V. Orbanas kolegoms Briuselyje jau kelią „nuovargį“
Vengrijos lyderis V. Orbanas – šiuo metu, galima sakyti, yra didžiausia Europos Sąjungos rakštis geroje vietoje. Sunku kitaip apibūdinti šio politiko veiksmus nei pasakyti, kad jis viską daro priešingai nei dauguma. Palaiko laužus Briuselyje deginančius ūkininkus, nepritaria karo Ukrainoje finansavimui ir net stengiasi apsaugoti vengrus nuo užsienio įtakos. Briuselyje jau garsiai kalbama net apie „nuovargį nuo V. Orbano“[1].
O Lietuvos padangėje – savos problemos. Pavyzdžiui, dešimtmetį gėdą dėl nesibaigiančių Nacionalinio stadiono statybų kenčiantys vilniečiai gavo dar vieną smūgį – vienas iš šio stadiono statybose dalyvavusio fondo „BaltCap“ partneris gerokai apsivogė, o šias lėšas… pralošė.
Tai bus stadionas ar nebus — „BaltCap“ skandalas
Niekaip nesibaigiančių Nacionalinio stadiono Vilniuje statybų kaltininkais tapo fondas „BaltCap“ su Š. Stepukoniu priešaky. Sausio pabaigoje buvo pranešta apie desperatiškus fondo būdus pasitraukti iš stadiono statybos po to, kai buvo kreiptasi į teismą dėl buvusio partnerio iš Lietuvos – Š. Stepukonio, vagysčių.
Penktadienį buvo oficialiai pranešta, kad „BaltCap“ Nacionalinio stadiono projekte pakeitė bendrovė „Hanner“ su dar ambicingesniu planu stadioną išplėsti iki 18 tūkst. vietų.
Iškart po to pranešta apie pradėtą Š. Stepukonio, pasisavinusio ne mažiau kaip 27 mln. eurų iš „BaltCap“, tarptautinę paiešką.
„BaltCap“ vadovaujantis partneris S. Gustainis atskleidė, kad Š. Stepukonis, įtariama, pralošė dešimtis milijonų eurų fondo įmonių lėšų, o tą, pasak jo, darė klastodamas dokumentus ir meluodamas[2].
Kainos kils, tik dar „nenusprendė kaip“
Ruoškitės dar vienam kainų šuoliui, mat jei galvojate, kad infliacijai susitraukus iki vienaženklio skaičiaus, už mokesčius mokėsite mažiau – klystate. Dabar teks daryti bendrą sumestinį Lietuvos gynybai – nors ir daugelis, galbūt, nepasinaudos A. Armonaitės patarimu iškratyti namų kojines ir sumesti savo santaupas ant naujų tankų[3], bet priverstinai tą padarys keliant mokesčius ir taip daugiau sunešant į valstybės biudžetą.
O nešti tikrai yra ką, mat premjerė I. Šimonytė pareiškė, jog iki 2030-ųjų turim kilnų bendrą tikslą – Lietuvos krašto apsaugos finansavimą padidinti 0,7 proc. nuo BVP.
Pastaruoju metu tvyrančias kalbas dėl galimos G. Nausėdos ir G. Landsbergio draugystės dar labiau pakaitino sutampanti prezidento ir užsienio reikalų ministro pozicija dėl Taivano. Įprastai dabartinę konservatorių valdžią kritikavęs Lietuvos vadovas artėjant rinkimams ėmė ir persimainė, ir palaiko, švelniai tariant drastišką Lietuvos poziciją Taivano atžvilgiu.
Kita vertus, pagaliau padėtas taškas (o gal tik kablelis, bet padėtas) Vilčinskų vaikų atėmimo dramoje. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VVTAĮT) antradienį susisiekė su trijų nepilnamečių tėvais ir pranešė džiugią naujieną – mažamečiai grąžinami į šeimą.
Kas ką palaikys prezidentiniuose rinkimuose?
Dėl prezidento titulo pareiškė nekovosiantis laikinai partijos „Laisvė ir Teisingumas“ pirmininko pareigas einantis A. Paulauskas. Vietoje to jis pažadėjo aktyviai remti kitą kandidatą – advokatą I. Vėgėlę. Savo kandidato nusprendė nekelti ir socialdemokratai. Vietoje to priimtas sprendimas rinkimuose remti dabartinį lyderį G. Nausėdą.
Rinkimų bumą šiuo metu išgyvena ir Suomija, kurioje jau vasario 11-ąją vyks antrasis rinkimų į prezidento postą, turas. Jame susitiks dviejų politinių jėgų atstovai – konservatorius atstovaujantis A. Stubbas ir Žaliųjų partijos atstovas P. Haavisto.
