Jungtinių Tautų valdoma UNRWA apkaltinta bendradarbiavimu su „Hamas“
Artimiausiomis savaitėmis palestiniečiai susidurs su dar žiauresnėmis Gazos ruožo blokados pasekmėmis. Izraelio pareigūnai prieš kelias dienas apkaltino mažiausiai 12 Jungtinių Tautų UNRWA darbuotojų, jog šie dalyvavo spalio 7 dienos „Hamas“ atakoje. Po tokios naujienos Vakarų šalys pradėjo masiškai stabdyti UNRWA skirtus mokėjimus, o tai reiškia, kad palestiniečių pabėgėliai nebesulauks gyvybiškai svarbios humanitarinės pagalbos. Tačiau įdomu tai, jog Vakarų parama nutrūko net nespėjus deramai išsiaiškinti, ar UNRWA tikrai glaudžiai bendradarbiauja su teroristinėmis organizacijomis.
Šiuo metu Izraelis jau spėjo papildyti kaltinimų sąrašą ir tvirtina, jog maždaug 10 proc. UNRWA Gazos darbuotojų turi ryšių su teroristinėmis organizacijomis. Taip pat teigiama, kad net 50 proc. personalo narių turi artimų giminaičių, kurie priklauso džihadistų teroristinėms grupuotėms.
UNRWA karštai neigia šiuos kaltinimus ir teigia, kad ėmėsi skubių veiksmų prieš darbuotojus, kurie buvo apkaltinti dalyvavimu spalio 7 dienos išpuolyje. JT vadovas Guterresas sakė, kad devyni iš apkaltintų UNRWA darbuotojų buvo nedelsiant atleisti, vienas mirė, o kitų dviejų tapatybę dar reikia nustatyti.
Jis patikino, jog visi prasikaltę asmenys bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir vyks nuodugnus tyrimas, siekiant išsiaiškinti, ar Izraelio kaltinimai yra teisingi. Agentūra taip pat tvirtino, jog dalijasi visų savo darbuotojų sąrašais su Izraeliu ir kitomis šalimis.
Tačiau nepaisant greitos reakcijos ir pilnai neišsiaiškinus visos situacijos apie UNRWA darbuotojams mestus kaltinimus, įvairios valstybės suskubo nutraukti humanitarinę pagalbą. Izraelio įsiūtis joms tapo pakankamu pagrindu kuo greičiau atsisakyti finansavimo. Tai įvyko nepaisant fakto, jog Gazos ruožo padėtis yra dar bejėgiškesnė nei iki šiol. Juk humanitarinės pagalbos sustabdymas reiškia tik viena – badą ir dar daugiau mirčių, dėl kurių Izraelis vis garsiau kaltinamas genocido vykdymu.
JAV, Europos Komisija ir daug atskirų valstybių paskubomis nutraukė UNRWA humanitarinę pagalbą
Pirmiausia finansavimą nutraukė JAV, kurios yra vienos didžiausių UNRWA remėjų. JAV suteikė beveik 350 mln. USD iš visos gautos 1,16 mlrd. USD paramos. JAV ir ES šalių parama sudarė apie 75 proc. viso agentūros biudžeto.
Pateikiame pilną šalių sąrašą, kurios nusprendė nutraukti finansavimą UNRWA[1]:
- Jungtinės Valstijos, 343,9 mln. USD. JAV valstybės departamentas teigė: „Jungtinės Valstijos laikinai sustabdė papildomą UNRWA finansavimą, kol peržiūrime šiuos kaltinimus ir veiksmus, kurių Jungtinės Tautos imasi, kad juos išspręstų.“
- Vokietija, 202,1 mln. USD. Vokietijos užsienio reikalų ministerija pareiškė: „Iki tyrimo pabaigos Vokietija, bendradarbiaudama su kitomis šalimis donorėmis, laikinai nepatvirtins jokių naujų lėšų UNRWA.“
- Europos Sąjunga, 111,1 mln. USD. Europos Komisija pranešė: „Šiuo metu joks papildomas finansavimas UNRWA nenumatytas iki vasario pabaigos. <…> Europos Komisija tikisi, jog UNRWA sutiks, kad Agentūros auditą atliktų ES paskirti nepriklausomi išorės ekspertai.“
- Švedija, 61 mln. USD. Johanas Forsselis, Švedijos tarptautinio vystymo bendradarbiavimo ir užsienio prekybos ministras sakė: „Humanitarinės pagalbos lėšos turi būti skirtos tinkamoms organizacijoms ir nepriartėti prie terorizmo.“
