklia šalimi migrantams ir stiprinti savo ekonomiką. Būtent tai labai piktina pačius vokiečius, kurie ne tik „purtosi“ atvykėlių iš trečiųjų pasaulio šalių, bet ir migrantų iš tos pačios Vakarų Europos.