Tuo tarpu Vokietija pastaruoju metu gyvena baimėje dėl galimo musulmoniškosios R. T. Erdogano partijos susikūrimo ir jos ėjimo tiesiai į rinkimus.
Už Atlanto – kiek karščiau. Iš vienos pusės, sunku būtų patikėti, kad žmonių simpatijas pelnęs D. Trumpas daeitų iki oficialių rinkimų pradžios ir taip pabaigtų J. Bideno erą, kupiną karinių konfliktų visame pasaulyje ir išsklaidytų nuolatinės nesantaikos ir „visi prieš visus“ foną.
Tą rodo pastarieji įvykiai, kaip su šiuo politiku visomis išgalėmis mėginama susidoroti ir pastoti kelią antrąkart tapti JAV lyderiu. Štai paaiškėjo, kad D. Trumpas rašytojai E. J. Carroll už seksualinį smurtą ir šmeižtą turėsiąs išmokėti daugiau nei aštuonis kartus didesnę sumą, nei ši siekė kompensacijos (bauda siekia 83 mln. JAV dolerių).
Tai – ne vienintelė priežastis, dėl kurios buvusiam JAV lyderiui tenka nuolat varstyti teismų duris. Štai ketvirtadienį Jungtinės Karalystės teisėja atmetė D. Trumpo ieškinį, kuriame jam pareikšti įtarimai dėl galimų ryšių su Rusija. Kartu buvo atmestas ir reikalavimas už tai jam sumokėti kompensaciją.
Dar vieną procesą, susijusį su D. Trumpo mėginimais neva pakeisti 2020 metais vykusių rinkimų rezultatus, turėjusį įvykti jau kovo 4-ąją, nusprendė kuriam laikui atidėti Vašingtone esantis Federalinis teismas.
Visgi, vienintelė valstybė (po Šiaurės Korėjos ir Baltarusijos), kurioje dar neįvykus rinkimams, jau aišku, kas juos laimės – t. y., Rusija, visai nesibaimina artėjančio priešrinkiminio laikotarpio. Štai V. Putinas net nepersistengia kurdamas įtaigias politines kampanijas – jam pakanka užsiregistruoti kaip kandidatui į Rusijos vadovo postą ir ramiai laukti n-tosios ir labai netikėtos inauguracijos.
Karas Ukrainoje — papildomas finansavimas ir vidiniai konfliktai
Slopstant Vakarų šalių paramos Ukrainai tempams, buvo atskleista stulbinanti korupcijos schema, kaip „prasmingai“ buvo panaudoti Vakarų suaukoti pinigai. Pasirodo, net 40 mln. dolerių „nuėjo“ ne nuo karo nukentėjusiems paprastiesiems, bet įkrito į gynybos pareigūnų ir įmonių vadovų kišenes. Sužaista buvo gudriai (bet ne per gudriai, nes tiesa, vis dėlto, išaiškėjo) – prisidengiant 100 tūkst. minosvaidžių šaudmenų pirkimu neva ginkluotosioms pajėgoms.
Blėstantis Ukrainos finansavimas pritraukė ir Vengrijos premjero V. Orbano dėmesį, o politikas pasiūlė ir kompromisinį variantą dėl skiriamos finansinės paramos. Užuot skiriant 50 mlrd. eurų sumą Ukrainai ketverius metus, V. Orbanas pasiūlė kasmet dėl finansavimo pratęsimo rengti balsavimą. Tokie išsišokimai kaip reikiant įjautrino Briuselį, kuris dėl finansavimo Kyjivui skyrimo vasario 1-ąją ketina sušaukti neeilinį susitikimą. Dabar tik svarstoma – ar bus nusileista Budapešto prašymams dėl finansavimo peržiūrėjimo kasmet, ar visgi, už maištavimą bus skirtos sankcijos ir pradės bręsti „HuExit“ reikalas.
Tačiau ilgai netruko ir jau ketvirtadienį pranešta apie V. Orbano nusileidimą, kurio dėka ES sėkmingai skirs Ukrainai 50 mlrd. eurų injekcinę „dozę“. Tokį savo žingsnį Vengrijos lyderis aiškino tuo, jog Vengrijai toliau blokuojant pagalbą, kitos 26 ES šalys būtų balsavusios už tai, kad Vengrijai numatytos ES lėšos būtų pervestos Ukrainai[4]. O V. Orbano nedomina parama ginklais – jis pats teigia palaikantis tik Ukrainos civilinį finansavimą.
Tuo tarpu pačios Ukrainos valdžią talžo vidiniai nesutarimai, pasiekę savo epopėją – pranešta apie prezidento V. Zelenskio ir Vyriausiojo kariuomenės vado V. Zalužno konfliktą, kurio metu pastarojo buvo paprašyta atsistatydinti iš einamų pareigų. Tiesa, žiežirbos tarp šių vyrų laksto jau kurį laiką, mat teigiama, kad V. Zelenskis galimai įžvelgia jame rimtą konkurentą.