- Japonija, 30,2 mln. USD. Japonijos užsienio reikalų ministerija pranešė: „Japonija yra labai susirūpinusi dėl tariamo UNRWA darbuotojų dalyvavimo teroro išpuolyje prieš Izraelį praėjusių metų spalio 7 dieną. Reaguodama į tai, Japonija nusprendė laikinai sustabdyti papildomą UNRWA finansavimą, kol UNRWA šiuo klausimu atliks tyrimą ir apsvarstys priemones, kaip reaguoti į įtarimus.“
- Prancūzija, 28,9 mln. USD. Prancūzijos Europos ir užsienio reikalų ministerija pareiškė: „Prancūzija neplanavo jokių papildomų mokėjimų pirmąjį 2024 metų ketvirtį ir, kai ateis laikas, nuspręs, kaip elgtis kartu su Jungtinėmis Tautomis ir pagrindiniais donorais.“
- Šveicarija, 25,5 mln. USD. Šveicarijos naujienų portalas „SwissInfo“ rašė: „Šveicarijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad šiemet suplanuotos įmokos UNRWA, kurios dar nebuvo sumokėtos, bus sumokėtos tik gavus daugiau informacijos apie šiuos rimtus kaltinimus.“
- Kanada. 23,7 mln. USD. Kanados tarptautinės plėtros ministras Ahmedas Hussenas teigė: „Mane labai neramina kaltinimai, susiję su kai kuriais UNRWA darbuotojais. Nurodžiau „Global Affairs Canada“ sustabdyti visą papildomą UNRWA finansavimą, kol bus gautos tyrimo išvados.“
- Jungtinė Karalystė, 21,2 mln. USD. Jungtinės Karalystės Užsienio, sandraugos ir plėtros biuras pranešė: „JK laikinai sustabdo bet kokį būsimą UNRWA finansavimą, kol peržiūrėsime šiuos įtarimus.“
- Nyderlandai, 21,2 mln. USD. Nyderlandų prekybos ir plėtros ministras Geoffrey Van Leeuwenas sakė: „Nyderlandai atidžiai stebės ir pasvers tyrimo rezultatus, svarstydami būsimą Nyderlandų finansinį įnašą į UNRWA.“
- Australija, 13,8 mln. USD. Australijos užsienio reikalų ministrė senatorė Penny Wong teigė: „Australija sveikina greitą UNRWA reakciją ir glaudžiai dalyvaus tyrimuose. Kalbamės su partneriais ir laikinai sustabdysime pastarojo finansavimo išmokėjimą.“
- Italija, 18 mln. USD. Italijos užsienio reikalų ir tarptautinio bendradarbiavimo ministerija pranešė: „Italijos vyriausybė sustabdė finansavimą po žiauraus „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį spalio 7 dieną. Sąjungininkų šalys neseniai priėmė tą patį sprendimą.“
- Austrija, 8,1 mln. USD. Federalinė Europos ir tarptautinių reikalų ministerija pareiškė: „Kol šie kaltinimai nebus pilnai išaiškinti ir nebus aiškumo dėl jų pasekmių, Austrija, bendradarbiaudama su tarptautiniais partneriais, laikinai sustabdys visus tolesnius mokėjimus UNRWA.“
- Suomija, 7,8 mln. USD. Suomijos užsienio reikalų ministerija paskelbė: „Dėl kaltinimų Suomijos mokėjimai UNRWA bus sustabdyti. Turime užtikrinti, kad nei vienas Suomijos euras nepatektų į „Hamas“ ar kitiems teroristams. Įtarimas, kad humanitarinę pagalbą gaunančios organizacijos darbuotojai yra susiję su teroristiniu išpuoliu, yra priežastis sustabdyti mokėjimus. Atvejis turi būti nuodugniai ištirtas.“
- Naujoji Zelandija, 560,8 tūkst. USD. Naujosios Zelandijos ministras pirmininkas Christopheris Luxonas aiškino: „Kaltinimai yra neįtikėtinai rimti, svarbu, kad jie būtų tinkamai suprasti ir ištirti, mes neduosime jokių papildomų įnašų, kol užsienio reikalų ministras nepasakys, kad tai yra geras žingsnis.“
- Islandija, 558,7 tūkst. USD. Jungtinių Tautų regioninis informacijos centras pranešė: „Islandijos užsienio reikalų ministras Bjarni Benediktssonas paragino atlikti išsamų tyrimą ir pasakė, kad įnašai bus įšaldyti iki konsultacijų su kitomis Šiaurės šalimis.“
- Rumunija, 210,7 tūkst. USD. Rumunijos užsienio reikalų ministerija perspėjo: „Nebus jokio naujo [Rumunijos] savanoriško įnašo į UNRWA, kol nebus baigtas tyrimas.“
