Šiaurės Korėja pasiuntė signalą apie didėjančią įtampą
Kelyje iš Pchenjano į Kesongą, vedančiame į Pietų Korėją 2001 metais buvo pastatyta „Susivienijimo arka“, simbolizuojantis dviejų Korėjos dalių – Šiaurės ir Pietų – susitaikymo ir susivienijimo galimybę. Arkoje pavaizduotos dvi moterys, laikančios emblemą su Korėjos pusiasalio kontūru. Deja susivienijimo simboliu ši arka taip ir netapo, mat Šiaurės Korėja nusprendė juo atsikratyti ir 30 metrų statulą nugriauti. Šį negailestingą sprendimą turėjo priimti Kim Jong Unas, kuris jau ir anksčiau nemėgo šios statulos ir ją vadino šlykščia.
Šiuo gestu Šiaurės Korėja pasiuntė signalą apie didėjančią įtampą tarp Pchenjano ir Seulo bei sužlugdė viltis dėl galimo susitaikymo su pietiečiais[1].
Nugriovė statulą ir siūlo nebevartoti žodžių apie susitaikymą
Teigiama, kad dar sausio 19-ąją paminklas stovėjo, tačiau sausio 23-ią jo jau nebebuvo.
Sausio 15 d. KLDR lyderis Kim Jong Unas sakė pagrindinę kalbą 10-ojoje Nacionalinės Asamblėjos sesijoje. Diktatorius susirinkusiems pasakojo apie šalies pasiekimus įvairiose srityse, o vėliau pranešė planuojantis keisti šalies Konstituciją. Jis siūlo iš pagrindinio įstatymo išbraukti žodžius „susitaikymas“, „susivienijimas“ ir pan., kurie nusako apie taikos su Korėjos Respublika galimybę. Jo nuomone, šios šalies žmonės dėl JAV įtakos pasikeitė ir yra pasirengę kovoti, todėl jokie tolesni susitarimai neįmanomi.
30 m aukščio ir 60 m pločio paminklas vadinamas „Susivienijimo arka“ buvo pastatytas iš marmuro pietiniame KLDR sostinės Pchenjano pakraštyje pagerbiant abiejų Korėjų 1972 metais įvykusį susitarimą.
Daugiau nei prieš 50 metų Šiaurės ir Pietų Korėjos vyriausybės pasirašė trijų punktų susitarimą, kuris suteikė vilčių dėl ateities taikos. Šalys tuomet susitarė dėl taikaus susivienijimo be trečiųjų šalių įsikišimo, nepaisant ideologijos.
Nurodė paspartinti karinį pasirengimą
Vietos visuomenės informavimo priemonės skelbia, kad šios simbolinės arkos nugriovimas tėra simbolinis, tačiau pranešimai apie jos pašalinimą gali pagilinti susirūpinimą, kad likus keliems mėnesiams iki JAV prezidento rinkimų Šiaurės Korėja ėmėsi labiau provokuojančio kurso santykiuose su Pietų Korėja ir jos sąjungininkais.
Tikimasi, kad Pchenjano valdžia taip pat atšauks ir vyriausybinių agentūrų darbą, kurios iki šiol atliko svarbų vaidmenį dešimtmečius trukusiame bendradarbiavime su pietine kaimyne. Kim Jong Unas taip pat nurodė paspartinti ir karinį pasirengimą karui, kuris, anot jo, gali prasidėti bet kuriuo metu[2].