Taikos pasaulyje vis mažėja
Vengrija žengė žingsnį į priekį atsiplėšdama nuo užsienio įtakos šalies viduje. Siekdama užsitikrinti, kad jokios kitos jėgos neįtakotų vidaus sprendimų, jau šią savaitę joje pradės veikti vyriausybinė Vengrijos suverenumo apsaugos agentūra, kurios vadovu taps V. Orbaną palaikantis ir G. Sorošo idėjoms nepritariantis politologas T. Lanczis.
Apie įtampą pasaulyje, galinčią peraugti į stambaus masto karinę eskalaciją, byloja ir Šveicarijos sprendimas birželį surengti karines pratybas, kurių metu treniruosis naikintuvai F/A-18.
Tuo tarpu praėjusią savaitę Vokietijoje nuvilnijęs ūkininkų protestas virsta stambaus masto protestu, kuriame sukyla jau ne tik transporto sektoriaus darbuotojai, bet ir oro uostuose dirbantys apsaugininkai. O liūdniausia, veikiausiai, bus keleiviams, suplanavusiems skrydžius, mat dėl streiko, manoma, kad bus atšaukta per 1,1 tūkst. skrydžių, o 200 tūkst. keleivių patirs vienokius ar kitokius nepatogumus.
Masinių protestų keliu jau pasuko ir Suomija, kurioje savaitės pabaigoje maždaug 300 tūkst. žmonių streikuoja prieš darbo rinkos reformą. Skelbiama, kad streikas palies ir susisiekimą oru su Suomija, mat į jį įsitraukia ir įtūžusios profesinės sąjungos.
Tuo tarpu ES „sostinėje“ – Briuselyje – laužus deginantys ūkininkai jau sulaukė V. Orbano vizito, kuris pasisuko, švelniai tariant, netikėta linkme. Pavyzdžiui, vaikštinėdamas po traktoriais užblokuotas Briuselio gatves, politikas spaudė rankas ūkininkams ir priminė, kad artėjant Europos Parlamento rinkimams, reikia išsirinkti „žmonėms atstovaujančią“ valdžią.
Nieko gera nežadančios naujienos pasiekė palestiniečius – po to, kai keli UNWRA darbuotojai buvo apkaltinti dalyvavimu spalio 7-osios „Hamas“ atakoje, madingieji Vakarai atsisako aimanuojančiai iš skausmo Gazai tiekti savo paramą ir humanitarinę pagalbą. Optimizmo apie greitu metu pasibaigsiantį karą neįpučia ir JAV, Izraelio, Egipto ir Kataro atstovų parengtas galimas naujas paliaubų paketas, dėl kurio piestu stoja B. Netanyahu.
Nuo JAV įtakos kenčia ir kitos Artimųjų Rytų šalys – šeštadienį buvo pranešta apie valstijų pajėgų siautėjimą Irake ir Sirijoje, skaičiuojami ir sužeistieji.
Taikos nebus ir tarp Šiaurės bei Pietų Korėjos – nuolat besipliekiančios dvi Korėjos karo kirvio nebeužkas. Šiaurės Korėjai priėmus sprendimą nugriauti susitaikymo statulą „Susivienijimo arka“, pasiųsta labai aiški žinutė Seului – draugysčių nebebus.
Įtampai numalšinti — legalizuosime kanapes, reglamentuosime DI, bet dėl visa ko — dar pastreikuosime
Nors ir kariniai reikalai tiesiog užtemdo kitus ne ką mažiau svarbius įvykius, derėtų nepamiršti ir to, kas vyksta šiek tiek tyliau. Penktadienį ES priklausančios valstybės nutarė pažaboti naudojimąsi dirbtiniu intelektu jį reglamentuodamos.
O štai nuo balandžio Vokietija ketina tapti antruoju Amsterdamu, mat nusprendė, jog yra nepakankamai vakarietiška nelegalizavusi kanapių. Todėl mėgstantys šviežios „žolės“ kvapą dabar verčiau turėtų rinktis Hamburgą, o ne Nyderlandus, kur sparčiai ribojamos turistų galimybės pasismaginti.
Lietuvos žiniasklaida taip pat tyli apie neteisėtą migraciją Teksase, kuri tampa didžiule valstijos problema, o jos visai nepadeda išspręsti J. Bideno administracija. Amerikiečiai net buriasi ginti sieną patys – organizuojamas sunkvežimių konvojus. O tai tik rodo, kad dabartiniam prezidentui jau senokai laikas į pensiją.