- Estija, 90 tūkst. USD. Estijos Respublikos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna pranešė: „Kalbant apie neseniai pareikštus labai rimtus kaltinimus UNRWA, Estija toliau nefinansuos organizacijos.“
Lietuva, kuri vidutiniškai skirdavo apie 100 tūkst. Eur, kol kas oficialiai neįrašyta tarp šalių, atsisakiusių skirti paramą UNRWA. Pirmadienį Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pranešė, jog Lietuva šiuo metu nepriims sprendimų dėl paramos nutraukimo[2]:
„Lietuva šiuo metu neturėjo sprendimų, kuriuos reikėtų priimti dėl finansavimo, dėl to, kad esame dar ne tame finansiniame laikotarpyje, kuomet tie sprendimai yra svarstomi. Pirmiausia laukiame tyrimo.“
Tiesa, G. Landsbergis pažymėjo, kad tyrimui užsitęsus ir atėjus laikui skirti numatytą paramą, šis procesas būtų sustabdytas:
„Jeigu tyrimo atsakymai neateitų, užtruktų ir mes persikeltume į finansinių svarstymų laikotarpį, tuomet svarstymas būtų sustabdytas. Kad būtų aiškiau, šiandien mokėjimas nėra sustabdytas, nes sprendimai dėl jo nėra priimti“
Be humanitarinės pagalbos palestiniečių laukia badas, ligos ir dar daugiau mirčių
UNRWA samdo tūkstančius darbuotojų ir teikia gyvybiškai svarbią pagalbą bei paslaugas milijonams žmonių Vidurio Rytuose. Per Izraelio ir „Hamas“ karą Gazoje ji tapo pagrindine civilių gyventojų maisto, vandens ir pastogės tiekėja. Iš visų pabėgėlių, šiuo metu daugiau nei 1 milijonas žmonių glaudžiasi UNRWA mokyklose ir kitose įstaigose.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas taip pat teigia, kad 2 milijonai palestiniečių Gazoje arba 87% gyventojų pasitiki UNRWA paslaugomis, o staigiai nutraukus finansavimą, UNRWA nebepajėgtų teikti reikiamos pagalbos jau vasario pabaigoje.
UNRWA vadovas Phillippe Lazzarini sakė, kad paramos stabdymas prilygsta palestiniečių „kolektyvinei bausmei“. Dar šeštadienį išplatintame pareiškime teigiama:
„Šie sprendimai kelia grėsmę mūsų vykdomam humanitariniam darbui visame regione, įskaitant ir ypač Gazos ruožą.“
Organizacijos vadovas taip pat perspėjo, jog dėl tokio spartaus šalių atsitraukimo agentūros operacijos Gazoje gali apskritai baigtis. O pasak buvusio UNRWA atstovo Chriso Gunnesso, agentūra turi tik kelias savaites, kol jai visiškai pasibaigs pinigai.
Kol šalys skuba stabdyti pinigų srautą, tarptautinės humanitarinę pagalbą teikiančios agentūros jau spėjo pareikšti, kad yra „labai susirūpinusios ir pasipiktinusios“ dėl „neapgalvoto“ pagrindinių valstybių sprendimo. 21 agentūros koalicija, tarp kurių yra Oxfam“, „Save the Children“ ir „ActionAid“, išplatino pranešimą, kuriame rašoma[3]:
„Esame sukrėsti dėl neapgalvoto kai kurių šalių, kurios ragino suteikti pagalbą Gazoje ir saugoti humanitarinius darbuotojus, kurie dirba savo darbą, sprendimo atimti gelbėjimosi ratą visiems gyventojams.“
Sukrėsti yra ir eiliniai palestiniečiai. Pavyzdžiui, palestinietis Yamenas Hamadas, kuris buvo privestas drauge su šeima bėgti iš šiaurinės Gazos ir slėptis UNRWA vadovaujamoje mokykloje Gazos Ruožo centre, teigė[4]:
„Mes sakydavome, kad Izraelis pradėjo bado karą prieš mus lygiagrečiai su savo naikinimo karu, o dabar šalys, kurios sustabdė pagalbą UNRWA, pasiskelbė šio karo ir kolektyvinės bausmės partnerėmis.“
Pažymėtina, kad net tuo atveju, jei tarp JT agentūros darbuotojų iš tiesų įsimaišė „Hamas“ kovotojai, pati UNRWA turi kur kas didesnį darbuotojų kiekį – vien Gazoje dirba apie 13 000 žmonių. Be to, Izraelio pareigūnai pateikė kelis sykius besikeičiančius paaiškinimus, iš kur gavo tokią informaciją, kuri jiems pasirodė pakankamai rimta, kad viešai paskelbtų savo įtarimus ir kaltinimus.
Izraelis nuolat nesutarė su UNRWA
JT Pagalbos ir darbo agentūra palestiniečių pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose buvo įkurta siekiant teikti pagalbą maždaug 700 000 palestiniečių, kurie pabėgo arba buvo išvaryti iš dabartinės Izraelio teritorijos per 1948 metų karą, susijusį su šalies įkūrimu. Palestiniečiai sako, kad pabėgėliai ir jų palikuonys, kurių Viduriniuose Rytuose šiuo metu yra beveik 6 milijonai, turi teisę grįžti į savo namus.
Žinoma, Izraelis atsisakė įgyvendinti tokias idėjas, nes pilnai įvykdžius grįžimo teisę, dabartinėje Izraelio teritorijoje sugrįžtų toks didelis kiekis palestiniečių, kad šie taptų dauguma. Pabėgėlių ir jų palikuonių likimas buvo vienas sudėtingiausių klausimų taikos procese, kuris buvo sustabdytas dar 2009 metais, taip ir nieko neišsprendus.
UNRWA valdo mokyklas, sveikatos priežiūros klinikas, įvairius infrastruktūros projektus ir pagalbos programas pabėgėlių stovyklose, kurios dabar primena tankius miesto rajonus Gazoje, Izraelio okupuotame Vakarų Krante, Libane, Sirijoje ir Jordanijoje. Vien Gazoje UNRWA turi 13 000 darbuotojų, iš kurių dauguma yra palestiniečiai. O Izraelis dažnai kaltina UNRWA įvairiais dalykais, įskaitant savo mokyklose diegiant neapykantą Izraeliui.
UNRWA teikia viltį palestiniečių pabėgėliams, jog vieną dieną jie galės saugiai gyventi be nuolat pasikartojančių bombardavimų ir blokadų. Deja, tai ypač nepatinka Izraeliui ir tiems politikams, kurie nori, kad Gazos ruože vykstantys žiaurumai būtų tyliai nuslopinti, o visas pasaulis pamirštų apie genocido vykdymo įtarimus. Juk jei nebebus Gazos ruože esančių žmonių, nebebus ir problemos, dėl kurios iki šiol mirė daugybė palestiniečių.
Gazos ruože jau žuvo daugiau nei 26 000 palestiniečių
Pažymėtina, kad Izraelio pajėgos pastaraisiais mėnesiais jau ne kartą atakavo UNRWA personalą ir jiems priklausančius pastatus, tad jau kuris laikas atrodė, kad Izraelis naudojasi humanitarinės pagalbos blokada kaip dar vienu būdu, padėsiančiu nušluoti palestiniečius nuo Gazos ruožo. Izraelis sėkmingai didina palestiniečių aukų, įskaitant ir vaikus, skaičių ne tik bombarduodamas teritoriją. Palestiniečiai miršta dėl blokuojamo maisto, vandens, elektros ir kitų svarbių atsargų. Taip Gazos gyventojams tenka kęsti ne tik badą, bet ir ligų plitimą ir net pačių paprasčiausių vaistų stygių.
Tapo įprasta, kad net ir bandant įvežti humanitarinę pagalbą, tenka susidurti su žiauriu Izraelio kategoriškumu. Prie sienos nuolat rikiuojasi pagalbos sunkvežimiai, norintys patekti į Gazos ruožą, tačiau Izraelis didžiajai daliai jų neleidžia įvažiuoti. Padėties nekeičia net ir humanitarinių grupių prašymai, jog Izraelio pareigūnai juos praleistų, siekiant išgelbėti daugybę nieko bendro su terorizmu neturinčių žmonių.
Gazos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per karą žuvo daugiau nei 26 000 palestiniečių, dauguma moterų ir vaikų, o dar daugiau nei 64 400 buvo sužeisti. Ministerija neišskiria civilių ir kovotojų, bet teigia, kad dauguma žuvusiųjų buvo moterys ir vaikai. Žuvusiųjų skaičius taip pat apima ir daugiau nei 150 UNRWA darbuotojų. Tai didžiausias žuvusių humanitarinės pagalbos darbuotojų skaičius, kurį JT užfiksavo per vieną konfliktą[5].
